2026 metais valstybės finansavimo poreikis gynybos ir socialinėms reikmėms paskatino priimti naujus įstatymus, kurie tiesiogiai paveiks įmonių ir smulkiųjų verslininkų pelną. Nuo padidėjusio pelno mokesčio iki brangstančių energijos išteklių ir degalų – verslas atsiduria tarp augančių kaštų ir būtinybės išlaikyti konkurencingumą. Deja, prisitaikyti pavyks ne kiekvienam.
Talentų paieškos taps dar brangesnės, bet išvykti neprivers
Vienas ryškiausių pokyčių, kurį pajus kiekvienas darbdavys, – minimalios mėnesinės algos (MMA) šuolis 11,1 proc. iki 1 153 eurų. Nors tai džiugina mažiausiai uždirbančius, verslui tai reiškia ne tik tiesioginį darbo užmokesčio kaštų didėjimą, bet ir augančias sąnaudas dėl objektų valymo, saugos ar kitų paslaugų brangimo. Taip pat didėja ir spaudimas kelti atlyginimus aukštesnės kvalifikacijos specialistams, siekiant išlaikyti vidinę hierarchiją.
Be to, nuo 2026 m. įsigalioja progresinis gyventojų pajamų mokestis (GPM) ir papildomos socialinio draudimo įmokos dideles pajamas gaunantiems asmenims. Tai tiesiogiai paveiks aukščiausio lygio vadovus (C-level), IT architektus ir inžinierius, dėl kurių Lietuva konkuruoja globaliai.
„Bigbank“ vyriausiasis ekonomistas Raulis Eametas pastebi, kad mokesčių naštos didinimas aukštos kvalifikacijos specialistams gali kiek padidinti naštą įmonėms, bet šalies dėl to niekas nepaliks: „Progresiniai mokesčiai dažnai vertinami per socialinio teisingumo prizmę, tačiau pamirštama, kad tai gali mažinti investicijas. Jei mokesčių našta talentams viršija regiono vidurkį, tarptautinės korporacijos dukart pagalvoja prieš samdydamos darbuotojus konkrečioje šalyje. Vis dėlto Lietuvos ekonomikos padėtis šiuo metu yra labai gera ir apskritai mokesčiai yra gana maži, o atlyginimai toliau kyla – tai vis dar atsveria kiek padidėjusius mokesčius. Tad galima tikėtis, kad ir toliau matysime iš migracijos grįžtančius lietuvius.“
Pelno mokesčio augimas investicijų nemažins
Stambiajam verslui pelno mokesčio tarifas didėja nuo 15 iki 17 proc. (smulkiajam – lengvatinis 7 proc. mokestis). Nors augimas 2 proc. punktais gali atrodyti nedidelis, didelės apyvartos gamybos ar nekilnojamojo turto (NT) įmonėms tai reiškia šimtus tūkstančių eurų, kurie nebus reinvestuoti į plėtrą ar įrenginių modernizavimą.
Pasaulinė praktika rodo, kad pelno mokesčio didinimas neturi ryškios koreliacijos su tiesioginių užsienio investicijų (TUI) srautais. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje 2023 m. pelno mokesčio padidinimas nuo 19 proc. iki 25 proc. sukėlė verslo bendruomenės nerimą dėl šalies patrauklumo, lyginant su Airija, kuri ilgą laiką išlaikė itin žemą tarifą. Tačiau realus efektas Jungtinėje Karalystėje nėra pastebėtas. R. Eamets atkreipia dėmesį, kad Lietuvos rinka yra didesnė nei Latvijos ar Estijos, be to, arčiau Vidurio Europos, todėl nedidelis pelno mokesčio augimas konkurencingumo mažinti neturėtų ir čia.
Kils ir nekilnojamojo turto vystytojų išlaidos, ir paklausa
NT vystytojai 2026-aisiais susidurs su dvejopu spaudimu. Pirmiausia keičiasi NT mokesčio bazė ir tarifai, kurie paveiks ne tik gyvenamąjį, bet ir komercinį sektorių. Be to, brangstantys energijos ištekliai ir degalai tiesiogiai veikia statybų savikainą.
Akcizų didinimas degalams (dyzelinas brangs apie 4 ct/l) ir elektros tarifų perskaičiavimas didina logistikos ir statybinių medžiagų gamybos kaštus.
NT plėtrai įtakos turės ir 10 proc. saugumo įnašas draudimo sutartims. Statybų sektorius, kuris yra glaudžiai susijęs su privalomaisiais civilinės atsakomybės ir turto draudimais, pajus administracinės naštos didėjimą.
Šios priemonės turės įtakos NT kainų augimui, nors NT burbulo jos ir nesukurs. Tai susiję tiek su didėjančiomis vystytojų sąnaudomis, tiek su pirkėjų aktyvumo didėjimu dėl iki 10 proc. sumažinto pradinio įnašo reikalavimo ir dėl šiemet atsiradusios galimybės pasinaudoti papildomomis lėšomis iš antrosios pakopos pensijų fondų.
Didės ir dėmesys veiklos efektyvumui, ir kainos galutiniam vartotojui
Verslas prie mokesčių ir kaštų augimo paprastai prisitaiko dviem būdais: didindamas efektyvumą arba perkeldamas kaštus galutiniam vartotojui. 2026 m. tikėtinas spartesnis procesų automatizavimas: kai „gyvas“ darbas brangsta (dėl MMA ir GPM pokyčių), investicijos į robotizaciją ir dirbtinio intelekto sprendimus tampa nebe inovacija, o būtinybe išgyventi. Tiesa, galima net neabejoti, kad vėl augti pradės ir infliacija.
„Bigbank“ vyriausiasis ekonomistas pabrėžia, kad šie metai taps Lietuvos verslo efektyvumo egzaminu: „Mes žengiame į priverstinių inovacijų laikotarpį. Išaugę energetikos, darbo ir pelno mokesčių kaštai mažina „riebalinį sluoksnį“, kurį įmonės galėdavo naudoti klaidoms taisyti. Tikėtina, kad šiemet matysime ne tik daugiau bandymų pritaikyti inovacijas, bet ir vėl augsiančią infliaciją, nes ypač mažesnėms įmonėms amortizuoti išaugusią mokesčių ir administracinę naštą taps sunkiau ir ją teks perkelti ant galutinio vartotojo pečių.“
Lietuvos verslui 2026 m. teks laviruoti: gamybos įmonės bus priverstos dar labiau optimizuoti tiekimo grandines, o paslaugų sektorius – ieškoti būdų, kaip išlaikyti darbuotojus ne tik atlyginimu, bet ir papildomomis naudomis, kurios, beje, taip pat gali būti apmokestintos papildomai.
Parengta pagal „Bigbank“ pranešimą





















