Ką bendro turi hortenzijų žiedai, pomidorų maras ir jodo buteliukas iš vaistinės? Pasirodo – daugiau, nei galėtumėte pagalvoti. Vaistininkai pastebi, kad kai kurie vaistiniai preparatai vis dažniau keliauja ne į namų vaistinėlę, o į sodo sandėliuką ar net vonios lentyną. Gėlėms, kvapams, dėmėms, daržovių apsaugai ar grožiui – kūrybingų paskirčių netrūksta. Bet ar tokie eksperimentai tikrai saugūs?
„Gana dažnai matome, kad vaistiniai preparatai perkami ne gydymui, o visai kitoms reikmėms“, – sako „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Sigita Korbutaitė.
Anot jos, tarp dažniausiai „netradiciškai“ naudojamų preparatų – jodas, amoniakas, aspirinas, vandenilio peroksidas, kalio permanganatas, aktyvintoji anglis ir briliantinis žaliasis.
Pomidorams, dėmėms ir kvapams
Pasak vaistininkės, vasaros mėnesiais šių preparatų paklausa itin išauga – ypač liepą ir rugpjūtį, kai įsibėgėja pomidorų sezonas.
„Pacientai mini, kad nori apsaugoti pomidorus nuo maro – tuomet perka jodą ar amoniaką. Norintys universalaus valiklio dėmėms ar audiniams balinti ieško vandenilio peroksido“, – pasakoja S. Korbutaitė.
Kai kurie lankyojai vaistininkams net dalija patarimus – kalio permanganatas tinka sėkloms dezinfekuoti, jodas ir briliantinis žaliasis naudojami augalų „žaizdoms“ gydyti, o aspirinas, pasirodo, skatina žydėjimą. Aktyvinta anglis – populiari kvapų naikintoja.
„TikTok“ įkvėpimai ir grožio eksperimentai
Netikėtų eksperimentų griebiasi ne tik vyresni, patirtimi besidalijantys klientai. Vis dažniau netradicinių panaudojimo būdų ieško ir jaunesni pirkėjai.
„Jaunesni žmonės dažnai ateina su idėjomis iš „TikTok“ ar „Instagram“ – ieško preparatų veido kaukėms ar kitoms grožio procedūroms“, – pastebi vaistininkė.
Ar tai pavojinga?
S. Korbutaitės teigimu, nors kai kurie liaudiški metodai gali būti veiksmingi, naudoti vaistus ne pagal paskirtį – rizikinga.
„Galima apsinuodyti jodo ar amoniako garais, o šios medžiagos, patekusios į aplinką, teršia gruntinius vandenis ir dirvožemį. Vaistai nėra testuoti nei augalams, nei paviršiams, nei aplinkai“, – pabrėžia ji.
Tarp visų minėtų preparatų santykinai saugesni – tik aktyvinta anglis ir vaistinėse parduodamas žemo stiprumo vandenilio peroksidas. Kiti – reikalauja didesnio atsakingumo ir žinių.
Įspėjimai – tik su argumentais
„Kartais tikrai tenka perspėti, kad geriau nenaudotų vaistų buityje. Bet pastebėjau – jei nepamini realios rizikos, įspėjimai nelabai veikia. Tik kai pasakai, kuo konkrečiai tai pavojinga – sveikatai ar aplinkai – žmonės susimąsto“, – aiškina „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.
Jos nuomone, vaistinė neturėtų būti vieta, kur ieškoma buitinės chemijos pakaitalų. Jei problemos kyla buityje – vertėtų rinktis tam skirtas, patikrintas priemones.
Parengta pagal „Gintarinės vaistinės“ panešimą
Bandžiau gydyti jodu obelų vėžį- pavasarį žaizdą išpjausčiau iki sveikos medienos, užtepiau moliu į kurį įlašinau jodo. Deja, vasaros gale liga atsinaujino.