Nors šiandien gyventojai turi vis daugiau galimybių pasirūpinti savo sveikata, nemaža jų dalis neturi įpročio tai daryti profilaktiškai. „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas gyventojų tyrimas atskleidė, kad kas šeštas šalies gyventojas (17 proc.) į medikus kreipiasi tik tuomet, kai požymius jau sunku ignoruoti arba savijauta smarkiai pablogėja. Sveikatos priežiūros ekspertai įspėja – net ir menki ar iš pažiūros nereikšmingi simptomai gali būti pirmieji rimtesnių sveikatos sutrikimų ženklai, o laiku atlikti profilaktiniai sveikatos patikrinimai gali padėti užkirsti kelią ligų progresavimui ir gyvenimo kokybės pokyčiams.
„Atlikto gyventojų tyrimo rezultatai parodė, kad didžioji dalis šalies gyventojų vis dar skiria per mažai dėmesio profilaktiniams sveikatos patikrinimams. Net trys iš keturių apklaustųjų prisipažino į gydytojus besikreipiantys tik jau turėdami konkrečių nusiskundimų. Tuo tarpu profilaktinei sveikatos patikrai medicinos įstaigose reguliariai lankosi vos 14 proc. gyventojų“, – sako Audrius Zinevičius, „Lietuvos draudimo“ specializuotos rizikos draudimo žinovas.
Pasak jo, dar labiau neramina tai, kad dalis gyventojų į gydymo įstaigas delsia kreiptis net ir pablogėjus savijautai – beveik kas šeštas apklaustasis nurodė gydytojo pagalbos ieškantis tik tuomet, kai būklė smarkiai pablogėja. Tokie atvejai gali rodyti jau pažengusias ligas, kurios keičia gyvenimo kokybę arba jų pasekmės išlieka likusiam gyvenimui.
Dažniausi kūno siunčiami signalai
Šeimos gydytojas Ignas Klėjus pabrėžia, kad anksti diagnozuota liga gali reikšti ne tik paprastesnį jos gydymo būdą, bet ir ligos kontrolę bei tolesnio jos progresavimo sustabdymą.
Kaip pavyzdį iš savo praktikos, šeimos gydytojas pamini vėžinius krūties susirgimus. Pasak jo, laiku aptiktas krūties vėžys išgydomas daugiau nei 90 proc. atvejų, o vėlyvose stadijose sėkmės rodiklis krenta iki mažiau nei 30 proc.
„Ligoniai neretai ignoruoja pirminius ligos simptomus ir kūno siunčiamus signalus, kurie galbūt atrodo nereikšmingi. Žmonės pripranta prie nuolatinio nuovargio, fizinio krūvio metu atsirandančio dusulio, užsitęsusio kosulio ar diskomforto pilvo srityje. Deja, būtent tokie simptomai dažnai būna pirmieji signalai apie rimtesnius sveikatos sutrikimus“, − pavyzdžiais dalinasi I. Klėjus.
Pasak gydytojo, ilgalaikis nuovargis gali būti anemijos, skydliaukės veiklos sutrikimų ar net onkologinių procesų pradžia. Užsitęsęs kosulys kartais tėra gastroezofaginio refliukso ligos požymis, kurį galima suvaldyti pakeitus gyvenimo būdą, tačiau jis taip pat gali signalizuoti ir apie kur kas rimtesnes ligas, pavyzdžiui, lėtinę obstrukcinę plaučių ligą.
„Pastebimi svorio pokyčiai, naktinis prakaitavimas, apetito stoka – tai simptomai, kuriuos žmonės dažnai pateisina nuovargiu, įtemptu gyvenimo tempu ar stresu, nors iš tiesų jie gali rodyti ir kur kas rimtesnius sveikatos sutrikimus. Todėl numoti į juos ranka tikrai nederėtų“, − sako I. Klėjus.
Pas gydytojus lankosi retai
Pasak šeimos gydytojo, ne mažiau svarbu sveikatą tikrinti ir profilaktiškai, kai nusiskundimų dar nėra. Tokie patikrinimai leidžia laiku pastebėti pakitimus, kurie ilgą laiką gali nesukelti jokių simptomų, tačiau po truputį daryti žalą kūnui
„Dažnai pasitaiko atvejų, kai širdies ir kraujagyslių ligos diagnozuojamos tik po pirmojo rimtų pasekmių galinčio turėti priepuolio. Žmonės metų metus gyvena turėdami padidėjusį kraujospūdį ar aukštą cholesterolio kiekį kraujyje, tačiau, nejusdami aiškių simptomų ar fizinio diskomforto sveikatos nesitikrina. Tuo metu kraujagyslės pamažu pažeidžiamos, nors laiku pradėtas gydymas galėtų sustabdyti šį procesą. Panaši situacija ir su antrojo tipo cukriniu diabetu – ši liga gali vystytis tyliai 10 ar net 15 metų, o pacientai dažnai kreipiasi tik tuomet, kai pasireiškia ryškūs nusiskundimai ir liga jau būna pažengusi“, – pažymi gydytojas.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, maždaug 40–50 proc. mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio bei diabeto būtų galima išvengti laiku kreipiantis į gydytoją. Todėl, pasak I. Klėjaus, siekiant užkirsti kelią ligų progresavimui, ankstyva diagnostika yra labai svarbus veiksnys sveikatos priežiūros srityje.
Laukimo laikas – svarbus 70 proc. gyventojų
Nors didžioji dalis gyventojų dar neturi susiformavusio įpročio reguliariai atlikti profilaktinius sveikatos patikrinimus, draudikai pastebi tendenciją, kad daugėja žmonių, kurie renkasi privatų sveikatos draudimą.
Pasak A. Zinevičiaus, vienas didžiausių šios paslaugos privalumų − tai galimybė patekti pas gydytojus greičiau. Kad tai yra svarbu renkantis sveikatos priežiūros paslaugas, tyrime nurodo net 70 proc. šalies gyventojų.
„Turint asmens sveikatos draudimą galima rinktis gydytojų paslaugas tiek valstybinėse, tiek privačiose gydymo įstaigose, naudotis mokamomis paslaugomis bei nuotolinėmis šeimos gydytojų konsultacijomis. Platesnis ir lankstesnis paslaugų pasirinkimas dažnai lemia ir greitesnę ligos diagnostiką bei gydymo pradžią, o tai yra svarbu siekiant užkirsti kelią ligų progresavimui“, – sako draudimo bendrovės atstovas.
Remiantis tyrimo duomenimis, tie gyventojai, kurie dažniausiai gydosi privačiose medicinos įstaigose, profilaktiškai savo sveikatą tikrina beveik du kartus dažniau (26 proc.) nei besilankantys valstybinėse gydymo įstaigose (14 proc.).
„Pastaraisiais metais gyventojų galimybės gauti sveikatos priežiūros ir medicinos paslaugas privačiose įstaigose išaugo ne tik dėl didėjančios tokių paslaugų pasiūlos ar kylančio bendro gyventojų pajamų lygio, bet ir darbdavių, siūlančių privatų sveikatos draudimą, kaip papildomą naudą“, – komentuoja A. Zinevičius.
Parengta pagal „Lietuvos draudimo“ pranešimą
