Seimas pritarė 2026–2028 metų biudžeto patvirtinimo įstatymui. Už balsavo 80, prieš buvo 39, susilaikė 7 Seimo nariai. Valstybės biudžeto pajamos, planuojama, sudarys 21 mlrd. 67 mln. eurų (įskaitant beveik 3 mlrd. 752,7 mln. eurų Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas). 2026 metų valstybės biudžeto išlaidos – daugiau kaip 27 mlrd. 515 mln. eurų (įskaitant daugiau kaip 3 mlrd. 923,3 mln. eurų Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas). Kartu su Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis kitų metų asignavimai viršija 2026 metų valstybės biudžeto pajamas 6 mlrd. 448, 4 mln. tūkst. eurų.
Pagrindiniame finansiniame kitų metų teisės akte didžiausias dėmesys skiriamas trims prioritetams: žmonių pajamoms ir socialiniam saugumui, gynybai ir infrastruktūrai.
2026 metais gynybai skirta 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP): Krašto apsaugos ministerijos finansavimas kartu su Gynybos fondu 2026 metais sudarys beveik 4,8 mlrd. eurų.
„Sprendimą skirti daugiau kaip 5 proc. BVP Lietuvos gynybai diktavo laikmetis ir geopolitinė situacija – agresija Ukrainoje, kuri tęsiasi 4 metus, o tiksliau jau 12 metų, greit bus milijonai žuvusių, sugriauta miestų infrastruktūra. Lėšos valstybės gynybos stiprinimui bus skiriamos Lietuvos kariuomenės modernizavimui, naujos ir modernios ginkluotės įsigijimui, karinės infrastruktūros plėtrai (poligonų, kareivinių statybai), nacionalinės divizijos įkūrimui ir Vokietijos brigados įsikūrimui Lietuvoje iki 2027 metų“, – Seimo kanceliarijos Spaudos biurui sakė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas.
Socialinis saugumas
2026 metų biudžete žmonių pajamoms ir socialiniam saugumui skirta 1mlrd. 64,3mln. eurų.
„Antra labai svarbi kryptis, kuri buvo deklaruota ir mūsų partijos rinkiminėje programoje – žmonių pajamos ir socialinis saugumas, šiai sričiai skirta per milijardas eurų. Lėšos skiriamos darbo užmokesčio didinimui, senatvės pensijų augimui, ir socialiai pažeidžiamiausių gyventojų grupių išmokoms didinti“, – pabrėžė A. Sysas.
Minimali mėnesio alga 2026 metais didės 115 eurų arba 11,1 proc. (iki 1 153 eurų neatskaičius mokesčių), 12 proc. didės pensijos (vidutinė senatvės pensija didės 80 eurų – nuo 670 iki 750 eurų, su būtinuoju stažu – 90 eurų, nuo 720 iki 810 eurų). Didės ir socialinės išmokos.
2026 metais šalies infrastruktūrai bus skiriama 815,5 mln. eurų. Iš šios sumos Kelių priežiūros ir plėtros programai (KPPP) numatyta 436,6 mln. eurų, Valstybiniam kelių fondui – 178,8 mln. eurų bei iš ES finansinės paramos – 200,1 mln. eurų.
Komiteto vadovas pažymėjo, kad infrastruktūros objektai Lietuvoje reikalauja papildomo dėmesio ir skubių investicijų: „Pasiekėm tokį lygį, kad per 100 tiltų yra uždaryta, jais negalima važiuoti, būtina remontuoti.“
Seimo nariai posėdžio metu pritarė siūlymui 2026 metais papildomai skirti 15 mln. eurų Žemės ūkio ministerijai kompleksinės visuotinės melioracijos sistemų atnaujinimui ir remontui užtikrinti.
Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, vertindamas padidėjusią valstybės skolą, sako, kad tai sunkus, bet būtinas sprendimas: „Tiesą sakant, nėra kito pasirinkimo, jeigu mes tikrai norime ne laukti ir tikėtis, kad kažkas mus apgins, bet, kad mes patys galėtume kažkiek apsiginti. Tai viena. Antra – žiūrint į europinį kontekstą, mūsų skolos dydis yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje – nesiekiame ir 50 proc. BVP (kai kuriose šalyse, tai, žinoma, nėra pavyzdys mums, skolos siekia virš 100 proc., ar net 140 proc.). Mūsų skola didėja iki 45 proc., stengsimės, kad tas didėjimas būtų kaip galima mažesnis, nes skolą reikia aptarnauti, už paskolas reikia mokėti“.
Patengta pagal Seimo kanceliarijos pranešimą
Kaži, kas ta plaukuota ranka, kuri visada turi pinigų skolinti nuolat pinigų stokojančioms valstybėms?..
6,5 mlrd. vėl į skolą… o dar kiek reikia esamų skolų palūkanų mokėjimui?
Jo, man nuolat kirba klausimas: suskaičiuokit kiek Pasaulis skolingas: trilijonų trilijonai. Ir kas tas geradaris , kuris turi tiek šlamančių ? Kiek jis gauna procentų už paskolas ? Ar sumoka mokesčius už pelną? Kam sumoka ?
Bet svarbiausia – negi jis, kai jam valstybės tiek prasiskolinusios ir kai tik iš jo vieno gali skolintis, kad toliau išgyventų, apsiriboja tik palūkanomis?