Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį susitiko su energetikos bendruomenės atstovais ir pasveikino juos su Baltijos šalių energetinės nepriklausomybės diena. Susitikime buvo aptartas Baltijos šalių elektros sistemų veikimas praėjus metams po sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais, energetinio saugumo stiprinimo veiksmai ir regioniniai infrastruktūros apsaugos projektai.
„Lygiai prieš metus kartu su Baltijos valstybių, Lenkijos ir Europos Komisijos vadovais tapome istorinio įvykio liudininkais – Baltijos šalių elektros sistemos buvo sinchronizuotos su kontinentine Europa. Šis sprendimas įtvirtino Lietuvos energetinę nepriklausomybę ir tapo visos Europos regioninio bendradarbiavimo sėkmės pavyzdžiu“, – sakė Prezidentas.
Praėjus metams po sinchronizacijos, Baltijos šalių energetikos sistema veikia stabiliai ir saugiai. Sinchronizacijos projekte įdiegtos priemonės sustiprino regiono energetikos sistemą, padidino jos atsparumą ir sudarė sąlygas sparčiau plėtoti vietinę elektros gamybą iš atsinaujinančių energijos išteklių.
Dar viena sukaktis
Šiemet minimos ir dar vieno svarbaus energetikos sektoriaus metinės – sukanka 10 metų nuo elektros jungčių „NordBalt“ ir „LitPol Link“ darbo pradžios. Šios jungtys pakeitė Lietuvos elektros rinką, užtikrino importo diversifikavimą ir prisidėjo prie kainų mažėjimo.
„Energetinė nepriklausomybė nėra duotybė – ją reikia nuolat ginti. Energetinis atsparumas šiandien yra nacionalinio saugumo klausimas“, – pabrėžė Prezidentas.
Susitikime aptartas Baltijos valstybių ir Lenkijos kritinės energetikos infrastruktūros apsaugos projektas, kuriam 2025 m. sausio 27 d. Europos Komisija skyrė 113 mln. eurų finansavimą. Šis sprendimas yra tiesioginis Prezidento inicijuotos regioninės lyderystės rezultatas: prieš metus vykusiame susitikime su Baltijos šalių, Lenkijos ir Europos Komisijos vadovais šalies vadovas iškėlė būtinybę tęsti regioninį bendradarbiavimą kritinės energetinės infrastruktūros apsaugos srityje. Per mažiau nei metus iniciatyva buvo įvertinta Europos Komisijos ir skirtas finansavimas.
Prezidentas padėkojo Europos Komisijai už politinę ir finansinę paramą bei išreiškė lūkestį, kad kritinės infrastruktūros apsaugai bus skiriamas ypatingas dėmesys ir kitoje daugiametėje finansinėje perspektyvoje.
Valstybės vadovas taip pat pažymėjo, kad 2025 m. Europa žengė istorinių sprendimų energetinės nepriklausomybės link – priimtas sprendimas iki 2027 m. visiškai atsisakyti rusiškų dujų, o Lietuva šį žingsnį žengė dar 2022 m.
Parengta pagal Prezidento kanceliarijos pranešimą
