Gausiai iškritęs sniegas daugelį privertė gerokai pakrutėti. Būtinybė nusikasti sniegą ar susidariusį ledą yra nemažas fizinis krūvis, todėl šaltuoju metų laikotarpiu padaugėja raiščių patempimų, išnirimų ir galūnių sužalojimų.
Tokia fizinė veikla gali būti naudinga, tačiau didžiausia rizika kyla, kai darbai atliekami nepasiruošus, keliant sunkų, šlapią sniegą ar neįvertinus savo fizinių galimybių.
Kasti sniegą ar daužyti ledą – tik po apšilimo
Šeimos gydytojas Julius Dabkus atkreipia dėmesį, kad kasant sniegą dažniausiai patiriamos kaulų ir sąnarių traumos bei minkštųjų audinių pažeidimai.
„Žiemos laikotarpiu žmonės natūraliai juda mažiau, daugiau laiko praleidžia viduje, o sniegui susikaupus tenka imtis fizinio darbo. Žiemą fiksuojame staigesnį įvairių susižeidimų skaičių, kuomet dėl didelio krūvio patempiamos sausgyslės, raiščiai, raumenys, būna net plyšimų“, – sako šeimos gydytojas.
Jis pabrėžia, kad prieš pradedant sniego kasimo darbus itin svarbu pasiruošti – skirti laiko apšilimui, pradėti darbus neskubant, fizinį krūvį didinti palaipsniui, o pajutus nuovargį – daryti pertraukas ir nepervargti.
Keliamas sniego kiekis ir kūno padėtis – itin svarbūs
Pasak jo, viena pagrindinių traumų priežasčių – sunkus, šlapias sniegas, kuris neretai keliamas neteisingai. Siekiant sumažinti traumų riziką, patariama sniegą kasti palaipsniui – kelti jį nedideliais kiekiais ir valyti sluoksniais, ypač kai jo susikaupę gausiai.
Didelę reikšmę turi ir kūno padėtis: keliant sniegą svarbu išlaikyti plačią kojų padėtį, tiesią nugarą, judesius atlikti daugiausiai kojų jėga, o kastuvą laikyti arti kūno. Netinkama laikysena, kai sniegas keliamas lenkiant nugarą ir nepritupiant, stipriai apkrauna nugaros raumenis ir didina patempimų bei traumų tikimybę, ypač jei kūnas nėra įpratęs prie tokios apkrovos.
Taip pat svarbu pasirinkti fizines galimybes atitinkantį įrankį – mažesnio ūgio žmonėms rekomenduojami lengvesni kastuvai su trumpesne rankena.
Gydytojas atkreipia dėmesį, kad skubėjimas ar dėmesio stoka didina traumų tikimybę. Atliekant šiuos darbus svarbu nepertempti raiščių ir raumenų, o vėjuotu oru pasirūpinti tinkama apranga, kad būtų išvengta peršalimo. Sudrėkus avalynei ar esant žemai oro temperatūrai didėja ir nušalimų rizika, ypač pėdų srityje. Taip pat rekomenduojama įvertinti sniego savybes – iškart po pūgos sniegas būna lengvesnis, tačiau vėliau, atšilus orams, jis sunkėja, todėl kiemų ir automobilių valymas tampa fiziškai sudėtingesnis.
Sniegas ir ledas kelia pavojų
Draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė sako, kad šiemet dėl sniego ir ledo traumų skaičius išaugo. Jei pernai žiemą „Gjensidige“ draudikai užfiksavo 129 susižeidimus dėl sniego ir ledo, tai vien per pirmąsias dvi šio sausio savaites dėl tokių traumų kreipėsi jau 47 klientai.
Patirtos traumos – labai įvairios: lūžo rankos ir kojos, išmuštas dantis.
Susižeidžia ir tie, kurie imasi sniego valymo darbų prie namų, ir tie, kurie nusprendžia patys valyti stogus.
„Nuo sutapdinto, plokščio stogo sniegą galima valyti savarankiškai, tačiau tai būtina daryti laikantis visų saugumo reikalavimų. Šlaitinių stogų valymas kelia gerokai didesnę riziką, todėl neturint reikiamos patirties ar žinių, šiuos darbus saugiau patikėti profesionalams. Nuslydimas nuo stogo gali baigtis rimtomis traumomis“, – pabrėžia V. Katilienė.
Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad į sniego kasimo darbus įtraukiant vaikus, būtina juos nuolat prižiūrėti ir mokyti saugaus elgesio.
Papildomų pavojų kelia ir sniego purtymas nuo medžių. Vešli eglių, pušų ar tujų laja sulaiko didelius sniego kiekius, o storam sluoksniui susikaupus šakos gali lūžti. Dėl krentančio sniego, ledo ar šakų kyla sužalojimų rizika, todėl svarbu įvertinti aplinkybes, saugoti akis ir laiku pasitraukti iš pavojingos zonos.
Kaip elgtis patyrus sužaloijmą
Pasak gydytoju J. Dabkaus, svarbu žinoti, kaip tinkamai elgtis patyrus traumą. Sumušimo atveju rekomenduojama pažeistą vietą šaldyti – tai padeda sumažinti tinimą, kraujosruvas ir skausmą.
Esant patinimui, gali padėti elastinės bintavimo priemonės – jos apspaudžia sutinusią vietą, mažina skausmą ir padeda tinimui greičiau atslūgti. Tačiau tinimo atveju nevertėtų ilgai laukti pagerėjimo- jei tinimas neslūgsta, gali būti ir rimtesnių pažeidimų, todėl reikėtų kreiptis pas gydytoją.
Pasitempus nugarą taip pat pirmiausia reikėtų pailsėti ir stebėti būklę. Jei savijauta negerėja, ir gydytojas, ir draudikai patarė nedelsti ir kreiptis medikų pagalbos.
Parengta pagal „Gjensidige“ pranešimą
