Valdovų rūmų muziejus nuolat ieško ir siekia įsigyti vertybių, kurios sugrąžintų po pasaulį išblaškytą Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę menantį paveldą, papildytų muziejaus rinkinius.
Eksponatai pradėti rinkti, kai dar tik buvo žadama įsteigti muziejų. Vėliau ne kartą visuomenei pristatytos įsigytos ar dovanotos vertybės.
Šį kartą muziejus kviečia susipažinti su nuo 2018 m. iš Lietuvos ir užsienio aukcionų, antikvariatų bei privačių asmenų įsigytomis vertybėmis ir rėmėjų dovanomis parodoje „Sugrįžtantis paveldas“. Joje rodoma įspūdingiausia naujų meno kūrinių dalis – tapybos darbai, nors rinkinius papildė ir daugiau istorinių eksponatų.

Lietuvos valdovų portretai
„Sunkiausia rasti Lietuvos valdovų portretų, nes jų skaičius pasaulyje – labai ribotas, o dauguma šių kūrinių jau seniai yra muziejuose. Tačiau net ir valdovų ar didikų portretų retkarčiais pasirodo meno rinkoje. Tad parodoje galima pamatyti visą Lietuvos valdovų portretų galeriją“, – sako parodos koncepcijos autorius dr. Vydas Dolinskas.
Įsigytų tapybos darbų temos apima nuo valdovų rūmų gyvenimo atspindžių iki istorinių mūšių ir religinių temų, tačiau daugiausia dėmesio skiriama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų, jų sutuoktinių ir didikų portretams.

Valdovų rūmų muziejaus nuolatinės parodos
Valdovų rūmų muziejaus nuolatinėse parodose vis dar esama valdovų ir didikų portretų kopijų, sukurtų pagal žinomus išlikusius darbus. Šios kopijos pamažu keičiamos naujai įsigytais originalais.
„Tai ilgas procesas, nes net ir turėdamas neribotas finansines galimybes Valdovų rūmų muziejus negalėtų visko greitai nupirkti, – aiškina parodos kuratorius Dalius Avižinis.
– Pasirodę aukcionuose lituanistiniai meno kūriniai dažnai būna įdomūs ir lenkų muziejams dėl mus siejusios bendros valstybės istorijos, todėl tenka konkuruoti. Tiesa, prieš įsigydami nuodugniai tikriname meno kūrinio autorystę, autentiškumą, jo nuosavybę – tai taip pat užtrunka, bet šiandien galime drąsiai apibendrinti, kad darbai yra vertingi ir įdomūs savo istorija.“
Parodoje pristatomi pagal XVIII a. dailininko Marčelo Bačarelio (Marcello Bacciarelli) pirmavaizdžius sukurti Lenkijos ir Vengrijos karaliaus, Lietuvos princo Vladislovo Varniečio, taip pat Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto portretai.
Rodomas ir 2018 m. muziejaus rėmėjo iš JAV Donato Janutos dovanotas princo ir būsimojo Lenkijos bei Lietuvos valdovo Jono Kazimiero Vazos paveikslas, kurio autorystė priskiriama rūmų tapytojui Peteriui Dankersui (Pieter, Peeter Danckers de Rij).
Greta rodomas nežinomo XVII a. dailininko portretas, kuriame, kaip manoma, pavaizduota Jono Kazimiero žmona Liudvika Marija Gonzaga iš Nevero (Ludwika Maria Gonzaga de Nevers).
Parodoje galima matyti ir XVIII a. nežinomo autoriaus sukurtą miniatiūrą, vaizduojančią Lenkijos karalių ir Lietuvos didįjį kunigaikštį Joną Sobieskį, o greta – jo žmonos Marijos Kazimieros Darkjenos (d’Arkjen) (Marie Casimire d’Arquien) portretą, kurį nutapė vokiečių kilmės Nyderlandų menininkas Kasparas Nečeris (Caspar Netscher).
Valdovų portretų galeriją pratęsia abiejų Vetinų dinastijos atstovų, valdžiusių Abiejų Tautų Respubliką, Augusto II Stipriojo ir Augusto III, paveikslai, sukurti rūmų dailininko Lui de Silvestro (Louis de Silvestre) ir jo aplinkos meistrų.
Rodomas ir įsigytas pagal jau minėto kūrėjo M. Bačarelio portretą nutapytas paskutiniojo Lenkijos ir Lietuvos valdovo Stanislovo Augusto Poniatovskio atvaizdas.
Miuncheno aukcione buvo įsigytas vertingas italų dailininko Saverijaus Dala Rozos (Saverio Dalla Rosa) paveikslas „Šv. Kazimieras, garbinantis Dievo Motiną“.

Religinė tematika parodoje
Religinę tematiką parodoje pristato ir XVII a. nežinomo talentingo italų menininko kūrinys „Kristus ir svetimautoja“ bei Milano dailininkui Melkiorei Gerardiniui, vadintam Čeraninu (Melchiorre Gherardini, detto il Ceranino), priskiriamas darbas, vaizduojantis stebuklingą šv. apaštalo Jokūbo pasirodymą 844 m. Klavicho mūšyje.
Renesanso dailininkų dinastijos atstovui Džulijui Kampiui (Giulio Campi) priskiriamame tapybos kūrinyje pavaizduotas muzikantas, grojantis viola. XVI–XVII a. Valdovų rūmuose šis instrumentas skambėjo labai dažnai.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų ir svarbių pareigūnų portretai, tokie kaip kunigaikščių Kazimiero Leono Sapiegos ar Kazimiero Nestoro Sapiegos, parodoje rodomi kartu su Europos kraštų istorinių asmenybių, tiesiogiai susijusių su Lietuvos ir Lenkijos valdovais bei Vilniaus rūmais, paveikslais.
Pasak dr. V. Dolinsko, „ši paroda rodo nematomo, bet sudėtingo kasdienio darbo rezultatus. Tikiuosi, kad ji džiugins lankytojus ir primins Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūros istoriją.
Mano supratimu, esminis muziejaus uždavinys – plėsti visuomenės pažinimo lauką, ugdyti istorinę atmintį ir pasididžiavimo jausmą. Kiekvienas mūsų projektas tik dar kartą patvirtina mūsų istorinę europinę tapatybę.“
Nuo 2018 m. Valdovų rūmų muziejaus rinkinius papildė ir rėmėjo dr. Prano Kiznio puikus senosios tapybos rinkinys, kurį galima išvysti nuolatinėje parodoje. Paroda „Sugrįžtantis paveldas“ veiks Parodų centre iki rugpjūčio 16 dienos.
Parengta pagal Valdovų rūmų muziejaus pranešimą





















