Sausio 22 ir 28 dienomis, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus (LNDM) Nacionalinėje dailės galerijoje vyks renginiai, atversiantys platesnį požiūrį į Šiaurę, kurios ryškus pėdsakas Lietuvos ir viso Baltijos regiono kultūroje pristatomas tarptautinėje parodoje „Šešėliai palieka pėdsakus“ (kuratorės Kotryna Markevičiūtė ir Gabrielė Radzevičiūtė).
Sausio 22 d., ketvirtadienį, 18 val. bus pristatomi etnografiniai tyrimai, skirti Sibiro tautų kolonizacijos istorijai ir dabarčiai. Savo įžvalgomis dalysis tyrimus Buriatijoje ir Jakutijoje vykdę antropologai dr. Kristina Jonutytė ir dr. Aivaras Jefanovas, kviesdami pažvelgti į šiuose regionuose gyvenančių bendruomenių patirtis per kultūros ir socialinių pokyčių prizmę.
Sausio 28 d., trečiadienį, 18 val. vyks susitikimas su menininke Siuzana Šuplė (Susan Shuppli) bei dviejų jos filmų peržiūra. Tai puiki proga iš arčiau susipažinti su jos tyrimais ir kūryba, kurioje nagrinėjamos klimato ir technologijų infrastruktūros temos.
Sibiro tautų kolonizacija ir dabartis. Etnografinių tyrimų Jakutijoje ir Buriatijoje pristatymas
Antropologų pranešimuose bus aptariami autochtonų bendruomenių tapatybės sampratos pokyčiai ir santykis su dabartine Rusijos politika, vėliau vyks diskusija.
Pranešime „Sibiro autochtonai karo kontekste: Buriatų atvejis“ dr. Kristina Jonutytėapžvelgs buriatų – mongolų etninės grupės, gyvenančios plačiame paribio regione Rusijoje, Kinijoje ir Mongolijoje, istoriją ir dabartį, kolonizacijos patirtis, sovietines represijas bei šiandien nykstantį kultūrinį suverenumą.
Taip pat bus gilinamasi į Sibiro autochtonų dalyvavimą bei reprezentaciją karo Ukrainoje kontekste ir jo poveikį Buriatijos regionui, buriatų tapatybei bei visuomenei.
Dr. Kristina Jonutytė yra socialinė antropologė, Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto docentė, Kembridžo universiteto Mongolijos ir Vidurinės Azijos tyrimų centro mokslo darbuotoja.
Jos tyrimų sritys yra politinė antropologija, religijos bei etniškumas. Etnografinius lauko tyrimus ji yra vykdžiusi Buriatijos respublikoje, Mongolijoje ir Pietų Korėjoje.
Dr. Aivaro Jefanovo pranešime „Tarp tradicijos ir kolonijinės praeities: Jakutijos šiaurės tautinių mažumų hibridinė tapatybė“ analizuojamas sovietinės kolonizacijos palikimas, formavęs Jakutijos autochtonų bendruomenių gyvenimą ir savivoką.
Šios tautinės mažumos, tradiciškai besiverčiančios elnių ganymu ir medžiokle, XX a. patyrė kolektyvizaciją, priverstinį sėslinimą ir sistemingą rusifikaciją, iš esmės pakeitusią jų tapatybę, šeimos struktūrą, kalbą, klajoklines praktikas ir santykį su kraštovaizdžiu.
Šiandien, siekdamos atgaivinti tradicines praktikas, jų bendruomenės vis dar susiduria su giliai įsišaknijusiais kolonijinės praeities pėdsakais.
Jų tapatybė apibūdinama kaip hibridinė – jungianti papročių tęstinumą ir sovietinį palikimą. Materialūs ir simboliniai šio palikimo ženklai tebėra išlikę taigos kraštovaizdyje. Tokios sąveikos formuoja savitą autochtonų „priklausymo“ Rusijai pojūtį ir ambivalentišką požiūrį į dabartinę šalies politiką.
Antropologas dr. Aivaras Jefanovas yra Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto docentas bei Lietuvos istorijos instituto podoktorantūros stažuotojas. Antropologinius tyrimus jis atliko Šiaurės Jakutijoje, kur tyrė medžiotojų ir elnių ganytojų sąveikas su gyvūnais ir aplinka.
Jo mokslinių tyrinėjimų ir interesų sritys apima ekologinę antropologiją, etnoarcheologiją, žmogaus ir aplinkos / kraštovaizdžio, žmogaus ir gyvūnų sąveikų tyrimus ir Sibiro (Jakutijos) medžiotojų-ganytojų kultūrų antropologinius tyrimus.
Klimato vaizdiniai ir technologijų peizažai: susitikimas su Siuzana Šuplė
Sausio 28-osios vakaras bus skirtas susitikimui su tyrėja ir menininke S. Šuple bei jos filmams, tyrinėjantiems klimato, istorijos ir technologijų susikirtimus. Žiūrovai išvys filmus „Judantis ledas“ („Moving Ice“, 2024, 48 min.) ir „Klimato signalai iš Svalbardo“ („Climate Signals from Svalbard“, 2024, 27 min.). Renginys vyks anglų kalba.
Filme „Judantis ledas“ pasakojama apie ledo judėjimą, kurį lemia ne tik klimato kaita, bet ir tiesioginė žmogaus veikla. Kylant pasaulio temperatūrai, keičiasi ir ledo masių dinamika.
Tačiau ledo „judėjimo“ istorija prasidėjo dar XIX a. pradžioje, kai kolonijinės prekybos tinklai pavertė natūralų ledą komercine preke. Europos ir JAV pirkliai gabeno jį iš užšalusių ežerų ir ledynų į tropinius regionus buitiniams kolonijų poreikiams patenkinti.
Šis pasakojimas atskleidžia, kaip ekonominiai ir politiniai procesai lėmė gamtos išteklių naudojimą ir ilgalaikius aplinkos pokyčius.
2020 m. menininkė kartu su glaciologe Miriama Džeksona (Miriam Jackson) burlaiviu keliavo po Svalbardo salyną (Norvergija), kur stebėjo ir dokumentavo klimato kaitos paveiktus aplinkos pokyčius.
Vėliau ji į šį regioną sugrįžo jau turėdama kitą tikslą – tyrinėti ne ledynus, bet technologinę infrastruktūrą, per kurią perduodami signalai ir duomenys: nuo radijo bangų iki skaitmeninių srautų, palaikančių pasaulinius žinių tinklus. Taip gimė filmas „Klimato signalai iš Svalbardo“.
Šiame regione sutelkta daug ryšių ir stebėjimo objektų – radijo bokštų, antenų, palydovinių stočių, radarų, meteorologinių prietaisų ir šviesolaidinių kabelių.
S. Šuplė yra Jungtinėje Karalystėje gyvenanti menininkė ir tyrėja. Savo kūryboje ji nagrinėja materialius karo ir konfliktų pėdsakus, aplinkos katastrofas bei klimato kaitą. Ji vadovauja Goldsmithso universiteto Architektūros tyrimų centrui, taip pat yra organizacijos „Forensic Architecture“ narė ir valdybos pirmininkė.
Dalyvavimas renginiuose nemokamas, be registracijos.
Tarptautinė grupinė paroda „Šešėliai palieka pėdsakus“ Nacionalinėje dailės galerijoje veikia iki vasario 8 d. Projektas ir jo veiklos remiamos Lietuvos valstybės biudžeto lėšomis.
Ypač įdomu, – ledo „judėjimo“ istorija XIX a. pradžioje, kai “Europos ir JAV pirkliai gabeno jį iš užšalusių ežerų ir ledynų į tropinius regionus buitiniams kolonijų poreikiams patenkinti”. Ar tai negali būti ledynmečių žmonijos atminties atgarsiai. Juk tropiniai Žemės pietūs taip pat stigo drėgmės ir vandens, buvo išdeginti saulės, tūkstantmečiais nesant atmosferoje drėgmės ir debesų.