Kaip kasti sniegą, kad nesusižeistumėte?

Sniego nepagailėjusi žiema žmones privertė imti kastuvus ir gerokai padirbėti. Draudikai pastebi, kad nuo sniego praėjusią savaitę nukentėjo ne tik automobiliai bei pastatai, bet ir žmonių sveikata. Iškritus gausiam sniegui padaugėjo raiščių patempimų, išnirimų ir galūnių sužeidimų.

Kineziterapeutas sako, kad sniego kasimas ir valymas ypač pavojingas tiems, kurie stokoja judrumo bei kelia sniegą netausodami sveikatos.

Pasak kineziterapeuto Žilvino Pušnio, sniego kasimas savaime nėra žalingas sveikatai. Jo teigimu, dažniausiai sužeidimus ir skausmingus pojūčius sukelia šlapio, sunkaus sniego kėlimas.

„Sniegą kasti ketinantiems žmonėms siūlyčiau laikytis trijų svarbių taisyklių. Pirmoji, neužmiršti apšilimo – šiek tiek pajudėti, pasimankštinti prieš kasimo darbus. Antroji, kasti nedidelį plotą arba kelti po mažą kiekį sniego. Jeigu prisnigta gausiai, nebandykite visko pakelti vienu kartu – kaskite sniegą sluoksniais. Pajutus nuovargį reikėtų daryti pertraukas. Trečioji – stengtis protingai valdyti kūno padėtį. Kasant sniegą dažniausiai lenkiama nugara, nenaudojama pritūpimų, tuomet nugaros raumenys yra itin stipriai apkraunami. Jei jie nėra įpratę prie tokios apkrovos, juos gali skaudėti, atsiranda patempimų bei pavojus susižeisti. Ta pati taisyklė galioja ir kitoms raumenų grupėms“, – sako Ž. Pušnys.

Pasak kineziterapeuto, keliant sunkų sniegą svarbu išlaikyti plačią kojų padėti ir įtemptą pilvo presą. Jo teigimu, sniego kėlimo judesiai turi būti atliekami daugiausiai naudojant kojų jėga, o kastuvą laikant arti kūno.

„Išsirinkite tokį įrankį, kuris atitinka jūsų jėgas. Jei esate mažo ūgio, rinkitės lengvesnį kastuvą trumpesne rankena. Stenkitės nepersitempti”, – pataria jis.

Bristi per sniegą – nežalinga sveikatai

Specialistas atkreipia dėmesį, kad kasdami sniegą dažniausiai nukenčia tie žmonės, kuriems šis darbas yra neadekvatus, vienkartinis raumenų apkrovimas. „Kuo didesnis fizinis aktyvumas kasdien, tuo mažesnė tikimybė dirbant tokius darbus pakenkti savo sveikatai“, – tvirtina kineziterapeutas.

Pasak Ž. Pušnio, tos pačios taisyklės galioja ir kasant sniegą nuo pastato stogo. „Didžiausia grėsmė yra per didelė raumenų apkrova, kai žmogaus organizmas nėra jai pasiruošęs. Jei stogas turi nuolydį, tuomet kasant sniegą įprastinė kūno padėtis pakeičiama į pasvirusią. Tai didina paslydimo ir traumų riziką. Išauga ir čiurnos sąnario apkrova, todėl valant sniegą nuo stogų čiurnos nukenčia dažniau nei kasant sniegą įprastai“, – sako Ž. Pušnys.

Jo teigimu, pastarosiomis dienomis tenka bristi per storą sniego dangą, užpustytus šaligatvius. „Brendant per sniegą keičiasi žmogaus judesio biomechanika: ėjimas yra nestabilus, padidėja nukritimo rizika. Einant per sniegą raumenys labiau apkraunami ir eisena nebėra ergonomiška. Šie faktoriai lavina žmogaus organizmą ir skatina jį adaptuotis prie naujos apkrovos“, – tvirtina kineziterapeutas.

Dažniausiai nukenčia kaulai ir raumenys

Draudimo bendrovės „Gjensidige“ Sveikatos, kelionių ir asmens žalų skyriaus vadovė Ana Taraitienė pastebi, kad dažniausi susižalojimai sniege – tai kaulų ir sąnarių traumos bei minkštųjų audinių pažeidimai.

„Prieš intensyvųjį snygį žmonės mažiau judėjo, daugiau laiko leido namuose, o itin gausiai prisnigus privalėjo imti kastuvus ir pasiruošti kelią judėjimui iš namų. Po snygio galime sulaukti staigesnio įvairių susižeidimų šuolio. Dažniausi – sausgyslių, raiščių ir raumenų patempimai bei plyšimai“, – sako A. Taraitienė.

Neatsargiai kasant sniegą patiriamos nugaros traumos ir rankų raiščių bei raumenų patempimai. Draudikė įspėja, kad didesnis pavojų tyko nusprendusiųjų nusikasti sniegą nuo stogų. „To jokiu būdu nepatariame daryti patiems. Geriau kreiptis į profesionalus, turinčius reikalingas apsaugos priemones ir tokio darbo patirties. Nuslydus nuo stogo, patempimu jau neatsipirksite“, – sako asmens ir sveikatos žalų ekspertė.

Draudimo bendrovės atstovė atkreipia dėmesį, kad į sniego kasimo darbus įtraukus vaikus, reikia juos prižiūrėti ir mokytis elgtis saugiai.