Pastaraisiais metais V. Juraitis nuolat fotografuoja Vilnijos krašto etnografinį gyvenimą. Jį dažnai galima sutikti etnografiniame sąskrydyje Bieliškėse prie Asvejos ežero, Sužionių seniūnijos šventėse ar Derliaus šventėje Šalčininkuose.
Nuolat fiksuodamas krašto etnografinį gyvenimą, autorius išleido fotoalbumus „Rytų Aukštaitijos kaimai“ ir „Šalčininkai“.
Parodoje pristatomą fotografijų ciklą „Gurbšilio žmonės“ Valentinas Juraitis pradėjo 2000 metais, siekdamas užfiksuoti XX ir XXI amžių sandūrą bei pokyčius visuomenėje. Tai laikas, kai kaime vyko dideli pasikeitimai: buvo panaikinti kolūkiai bei bendrovės ir kūrėsi privatūs ūkiai.
Fotografo kūrybinis kelias – tai įvairiapusė Lietuvos istorijos bei kasdienybės kronika: nuo sukrečiančių industrinių peizažų iki subtilių etnografinių vaizdų, nuo Atgimimo įvykių fiksavimo iki kaimo gyvenimo tyrinėjimo. Jo fotografijos pasižymi įžvalgumu, jautrumu ir giliu humanistiniu požiūriu.
Kalbant apie etnografijos temą, reikia pastebėti, kad žmonių buitis vis dar mažai užfiksuota „iš vidaus“. Žmonės saugo savo privatumą, bijo vagių, tad prisileidžia ne kiekvieną. Visgi su draugų ir bendraminčių pagalba fotografui pavyksta „prisijaukinti“ veikėjus, nufotografuoti jų namų virtuves, kur kepami blynai, ar tvartus, kuriuose „bliauna avys ir ožkos“.
Panašią Rytų Aukštaitijos ir Vilnijos krašto gyvenseną lėmė šimtmečius trukęs ūkininkavimas rėžiniuose žemės ploteliuose bei gatviniai kaimai. Šio regiono gyvenamieji namai šviesūs ir jaukūs.
Šeimininkai leido užfiksuoti gražiausius kambarius, kur garbingiausioje vietoje kabo šventi paveikslai ir artimųjų fotografijos. Tik, deja, dabar tuose namuose dažniausiai gyvenama po vieną – dažniausiai tai moterys-našlės. Vaikai iškeliavo į miestus ar emigravo į užsienį. Parodoje taip pat pateikiama Karaliaučiaus krašto etnografinių vaizdų.
Autoriaus fotografijos buvo rodomos Lietuvoje bei užsienyje – Berlyne, Čikagoje. V. Juraičio darbų yra įsigiję Lietuvos, Šveicarijos, JAV muziejai ir privatūs rinkėjai.
Paroda veiks iki kovo 15 d.
