Prisiminkite tą mokytoją, kurios pamokas labiausiai mėgote mokykloje, ar ekskursijos gidą, kurio vaizdingas pasakojimas nukėlė į praeities laikus. Šie pavyzdžiai puikiai įrodo, kiek daug kitiems gali suteikti savo sritį išmanantis profesionalas, gebantis ne tik įkvėpti, bet ir užkrėsti smalsumu.
Lietuvos muziejų darbuotojai jau kurį laiką taip pat semiasi įkvėpimo iš geriausių pasaulio muziejų bei šio sektoriaus profesionalų tam, kad susipažintų su naujausiomis šios srities tendencijomis bei galėtų nustebinti ir šiuolaikinį muziejaus lankytoją. O visa tai įvykdyti padeda nacionalinė muziejinių gebėjimų ugdymo programa MARTA.
Programa MARTA, finansuojant LR Kultūros ministerijai, prasidėjo 2023 m. ir savo veiklą, kryptingai augdama, tęsia iki šiol.
Lietuvos nacionalinis muziejus (LNM) nuo pat programos pradžios parodė norą tapti nacionalinių ir valstybinių muziejų gebėjimų centru ir kartu su organizacija „Kūrybinės jungtys“ specialiai šiai programai sukūrė kolegialaus mokymosi principu pagrįstą metodiką.
LNM vadovė Rūta Kačkutė gerai prisimena programos kūrimo ištakas – jos teigimu, MARTA gimė stebint kasdienę muziejų tikrovę.
„Buvo akivaizdu, kad sektoriuje trūksta sistemingo, ilgalaikio profesinių gebėjimų ugdymo modelio. Lietuvoje neberengiami muziejininkystės žinovai, o patyrusių darbuotojų karta pamažu traukiasi.
Pradėdami MARTĄ, pirmiausia siekėme ne greitų rezultatų, o tvirto pagrindo – sukurti programą, kuri būtų gyva, auganti ir prasminga pačiai muziejininkų bendruomenei“, – teigia R. Kačkutė.
LNM direktorė prisimena, kad lūkesčiai kuriant programą buvo dideli: atverti Lietuvos muziejininkams duris į pasaulinio lygio muziejų praktiką ir užtikrinti, kad tos žinios grįžtų į sektorių per dalijimąsi, kolegialų mokymąsi ir tinklaveiką.
„Siekėme sukurti ne dar vieną mokymų ciklą, o ilgalaikį pokytį – bendruomenę, kuri mokosi, reflektuoja ir pati augina savo ateitį.
Dabar, žvelgiant į visą trejų metų ciklą, matau, kad lūkesčiai ne tik pasiteisino, bet kai kur buvo ir pranokti. Susiformavo gyva, savarankiška ir labai aktyvi muziejininkų bendruomenė, kuri pati generuoja sumanymus, dalijasi patirtimi ir rengia bendrus projektus“, – pastebi R. Kačkutė.
MARTA programos rezultatai, tarptautinis įvertinimas ir dalyvių įgytos patirtys
Per trejus veiklos metus MARTA programos dėka Lietuvos muziejininkai tarptautinių stažuočių metu aplankė 63 skirtingas kultūros įstaigas Europoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose – bendravo su ten veikiančių muziejų kolektyvais, susipažino su jų darbo principais.
Programos rengtose stažuotėse, seminaruose, tinklaveikos renginiuose, rezidencijose apsilankė virš trijų tūkstančių dalyvių, su jais susitiko ir žinovų įžvalgomis dalinosi profesionalūs lektoriai iš viso pasaulio.
MARTA sumanymą teigiamai įvertino ir Tarptautinė muziejų taryba (ICOM) – programa buvo atrinkta į tvarumo apdovanojimų „ICOM Award for Sustainable Development Practice in Museums“ ilgąjį sąrašą.
MARTA mokymuose dalyvavo ir vieno lankomiausių šalyje, Lietuvos jūrų muziejaus (LJM), kolektyvas. Šio muziejaus atstovai vyko į JAV, Nyderlandų, Švedijos, Čekijos, Lenkijos, Jungtinės Karalystės muziejus, kuriuose sėmėsi gerosios praktikos švietimo, tvarumo, parodų kūrimo, muziejinių vertybių apsaugos ir saugojimo, muziejų prieinamumo srityse.
LJM direktorė Olga Žalienė sako, kad iš stažuočių grįžę kolegos džiaugėsi kokybiška, gerai struktūruota ir svarbia mokymų programa. Jai atrodo, kad čia įgytos žinios įkvepia muziejus pokyčiams atvirumo, šiuolaikiškumo ir patrauklumo link.
„Programos dėka galime geriau suprasti savo auditorijas, kurti prasmingesnį, atviresnį ryšį su visuomene. Bet tuo pačiu MARTA sukuria erdvę ir dialogui tarp skirtingų muziejų, atsirado proga kurti ilgalaikius profesinius ryšius. Atskiri, uždari muziejų „burbulai“ mažėja, plečiasi atvira bendravimo kultūra“, – pastebi LJM vadovė O. Žalienė.
MARTA programa padeda muziejams veikti kaip bendruomenei
Lietuvos muziejų asociacijos pirmininkas Marius Pečiulis, vadovaujantis ir Kauno IX forto muziejui, sako, kad MARTA programa yra vienas reikšmingiausių pastarųjų metų impulsų Lietuvos muziejų sektoriaus profesiniam augimui.
„Ji suteikia tai, ko muziejininkystei trūko – sistemingą, kryptingą ir į ateitį orientuotą kompetencijų ugdymą. Svarbiausia, kad MARTA padeda muziejams pereiti nuo tradicinio institucinio modelio prie šiuolaikinio, lankytoją įtraukiančio, duomenimis ir naujovėmis grįsto veikimo.
Tai reiškia geresnę komunikaciją, stipresnį mokomąjį turinį, tvaresnį valdymą ir didesnį muziejų matomumą visuomenėje“, – teigia M. Pečiulis.
Pečiulio vertinimu, bendradarbiavimas yra kertinis MARTA programos elementas. Jis atkreipia dėmesį, kad Lietuvos muziejai labai skiriasi dydžiu, turimais resursais ir patirtimi, todėl tarpinstitucinis žinių mainų tinklas būtinas, jei norime viso sektoriaus pažangos.
„Muziejai dažnai dirba ne kartu, o paraleliai, todėl prarandama daug sinergijos galimybių. MARTA šią padėtį keičia ir padeda muziejams veikti kaip bendruomenei, o ne kaip atskirų salų archipelagui. Tai stiprina visą sektorių, o ne tik atskiras institucijas“, – sako pašnekovas.
MARTA programos metu išaugusi muziejininkų bendruomenė įkvėpė ir naujus sumanymus. 2025 metais startavo „Mažoji MARTA“, skatinanti kolegas tarpusavyje dalintis žiniomis ir tarptautine patirtimi, rezidencijų programa „Kūrybatorija“, o Klaipėdoje jau antrus metus iš eilės vyko „Švietėjų stovykla“.
Buvo sukurtas ir Lietuvos muziejų sektoriui svarbių tematikų seminarų ciklas, kuriuos muziejininkai gali pasiekti per „Gebėjimų bibliotekos“ nuotolinio mokymosi erdvę.
Ilgalaikiai pokyčiai Lietuvos muziejų raumenynui
Bene didžiausią sumanymą dalyvaujant programoje parodė Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus (LNDM) kolektyvas.
LNDM direktoriaus pavaduotoja Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė sako, kad didelį susidomėjimą paaiškinti paprasta – kolegos programą vertina ne kaip formalų mokymą, o kaip atgaivą, kuri leidžia trumpam ištrūkti iš kasdienybės ir parsivežti ne tik žinių, bet ir tikro įkvėpimo.
„MARTA veikia kaip adrenalino injekcija į Lietuvos muziejų raumenyną. Nors sektoriuje pokyčiai niekada nevyksta greitai ir priklauso nuo daugybės veiksnių, šis impulsas skatina mus kitaip pažvelgti į savo darbą, sumažina inertiškumą, pasėja naujų sumanymų sėklas ir padeda atrasti vieniems kitus“, – teigia J. Marcišauskytė-Jurašienė.
Pašnekovė mano, kad MARTA mažina izoliaciją, nes ne tik kelia gebėjimus, bet ir skatina bendruomeniškumą.
„Grįžusieji dalijasi įspūdžiais vidiniuose susitikimuose ir taip sėja tas idėjas tiek savo, tiek kitų institucijų komandoms. Galbūt mūsų lankytojai šią naudą pajus ne akimirksniu, pokyčiams reikalingas laikas ir atitinkamos sąlygos.
Gal po 5–10 metų, kai tos sėklos bus sudygusios ir visi stebėsis „iš kur visa tai atsirado“, bus prasminga prisiminti, kaip atrodė tos dirvos ruošimas ir pats sėjimas“, – mintimis dalijasi J. Marcišauskytė-Jurašienė.
Tuo tarpu Marius Pečiulis mano, kad muziejų lankytojai pokyčius gali pajusti dar greičiau. Jis sako, kad MARTA nėra tik vidinis profesinis mokymas, tai investicija į lankytojo patirtį.
„Gebėjimų augimas tiesiogiai atsispindi muziejų kasdienybėje: parodos tampa aiškesnės ir patrauklesnės, gerėja švietimas, komunikacija ir aptarnavimas“, – teigia M. Pečiulis.
Į ateitį – su MARTA+ lektorių tinklu
LNM vadovė Rūta Kačkutė pastebi, kad MARTA užpildė spragą ir tapo erdve, kurioje gebėjimų ugdymas siejamas ne su formalia prievole, o su motyvacija, profesiniu augimu ir bendrystės jausmu.
„Muziejininkai ieškojo galimybės ne tik kelti kvalifikaciją, bet ir mokytis vieni iš kitų, pasitikrinti sumanymus, kalbėtis apie problemas saugioje aplinkoje. Didelis pretendentų skaičius į stažuotes, aktyvus įsitraukimas į mokymus, o vėliau ir savarankiškai besiformuojanti alumnų bendruomenė parodė, kad programa pataikė į labai tikslų poreikį.
Jau dabar muziejininkai drąsiau klausia, plačiau žvelgia į savo vaidmenį, ieško sprendimų, savo tarptautinę praktiką pritaiko Lietuvos kontekstui, žinios yra sąmoningai sisteminamos ir perduodamos kolegoms“, – teigia R. Kačkutė.
2026 m. MARTOS programa pasitinka su nauja vizija ir netrukus Lietuvos muziejininkams pristatys lektorių tinklą MARTA+. LNM vadovės manymu, tai – natūralus programos tęsinys.
„Ši programos evoliucija leis dar labiau sustiprinti žinių tvarumą ir sklaidą Lietuvos muziejų sektoriuje. MARTA+ tinklas suteiks galimybę muziejininkams, jau įgijusiems tarptautinės patirties, tapti lektoriais ir jau savarankiškai dalytis savo žiniomis su kolegomis visoje šalyje“, – apie ateities planus užsimena R. Kačkutė.
MARTA programos 2025 m. veiklos ataskaita.
Daugiau apie MARTA programą: čia
2023–2025 metais Lietuvos nacionalinis muziejus įgyvendino centralizuotą nacionalinių ir valstybinių muziejų profesionalams skirtą muziejinių gebėjimų ugdymo programą MARTA. Programą finansavo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.
