Minint Valstybinės kultūros paveldo komisijos 30-metį, pristatomas naujas leidinys „Kai kalba įvykiai“. Jo turinys atskleidžia pastarųjų metų paveldosaugos tyrimų, problemų ir sumanymų panoramą.
Dvarų nykimas, senamiesčių apsauga, UNESCO įsipareigojimai, specialistų stygius, regionų politika, paveldotvarkos finansavimas – temos, kurios lydi paveldosaugos lauką nuo pat Paveldo komisijos įsteigimo ir šiandien įgauna naujas formas ir šiuolaikinius sumanymus.
Leidinys skirtas parodyti, kad paveldo diskusijos, grįžtančios dešimtmečiais, šiandien papildomos naujais tyrimais, metodikomis ir sisteminiais sumanymais. Tai Savivaldybių paveldosaugos indeksu, U-Paveldo kryptimi, „Paveldo DNR“ apdovanojimais ir kt. Tai leidžia aiškiau suprasti, kokie darbai vykdomi ir kaip jie kuria Lietuvos paveldosaugos politiką.
„Leidinys apima pastarųjų penkerių metų darbus, tačiau jo sumanymo prasmė – platesnė. Tai – paveldosaugos minčių, problemų ir jų sprendimo paieškų istorija. Dvarai, senamiesčiai, UNESCO vertybės, savivaldybės – šios temos mus lydi nuo pat 1995 m.
Šiandien į jas grįžtame turėdami naujų tyrimų, duomenų ir įrankių. Tai Savivaldybių paveldosaugos indeksą, U-Paveldo kryptį, „Paveldo DNR“ apdovanojimus.
Visi jie atsirado iš poreikio šviesti visuomenę ir parodyti, kad paveldas nėra kliūtis. Tai galimybė stiprinti bendruomenes, skatinti ekonominę ir socialinę raidą, kurti tvarią ateitį“ – sako Paveldo komisijos pirmininkė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė.
Ką galima rasti leidinyje?
Paveldo komisijos būstinės – pastato Rūdninkų g. 13, Vilniuje istorija – tai pasakojimas, kuris pateikiamas kaip paveldosaugos procesų ir mąstymo raidos atspindys.
Ji parodo, kaip nauji tyrimai ir atradimai keitė restauravimo sprendimus. Atskleidė klaidas, jų taisymą, atkūrimo ir įveiklinimo žingsnius, leidžiančius suprasti, kad kultūros paveldas nuolat atsiveria iš naujo ir reikalauja nuoseklaus, kritiško požiūrio
Statybų Vilniaus baroko ansambliuose tyrimas – tai 2020–2022 m. Paveldo komisijos atliktas išsamus tyrimas, kuriuo siekiama atpažinti sistemines paveldosaugos spragas.
Atlikto tyrimo rezultatai patvirtino, kad būtini paveldosaugos pokyčiai, kurie padėtų tinkamai saugoti paveldo vertybių išskirtinę visuotinę vertę. Rengimo sprendimai dažnai remiasi ne tyrimų išvadomis, o laisvomis interpretacijomis, taip autentiškumo ir vientisumo principai pažeidžiami.
Poveikis pasaulio paveldui
Leidinyje atskleidžiama, kad šiuo metu poveikio pasaulio paveldui vertinimas atliekamas formaliai, o jų metodinė kokybė neatitinka tarptautinių UNESCO ir ICOMOS gairių. Jose pabrėžiama būtinybė UNESCO pasaulio paveldo vietovėse užtikrinti autentiškumo ir vientisumo apsaugą.
Tokia padėtis kelia pavojų, kad Lietuva neatliks savo, kaip UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos narės, pareigos tinkamai saugoti pasaulio paveldo vertybių išskirtinę visuotinę vertę.
Dvarų sodybų paveldo apsaugos problemų tyrimas – per 35 nepriklausomybės metus nemažai kultūros paveldo vertybių buvo prarastos, todėl tikimasi, kad Paveldo komisijos pasiūlymai ir patarimai padės neprarasti to, ką dar galime išsaugoti.
Veikla, susijusi su UNESCO pasaulio paveldo vertybių apsauga – tai pasakojimas apie per tris dešimtmečius nuveiktus darbus, nagrinėjant UNESCO pasaulio vertybių Lietuvoje klausimus. Pabrėžiama, kad Paveldo komisija seniai pabrėžia būtinybę atsižvelgti į Pasaulio paveldo konvencijos nuostatas.
Lietuvai reikšmingas kultūros paveldas užsienyje – tai dar viena svarbi Paveldo komisijos darbo kryptis.
Šiuo metu nėra aiškios Lietuvai reikšmingo kultūros paveldo užsienyje išsaugojimo strategijos, institucinės sistemos, atsakomybių pasiskirstymo. Nėra atlikta Lietuvai reikšmingo kultūros paveldo užsienyje inventorizacija, todėl sunku įvardinti, kiek vertybių išliko ir kiek prarasta.
Paveldo komisija ėmėsi nagrinėti ir spręsti problemas, susijusias su Lietuvai reikšmingu kultūros paveldu, ir ieškoti šių problemų sprendimo būdų. U-PAVELDO duomenų bazė, jos pildymas, politinės diskusijos rengimas, projektinė veikla ir daug kitų svarbių aspektų aprašyti viename iš knygos skyrių.
Savivaldybių veiklų kultūros paveldo apsaugos srityje tyrimai 2020–2024 m. – kiekybiniais rodikliais paremtu tyrimu siekiama gerinti savivaldybių skiriamų lėšų paveldosaugai stebėseną. Dėl šios priežasties sukurtas Savivaldybių paveldosaugos indeksas.
Šis vertinimo modelis remiasi kokybiniais ir kiekybiniais rodikliais. Todėl galima protingai palyginti savivaldybių veiklos veiksmingumą, pažangą, bendruomenių įtraukimą, strateginį mąstymą paveldosaugos srityje.
Paveldo DNR – tai pirmieji Lietuvos kultūros paveldo apdovanojimai, rengiami Paveldo komisijos sumanymu. Šiuo sumanymu siekiama paveldą pristatyti kaip vertybę, kuriančią miestų ir vietovių pridėtinę vertę.
Leidinyje susipažinsite, kaip šiuo nauju sumanymu siekiama įtvirtinti naują požiūrį, kad paveldas nėra problema, o dovana iš praeities ir išteklius dabarčiai bei ateičiai.
Leidinio pabaigoje pateikti Paveldo komisijos pranešimai Seimui. Juose pabrėžiama, kad Paveldo komisiją sudaro nepriklausomi žinovai. Jie vertina kultūros paveldo padėtį, mato problemas ir gerėjančias galimybes. Kultūros paveldas – tai ne praeitis, bet gyvybiškai svarbus visuomenės atsparumo, tapatybės ir net nacionalinio saugumo rodiklis.
Leidinys prieinamas visuomenei
Kai kalba įvykiai išleistas ribotu tiražu, o elektroninė versija nemokamai prieinama Paveldo komisijos interneto svetainėje Dalijamės leidiniu, kuris apibendrina tris dešimtmečius paveldosaugos patirties ir pastarųjų penkerių metų darbus čia.
Valstybinė kultūros paveldo komisija yra LR Seimo, LR Prezidento ir LR Vyriausybės žinovė bei patarėja valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos, jos įgyvendinimo, vertinimo ir tobulinimo klausimais. Tai – dvylika nepriklausomų paskirtų ir skiriamų įvairių sričių žinovų, kurie gali nešališkai įvertinti kultūros paveldo apsaugą ir su ja susijusius procesus.
Didžiausias ir svarbiausias paveldas,- mūsų kalba! O ja rūpinamasi mažiausiai. Deja.