Nusprendžiau parašyti keletą straipsnių portalui punskas.pl ir pasidalyti su jumis istorijomis, nuotraukomis ir savo įžvalgomis apie Lietuvą. Praėjusį kartą rašiau apie didžiulį įspūdį man padariusį Tėvą Stanislovą Dobrovolskį. Šįkart vėl pabūkime Paberžėje, kur veikia labai įdomus 1863 m. sukilimo muziejus.
1863 m. sukilimo muziejus Paberžėje
Paberžė – nedidelis kaimelis, esantis į šiaurę nuo Kėdainių, kur Nykio upelis įteka į Liaudės upę. XVIII a. antroje pusėje ir XIX a. dvaro valdos priklausė baronų Šilingų giminei. Sausio sukilimo metu dvare buvo kun. Antano Mackevičiaus sukilėlių pulko bazė.
Čia buvo kalvė ir ginklų dirbtuvės. Už dalyvavimą sukilime 1864 m. dvaras, tuo metu priklausęs Stanislovui Šilingui, buvo konfiskuotas ir perduotas rusui Tichejevui, kuris jame negyveno, o tik nuomojo. Dvarui prižiūrėti buvo paskirtas administratorius Anupras Stakauskas.
Tuomet buvo surašytas ir pirmasis dvaro pastatų inventorius. Visą ūkio kompleksą sudarė 20 pastatų. Paskutinis dvaro savininkas iki Pirmojo pasaulinio karo buvo vokietis Becheris. Tarpukariu ir po Antrojo pasaulinio karo dvare veikė pradinė mokykla.
Šilingo dvaras buvo ta vieta, kur 1863 m. kunigas Antanas Mackevičius subūrė kovai vietos valstiečius. Kovo 8 d. Paberžės bažnyčioje jis perskaitė Nacionalinės vyriausybės manifestą ir, surinkęs apie 250 savanorių, stojo į kovą prieš pavergėjus. Jo veiksmus rėmė dvaro savininkas Stanislovas Šilingas.
Kunigas pateko į rusų rankas ir 1863 m. gruodžio 16 d. buvo pakartas Kaune. Dėl po sukilimo vykdomų represijų Šilingų šeima neteko dvaro, o Stanislovas Šilingas su šeima 1864 m. buvo ištremtas į Sibirą.
Po daugelio metų jo anūkas, taip pat vardu Stanislovas, pasekė senelio pėdomis. Jaunystėje jis atsisakė kilmingojo vardo, aktyviai dalyvavo 1905 m. revoliucijoje, stovėjo ant barikadų, o vėliau rėmė Lietuvos nepriklausomybės siekius.
Antano Smetonos vyriausybėje jis dukart ėjo teisingumo ministro pareigas. Sovietams okupavus Lietuvą, 1941 m. buvo ištremtas į Sibirą. Jo žmona ir dukra mirė tremtyje, o jis pats sovietų kalėjimuose praleido 20 metų.
1993 m. Kėdainių rajono valdžia dvare įkūrė 1863 m. sukilimo muziejų. Jis yra Kėdainių krašto muziejaus padalinys. Tačiau tikroji šios įstaigos veikla prasidėjo 2011 m., kai Europos Sąjungos ir Norvegijos lėšomis dvaras buvo baigtas restauruoti. Gauta parama leido sukurti ir dabartinę parodą.
Penkiuose muziejaus kambariuose sukaupti 1863 m. sukilimo eksponatai, multimedijos priemonėmis pristatoma sukilimo kovų istorija. Prie visų eksponatų yra aprašymai lietuvių, anglų ir lenkų kalbomis.
Rinkinyje yra ir Paberžės sukilėlių pulko įkūrėjo kun. A. Mackevičiaus daiktų. Pati vertingiausia yra kunigo Antano liturginė knyga, surasta tarp senų maldaknygių palėpėje.
Senovinės žibalinės lempos
Taip pat rodomos senovinės žibalinės lempos. Dalį daiktų perdavė tėvas Stanislovas Dobrovolskis – muziejuje esama knygų iš bažnyčios archyvų, paveikslų ir žvakidė.
Čia saugomi sukilėlių ginklai, asmeniniai daiktai ir dokumentai. Parodoje esama taip pat lietuvių grafikų ir tapytojų darbų, vaizduojančių sukilėlių kovas. Parke kovotojams atminti supiltas memorialinis sukilėlių kalnelis.
Muziejus taip pat rengia istorijos dirbtuves jaunimui ir meno dirbtuves po atviru dangumi. Jose dalyvavę menininkai paprastai dovanoja savo darbus muziejui.
Mokslinės ir istorinės konferencijos rengiamos palėpėje esančiame kambaryje. Moksleiviams siūlomos teminės pamokos: „Paberžė ir 1863 m. sukilimas“, „Gyvenimas po 1863 m. sukilimo“, „Paberžės simboliai – saulutės, koplytstulpiai, stogastulpiai, dubenuotieji akmenys“, „1863 m. sukilimas Lietuvoje“ ir „1863 m. sukilimo atmintinos vietos“.
Užsukime į 1863 m. muziejų Paberžėje
