Lietuvos verslas į 2026 m. žengia itin atsargiai – aktyvią plėtrą planuoja tik nedidelė dalis smulkių ir vidutinių (SVV) šalies įmonių, rodo naujausi „Norstat“ tyrimo duomenys. Kas lemia tokį atsargumą, komentuoja „Luminor“ verslo klientų skyriaus vadovas Darius Tamašauskas.
2026 m. savo veiklą plėsti planuoja tik 26 proc. Lietuvos įmonių. Palyginimui, Latvijoje apie plėtrą galvoja 33 proc. verslų, o Estijoje – 28 proc. Tuo metu neplanuojančių plėtros Lietuvoje yra 51 proc., Latvijoje – 48 proc., o Estijoje – net 56 proc. Dar 22 proc. Lietuvos įmonių dėl plėtros nėra tikros.
Anot D. Tamašausko, Lietuvos verslas išsiskiria atsargesniu požiūriu į plėtrą bei didesniu neapibrėžtumo jausmu. Sprendimus dalyje įmonių stabdo ne vien išoriniai ekonominiai veiksniai, bet ir ribotas matomumas į priekį, dažnai nulemtas ir valdžios sprendimų.
„Matome, kad 2026-ieji verslui kol kas atrodo labiau kaip stabilizacijos, o ne spartaus augimo metai. Plėtrą šiandien planuoja tik maždaug ketvirtis įmonių, taigi, didžioji dalis verslų pirmiausia sieks išlikti finansiškai atsparūs ir lankstūs. Tokios nuotaikos dažniausiai atsiranda tuomet, kai neapibrėžtumas nusveria augimo galimybes“, – sako D. Tamašauskas.
Investuos į vidinį stiprėjimą
Kita vertus, augti pasirinkę verslai pirmenybę teiks naujiems produktams ar paslaugoms kurti (40 proc.). Maždaug perpus mažiau nurodo investuosiantys į darbuotojų atlyginimus, mokymus ir talentų ugdymą (23 proc.), o penktadalis – į dirbtinį intelektą ir automatizaciją. Ambicingesnės plėtros kryptys, tokios kaip plėtra į užsienio rinkas, išlieka antraeilės – tai šiais metais bus 11 proc. Lietuvos verslų prioritetas.
„Verslai, kurie renkasi augti, šiandien didina efektyvumą, produktyvumą ir sukuriamą vertę, o ne apimtis. Kitaip tariant, augti smulkioms įmonėms reiškia stiprėti iš vidaus, nebūtinai plečiantis į išorę“, – teigia „Luminor“ banko ekspertas.
Požiūris į plėtrą pasikeitė
Šiandien daugeliu atvejų įmonės siektų augti ne geografiškai ar naujais padaliniais, o per intensyvesnę veiklą esamoje rinkoje, pastebi D. Tamašauskas.Eksperto įžvalgas pagrindžia ir tyrimo duomenys – 61 proc. Lietuvos įmonių plėsdamosis 2026 m. pirmiausia didintų pardavimus ar gamybos apimtis.
„Plėtra dabar nebūtinai reiškia didesnį įmonės mastelį – priešingai, verslai stiprėja pasitelkdami naujus technologinius sprendimus, investuoja į esamus darbuotojus, peržiūri neefektyvius procesus ir kitomis turimomis priemonėmis didina savo produkto vertę“, – teigia žinovas.
Kiek mažiau (44 proc.) įmonių pirmenybę teikia naujiems produktams ar paslaugoms, o 29 proc. – plėstųsi stiprindami prekės ženklo žinomumą ir siektų pritraukti naujų klientų. Tarp mažiausiai minimų tikslų – didinti darbuotojų skaičių bei atidaryti naujų fizinių paslaugų vietų.
Verslo atsargumas netikėtas
Verslų atsargumas atrodo kiek netikėtas turint omeny tai, kad šiais bei kitais metais į ekonomiką gali įsilieti nemažai papildomų lėšų iš antrosios pensijų pakopos, pastebi D. Tamašauskas. Greičiausiai tai reikš didesnę paklausą, daugiau apyvartos paslaugų sektoriuje ir, rezultate, palankesnę terpę smulkiajam ir vidutiniam verslui.
„Iš kitos pusės, papildomi pinigų srautai gali paskatinti ne tik didesnį vartojimą, bet ir kainų spaudimą.Todėl, net jei 2026–2027 metai verslui gali būti palankesni, po spartesnio ekonomikos kilimo dažnai seka sulėtėjimas. Taigi, šiandien daugelio pasirinkimas augti ne tik išorėje, bet ir viduje, iš ilgalaikės perspektyvos atrodo logiškas bei pamatuotas“, – sako jis.
Parengta pagal „Luminor“ pranešimą
