Kovo 10-ąją minima 40-ies paukščių diena, nuo seno siejama su pirmųjų iš žiemaviečių sugrįžtančių paukščių pasirodymu. Buvo tikima, kad šią dieną kaimo gyventojai savo aplinkoje jau gali pastebėti iki 40 skirtingų paukščių rūšių.
Ši data taip pat laikoma laikotarpiu, kai į Lietuvą pradeda masiškai grįžti migruojantys paukščiai. Tačiau šylant klimatui pavasario pranašai vis dažniau pastebimi anksčiau, dalis rūšių sugrįžta dar prieš kalendorinį pavasarį, taip signalizuodami apie trumpėjančią žiemą ir besikeičiančią migraciją.
2025 metais Lietuvoje stebėtos 288 paukščių rūšys
Iš viso per 2025 metus Lietuvos ornitologų ir paukščių stebėtojų bendruomenė Lietuvoje užfiksavo 288 paukščių rūšis – tai 5 rūšimis mažiau nei 2023 metais, kai buvo pasiektas rekordas ir stebėtos 293 rūšys.
2025-ieji nebuvo itin dosnūs retenybėmis, tačiau pasitaikė keletas retų ir labai retų stebėjimų. Tai dykuminis kūltupys, skeltauodegis kiras, amerikinė cyplė, sajaninė pečialinda, karališkasis erelis, rožinis varnėnas, mažoji starta.
Taip pat rudoji urvinė antis, nykštukinis erelis, pentinuotoji starta, nykštukinė pečialinda, stepinis suopis, raiboji pelėda, mažasis baltasis garnys, mornelis, raibakrūtis bėgikas ir kojūkas.
Vis dėlto 2026 metų žiema, pasižymėjusi ilgiau trunkančiais ir stipresniais šalčiais, paukščiams buvo sudėtinga ir pareikalavo daug ištvermės – daliai jų šios sąlygos tapo pražūtingos.
Prasidėjęs kalendorinis pavasaris atnešė šiltesnius orus, kurie paskatino dar aktyviau sugrįžti mūsų šalyje perinčius paukščius. Lietuvos ornitologų draugijos paukščių stebėtojai jau fiksuoja parskridusias gulbes giesmininkes, pilkąsias gerves, dirvinius vieversius, varnėnus, liepsneles, pempes, žąsis ir kitus migrantus. Taip pat jau stebėti ir pavieniai baltieji gandrai.
Kaip teigia Liutauras Raudonikis, Lietuvos ornitologų draugijos vadovas, anksti pasirodę paukščiai džiugina ornitologus bei gamtos mylėtojus. Tačiau kartu tai kelia ir nerimą – sugrįžus žiemiškiems orams šie, po kelionių nusilpę sparnuočiai gali nukentėti, nes ne visi spėtų pasitraukti ten, kur išgyvenimo sąlygos būtų palankesnės.
Klimato kaita kai kurioms anksti sugrįžtančioms rūšims gali turėti rimtų pasekmių. Dar nėra aišku kaip sekėsi ir žiemoti pasilikusiems sparnuočiams, ypač kurapkoms, pelėdoms, naminiams žvirbliams ir kitiems.
Inkilų kėlimas – svarbi pagalba paukščiams pavasarį
Siekiant kuo labiau padėti sugrįžusiems paukščiams, gyventojai kviečiami kelti naujus inkilus, jau dabar išvalyti senus ir pasirūpinti, kad jie būtų tinkami perėti.
Švarūs ir saugūs inkilai daugeliui paukščių rūšių yra svarbi vieta lizdams sukti ir jaunikliams auginti, todėl kiekvienas toks nedidelis veiksmas gali turėti reikšmingą poveikį jų sėkmingam perėjimui. Tinkamai prižiūrimi inkilai padeda paukščiams lengviau įsikurti sugrįžus iš žiemaviečių ir prisideda prie jų apsaugos bei išsaugojimo mūsų aplinkoje.
Kelti inkilus verta ir dėl kitų priežasčių
Paukščiai padeda natūraliai reguliuoti kenkėjų skaičių soduose, parkuose ir miškuose, inkilų kėlimas gali tapti puikia švietimo veikla vaikams, suteikiančia galimybę iš arti stebėti gamtą. O kartu tai yra paprastas būdas prisidėti prie paukščių populiacijų išsaugojimo ir biologinės įvairovės stiprinimo.
Inkilus patariama kelti nuo vasario pabaigos iki balandžio pradžios – tokiu metu paukščiai dar tik ieško tinkamų vietų lizdams, todėl turi pakankamai laiko atrasti naujus namus prieš prasidedant perėjimo laikui.
Kokius inkilus kelti, kada ir kokiame aukštyje, galite rasti Lietuvos ornitologų draugijos puslapyje: čia
