JAV–Ukrainos derybos dėl saugumo garantijų: svarstomas „Taikos tarybos“ modelis, bet esminiai klausimai lieka atviri

Ukraina ir Jungtinės Valstijos artėja prie naujo derybų etapo, kuris, Kijevo vertinimu, gali tapti svarbiu posūkiu siekiant saugumo garantijų ir karo pabaigos. Tuo pat metu JAV prezidento Donaldo Trampo administracijoje ieškoma neįprastų politinių sprendimų, o viešojoje erdvėje aštrėja abipusiai kaltinimai dėl derybų vilkinimo.

Derybos Majamyje: saugumo ir ekonomikos paketai

Sausio 17 d., šeštadienį, Majamyje numatytas naujas Ukrainos ir JAV konsultacijų raundas dėl saugumo garantijų Ukrainai. Apie tai pranešė Ukrainos ambasadorė JAV Olha Stefanšyna. Ukrainos delegaciją sudarys Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Rustemas Umerovas, Prezidento kanceliarijos vadovas Kyrylas Budanovas bei valdančiosios partijos frakcijos lyderis Davydas Arachamija.

Nors oficialiai neįvardijama, kas atstovaus JAV pusei, ankstesniuose raunduose dalyvavo specialieji prezidento pasiuntiniai Stivenas Vitkofas (Steven Witkoff) ir Džaredas Kušneris (Jared Kushner).

Pasak O. Stefanšynos, Vašingtonas ir Kijevas šiuo metu dirba su dviem pagrindiniais dokumentais: saugumo garantijų ir Ukrainos ekonominio atsigavimo sutartimis, kurių bendra vertė gali siekti iki 800 mlrd. JAV dolerių. Neatmetama, kad šie dokumentai galėtų būti pasirašyti Pasaulio ekonomikos forume Davose, kuris vyks sausio 19–23 dienomis.

„Taikos taryba“ Ukrainai – netradicinis Trampo administracijos sumanymas

Tuo pat metu britų dienraštis Financial Times skelbia, kad Trampo administracija svarsto galimybę Ukrainai pritaikyti vadinamąjį „Taikos tarybos“ modelį. Ši schema jau buvo numatyta D. Trampo tarpininkautame taikos plane Gazos ruožui.

Pagal svarstomą variantą, „Taikos tarybai“ vadovautų pats JAV prezidentas D. Trampas, o jos sudėtyje galėtų būti Ukrainos, Europos, NATO ir net Rusijos atstovai. Tarybos užduotis būtų stebėti būsimo taikos susitarimo įgyvendinimą ir užtikrinti jo laikymąsi.

Vis dėlto, pasak FT šaltinių, kol kas nėra jokių ženklų, kad Maskva būtų pasirengusi rimtai svarstyti JAV, Ukrainos ir Vakarų suderintą 20 punktų taikos planą. Rusija toliau reikalauja teritorinių nuolaidų, įskaitant Ukrainos pajėgų pasitraukimą iš dar Kijevo kontroliuojamų Donbaso teritorijų. Šiuos reikalavimus Ukraina vadina nepriimtinais.

Be to, Kremlius kategoriškai prieštarauja Vakarų karių dislokavimui Ukrainoje po galimo paliaubų paskelbimo, nors Kijevas ir jo sąjungininkai tai laiko viena svarbiausių realių saugumo garantijų Ukrainai dalių.

V. Zelenskis atmeta D. Trampo kaltinimus ir kaltina Rusiją

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis viešai pasisakė apie D. Trampo pareiškimus, kuriuose JAV prezidentas teigė, esą Ukraina nėra pasirengusi taikos susitarimui.

V. Zelenskis savo „Telegram“ kanale pareiškė, kad karo pabaigos vilkinimas kyla iš Rusijos pusės, kaip pavyzdį pateikdamas įstrigusius karo belaisvių mainus. Pasak jo, dar praėjusių metų pabaigoje buvo susitarta apsikeisti tūkstančiu belaisvių, vėliau – penkiais šimtais, tačiau Rusija šių susitarimų nevykdo.

„Klausimas ne noruose, o spaudime. Reikia pakankamo spaudimo Rusijai – ir viskas baigsis“, – pabrėžė Ukrainos vadovas.

Plačiai nuskambėjo, neseniai žurnalistams D. Trampo mestelti žodžiai, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas esą pasirengęs taikos susitarimui, o Ukraina – mažiau linkusi derėtis. Šiuos teiginius Kijevas vertina kaip neatspindinčius tikros derybų padėties.

Neaiški kryptis prieš Davosą

Taigi, artėjant Pasaulio ekonomikos forumui Davose, diplomatiniame lauke – prieštaringi vyksmai: intensyvėjančios derybos dėl saugumo garantijų, ambicingos, bet prieštaringai vertinamos „Taikos tarybos“ idėjos ir vieši politiniai pareiškimai, rodantys gilius nesutarimus dėl karo pabaigos sąlygų.

Kol kas lieka neaišku, ar D. Trampo administracijos siūlomi modeliai taps galimu politiniu pagrindu taikai, ar tik dar vienu spaudimo ir derybinės taktikos veiksmu platesniame geopolitiniame žaidime.