Šalčiams išauginus gyventojų šildymo sąskaitas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) užtikrina, kad socialiai jautrios žmonių grupės finansiškai nenukentės.
„Visi šalies gyventojai, kuriems priklauso, gauna ir gaus būsto šildymo išlaidų kompensacijas, taigi gali jaustis finansiškai saugūs. Nuolat vertiname situaciją ir tam ruošiamės – biudžete kompensacijoms papildomai yra numatytos lėšos. Prognozuojame, kad šiemet būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas gaus apie 186 tūkst. gyventojų, o išlaidos sudarys apie 80 mln. eurų“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.
Ministrė pažymi, kad skiriant būsto šildymo išlaidų kompensaciją veikia universalus principas, – nepriklausomai nuo šilumos kainų augimo, nepasiturinčių gyventojų išlaidos už būsto šildymą negali viršyti dešimtadalio jų pajamų.
Gyventojams dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijų dažniausiai užtenka kreiptis vieną kartą per šildymo sezoną, o kompensacija skiriama visam šildymo sezonui.
Tuo metu energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas atkreipia dėmesį, kad šilumos kaina, palyginus šių ir praėjusių metų sausį, nesikeitė ir yra mažiausia Baltijos šalyse, tačiau dėl užsitęsusių žiemos šalčių suvartojami didesni šilumos kiekiai.
„Šį sausį šilumos kaina Lietuvoje iš esmės neaugo. Vidutinė šilumos energijos kaina siekia 7,97 ct/kWh – tai tik 0,3 proc. daugiau nei prieš metus. Šių metų sausis buvo maždaug 11 laipsnių šaltesnis nei praėjusiais metais, todėl šilumos suvartota daugiau. Vis dėlto, Lietuvos šildymo kainos išlieka pigiausios Baltijos šalyse“, – sako ministras.
Pasak Ž. Vaičiūno, kai kuriose savivaldybėse šilumos kaina gali būti net dvigubai didesnė nei kitose. Pagrindinės priežastys – neefektyvios šilumos tiekimo sistemos. Ministras pažymi, kad Energetikos ministerija savivaldybėms yra numačiusi 14,2 mln. eurų paramą neefektyvių šilumos gamybos įrenginių pakeitimui – tai ateityje leistų gyventojams mokėti maždaug 20 proc. mažiau už šildymą.
Kaip apskaičiuojama kompensacija?
Apskaičiuojant būsto šildymo išlaidų kompensaciją, iš gaunamų pajamų „į rankas“ per mėnesį šeimai atimamas valstybės remiamų pajamų (VRP) dydis, padaugintas iš šeimos narių skaičiaus – po 2 VRP dydžius kiekvienam šeimos nariui (nuo 2026 m. sausio 1 d. – 466 Eur), o iš vieno gyvenančio asmens gaunamų pajamų per mėnesį atimama 3 VRP dydžiai (nuo 2026 m. sausio 1 d. – 699 Eur).
Į gaunamas pajamas taip pat neįskaičiuojama išmoka vaikui (vaiko pinigai), dalis su darbo santykiais susijusių pajamų, nedarbo socialinio draudimo išmokos (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus – nuo 20 iki 40 proc.). Tai reiškia, kad kompensacija apskaičiuojama žmonėms palankesnėmis sąlygomis – nuo mažesnės gaunamų pajamų sumos.
SADM duomenimis, 2025 m. būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas vidutiniškai per mėnesį gavo apie 138 tūkst. asmenų, iš jų: būstą šildant centralizuotai – 95 tūkst., būstą šildant kitomis energijos ir kuro rūšimis – 35,3 tūkst. asmenų. Išlaidos kompensacijoms mokėti sudarė apie 59 mln. eurų.
2025 m., lyginant su 2024 m., kompensacijas gavusių asmenų skaičius vidutiniškai per mėnesį sumažėjo apie 3,4 proc. (nuo 142,5 iki 137,6 tūkst. asmenų), o išlaidos sumažėjo apie 15,5 proc. (nuo 69,8 iki 59 mln. Eur).
2026 m. SADM biudžete piniginei socialinei paramai nepasiturintiems gyventojams užtikrinti (būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijoms teikti ir (ar) socialinei pašalpai mokėti) papildomai numatyta 48,4 mln. Eur. Taigi savivaldybėms, kurioms nepakaks skirtų lėšų šiai paramai teikti vykdant savarankiškąją funkciją, bus skiriamas papildomas finansavimas.
Parengta pagal SADM pranešimą
