Nors receptiniai vaistai gali būti įsigyjami tik pateikus galiojantį receptą, vaistininkai pastebi, kad pasitaiko įvairių atvejų: gyventojai ateina su jau pasibaigusio galiojimo receptais, turi ne recepto originalą, o jo kopiją ar nuotrauką mobiliajame telefone, nepateikia reikiamų asmens duomenų, pirkdami vaistus pagal elektroninius receptus.
Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Giedrės Tautkevičienės, gyventojai supranta, kad receptiniams vaistams įsigyti reikalingas receptas, tačiau apie skirtingą receptų galiojimą ar kitus niuansus žino ne kiekvienas.
„Būna, kad žmonės pateikia seniai pasibaigusio galiojimo receptą ir sako, kad vaistus vartoja nuolat, nors ant recepto trūksta žymos, kad vaistai skirti ilgalaikiam gydymui. Pasitaiko, kai vieną sykį įsigiję antibiotikų, žmonės nori tai padaryti antrąsyk, požymiams pasikartojus, argumentuodami, kad preparatas buvo išrašytas. To padaryti negalima, nes perkant antibiotikus receptas lieka vaistinėje, tad kas kartą reikia naujo. Šis atvejis dažniau pasitaiko su užsieniečiais studentais, kurie nesupranta, kodėl receptas turi būti išrašomas iš naujo. Tokiais atvejais rekomenduojame preparatus uždegimui ir simptomams malšinti bei užsiregistruoti pas gydytoją“, – sako G. Tautkevičienė.
Gali galioti nuo 10 iki 360 dienų
Vaistininkė aiškina, kad receptai gali būti išrašyti elektroniniu būdu arba popieriniame blanke. Taip pat receptai gali būti valstybės kompensuojamieji, tuomet ligoniui už vaistą nereikia mokėti visos kainos, o tik jos dalį arba visai nieko. Kompensuojamieji vaistai išrašomi elektroniniu būdu, bet išimtinais atvejais gali būti ir ant specialaus blanko.
„Recepto galiojimo laikas priklauso nuo vaisto, kuris buvo išrašytas, ir kuriam laikui skiriamas preparatas – trumpalaikiam ar ilgalaikiam gydymui. Standartiškai receptai galioja 30 dienų nuo išrašymo, tačiau yra išimčių. Viena iš jų – narkotiniai vaistiniai preparatai, skirti skausmo malšinimui, receptai jiems galioja iki 10 dienų, įskaitant išrašymo dieną“, – aiškina G. Tautkevičienė.
Receptai su žyma „ilgalaikiam gydymui“ ir gydytojo parašu galioja iki 360 dienų, įskaitant recepto įsigaliojimo dieną, su užrašu „gydymui tęsti“ ir gydytojo parašu – iki 180 dienų. Gydymui tęsti gali būti išrašomi receptai tiek kompensuojamiems, tiek nekompensuojamiems vaistams, o ilgalaikiam vartojimui – tik nekompensuojamiems vaistams.
Paprastai receptai ilgalaikiam gydymui ar gydymo tęsimui išrašomi vaistams, kurių reikia sergant lėtinėmis ligomis ir kurie nėra priskirti griežtos apskaitos vaistų grupėms, nes pastarųjų receptai lieka saugomi vaistinėse.
„Ilgalaikio galiojimo receptai gali būti išrašomi gydantis padidėjusį kraujo spaudimą, esant lėtiniams skausmams, skrandžio rūgštingumo padidėjimui, taip pat kontraceptikams, medicinos pagalbos priemonėms (sauskelnėms, kelnaitėms, įklotams ir pan.), medicinos prietaisams (pvz., cukraus kontrolės prietaisams). Tačiau ne visi vaistai gali būti išrašomi ilgalaikiam gydymui ar gydymui tęsti. Pavyzdžiui, nuo šių metų rugpjūčio 1 d. sugriežtintos receptinių vaistų, kurių veiklioji medžiaga yra pregabalinas (neuralginiams skausmams skiriamas vaistas), išrašymo sąlygos – toks receptas galioja 30 dienų, įskaitant įsigaliojimo dieną“, – atkreipia dėmesį pašnekovė.
Jos teigimu, vaistai turėtų būti įsigyjami recepto galiojimo laikotarpiu, o šiam pasibaigus reikėtų kreiptis į gydytoją. Visgi pavieniais išimtiniais atvejais, jei vaistas buvo paskirtas lėtinėms ligoms gydyti (skydliaukės sutrikimams, diabetui, arterinei hipertenzijai ir t. t.) ir pacientui jis pasibaigė, o vizito pas gydytoją laikas neatėjo, vaistai gali būti parduodami, siekiant nesutrikdyti gydymo režimo.
„Tačiau jei vaistas yra griežtos apskaitos (psichotropų, raminamųjų, antidepresantų, vardinių, narkotinių preparatų grupėms priskiriami vaistai ir pregabalinas) – jų pardavimas be recepto nėra galimas jokiais atvejais. Taip pat svarbu paminėti, kad jei lėtinei ligai gydyti buvo išrašytas kompensuojamas receptas ir jo pritrūko iki kito vizito pas gydytoją, o pats vaistas nėra griežtos apskaitos, minimalus jo kiekis gali būti parduodamas, tačiau pacientas tokiu atveju turi mokėti visą kainą“, – sako G. Tautkevičienė.
Recepto kopija netinka
Vaistininkės teigimu, pasitaiko, kad žmonės ateina į vaistinę su nufotografuotu receptu, ypač receptais antibiotikams, ir pageidauja įsigyti vaistą. Tačiau antibiotikai yra priskiriami griežtos apskaitos vaistams, todėl jų receptai turi būti saugomi vaistinėse, tad neturint elektroninio ar popierinio recepto su savimi, vaistai neparduodami.
„Receptas galioja tik tada, jei yra pateikiamas originalas. Jei pateikiama jo kopija, receptas laikomas negaliojančiu ir turi būti iš karto sunaikinamas. Taip siekiama apsisaugoti nuo suklastotų receptų, nes anksčiau gana dažnai tokių atvejų pasitaikydavo. Tiesa, sugriežtinus psichotropinių vaistų išrašymo tvarką, problema išnyko“, – sako ji.
Keblių atvejų pasitaiko ir su vardiniais receptiniais vaistais – neregistruotais Lietuvoje, bet registruotais kitoje Europos Sąjungos šalyje. Norint tokį vaistą nusipirkti, reikalinga gydytojo išrašyta būtinai popierinė deklaracija ir popierinis ar elektroninis receptas.
Vaistininkė aiškina, kad šiai vaistų grupei keliami griežtesni reikalavimai ir trūkstant recepto arba deklaracijos vaisto parduoti negalima. Vis tik labai dažnai ligoniai ateina turėdami tik receptą, taip pat blogai užpildytą deklaraciją. Tokiu atveju vaistininkas skambina gydytojui, aiškinasi padėtį, o ligoniui eiti pas gydytoją pakartotinai ir gauti tinkamai supildytus dokumentus.
Kada reikia ne tik recepto, bet ir asmens dokumento?
Kartais pasitaiko situacijų, kai sergančiam artimajam receptinių vaistų eina pirkti kitas žmogus, pateikdamas popierinį receptą arba nurodydamas, kad yra išrašytas elektroninis receptas to žmogaus vardu. G. Tautkevičienė primena, kad perkant vaistus ne sau, vien recepto nepakanka.
„Nesvarbu, ar išrašytas popierinis, ar elektrinis receptas, ligonio atstovas turėtų turėti ligonio asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą su nuotrauka ir asmens kodu: pasą, asmens tapatybės kortelę, vairuotojo pažymėjimą, pensininko ar neįgalumo, nedarbingumo pažymėjimą, jei juose yra asmens kodas. Tik ekstremalios padėties metu, siaučiant COVID-19, ši tvarka buvo laikinai supaprastinta“, – sako vaistininkė.
Asmens dokumento prireiks ir tuo atveju, jei žmogus įsigyja jam pačiam paskirtų vaistų su elektroniniu receptu. Dažnai žmogus galvoja, kad pakanka vaistininkui pasakyti savo vardą, pavardę ir gimimo datą, tačiau tai nėra tiesa. Nežinant žmogaus asmens kodo, e. sveikatos sistemoje nėra galimybės surasti asmenį ir pamatyti, kokie vaistai jam skirti, todėl į vaistinę vertėtų neštis asmens dokumentą.
„Receptų išties yra įvairių, skiriasi jų galiojimas, vaistų išdavimo sąlygos ir kiti dalykai. Todėl iškilus bet kokiam neaiškumui dėl receptų ar pritrūkus vaistų siūlau arba ateiti į vaistinę patarimo, arba pasiskambinti vaistininkams specialiu sveikatos linijos telefonu. Jei vaistininkas negalės parduoti reikiamo preparato, galės pasiūlyti trumpalaikę alternatyvą, pakonsultuos, ką daryti toliau“, – kalba „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.
