Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Europos Komisijos nare, atsakinga už ES plėtrą, Marta Kos.
Prezidentas pabrėžė, kad ES plėtra išlieka vienu svarbiausių bendrijos geopolitinių instrumentų, padedančių užtikrinti taiką, saugumą ir stabilumą Europos žemyne bei yra vienas iš Lietuvos prioritetų, rengiantis 2027 m. pirmininkavimui ES Tarybai.
Pasak šalies vadovo, plėtros procesas turi išlaikyti nuoseklų, nuopelnais pagrįstą principą, o kiekvienos šalies pažanga vertinama individualiai. Valstybės vadovas pažymėjo, kad Ukraina ir Moldova išlaiko tvirtą reformų tempą, todėl gruodžio mėnesį ES turi priimti aiškų politinį sprendimą dėl visų derybinių klasterių atvėrimo abiem šalims. Prezidentas taip pat akcentavo, kad turi būti įtvirtinta Ukrainos narystės ES tikslinė data – 2030 metai.
Prezidentas susitikime teigė, kad Ukrainos narystė Europos Sąjungoje tapo būtinybe. Todėl Lietuva ragina spartinti derybų eigą, išnaudoti visas technines galimybes ir nedelsiant pereiti prie politinių sprendimų. Šalies vadovas akcentavo, kad Lietuva nepalaikys bandymų atskirti Ukrainos ir Moldovos narystės procesą, nes tai susilpnintų visos plėtros politikos nuoseklumą ir patikimumą.
Kalbėdamas apie kitų kandidatų pažangą, Prezidentas pažymėjo, kad Lietuva remia Europos Komisijos vertinimus dėl Juodkalnijos ir Albanijos, taip pat ragina Šiaurės Makedoniją tęsti įsipareigojimų įgyvendinimą.
Susitikimo pabaigoje Prezidentas pabrėžė, kad Lietuva ir toliau aktyviai prisidės prie ambicingos, nuoseklios ir vieningos ES plėtros darbotvarkės įgyvendinimo.
Parengta pagal Prezidento kanceliarijos pranešimą
Niujorkas, gruodžio 12 d. (C-Fam) Europos Sąjunga blokavo finansavimą dviem Europos gyvybę ginančioms grupėms, teigdama, kad jos nesilaiko „ES vertybių“, konkrečiai – abortų, tos pačios lyties asmenų santuokų ir lyčių ideologijos.
Pastaraisiais metais Europos Sąjunga šešis kartus atmetė Europos katalikų šeimų asociacijų federacijos (FAFCE) ES projekto finansavimą. Pasaulio jaunimo aljansas gavo tris ES peržiūros laiškus, kuriuose iš esmės grasinama prarasti finansavimą. Abi grupės yra už gyvybę ir už šeimą ir teigia, kad yra persekiojamos dėl savo įsitikinimų už gyvybę ir už šeimą.
FAFCE prezidentas Vincenzo Bassi Italijos vyskupų dienraščiui „ Avvenire“ sakė , kad jo grupė tapo „ideologinės diskriminacijos“ taikiniu, remiantis naujausia ES Komisijos LGBTIQ+ lygybės strategija.
Bassi paaiškino, kad naujausias Federacijos prašymas skirti lėšų buvo atmestas, nes jų paraiškoje buvo pabrėžta šeimos svarba, ir yra žinoma, kad FAFCE atstovauja katalikiškoms šeimoms, įkurtoms vieno vyro ir vienos moters sąjungos pagrindu. ES valdžios institucijos nusprendė, kad „toks dėmesys (šeimai) gali pažeisti ES lygybės normas“ ir kad grupė savo programose neatliko pakankamai „lyčių analizės“, o tai savo ruožtu gali sukelti diskriminaciją.
FAFCE yra viena iš pirmųjų Europos gyvybę ir šeimą ginančių grupių. Nuo 1997 m. ji atstovauja katalikų šeimų asociacijoms iš visos Europos ES institucijose ir veikia su ribotu biudžetu. Pastaraisiais metais ji rengė renginius ir kampanijas, skirtas šeimos politikai skatinti, vaikų apsaugai ir priešintis abortams bei surogatinei motinystei.
Pasaulio jaunimo aljansas (WYA) yra jaunimo organizacija, skatinanti gyvybę ir šeimą palaikančio jaunimo bendradarbiavimą su tarptautinėmis institucijomis. Pastaraisiais metais ji gavo ES projektų finansavimą, tačiau, regis, dėl savo darbo gyvybę ir šeimą palaikančiame darbe jį visą praras.
Neseniai George’o Soroso finansuojama grupė „openDemocracy“ apkaltino WYA melagingos informacijos apie abortus skleidimu. Dėl to buvo pradėtas oficialus organizacijos finansavimo atitikties tyrimas ir oficialiai atsisakyta skirti finansavimą projektui. WYA statusas būsimoms dotacijoms dar nenustatytas.
WYA teigia, kad ES Komisija neturi teisinio pagrindo neskirti jiems lėšų. Jie argumentuoja, kad Komisija remiasi neprivalomais politiniais sprendimais, tarsi jie būtų privalomi įstatymai.
ES finansavimo projektus vykdo Europos Komisija kaip Europos Sąjungos vykdomoji valdžia. Pastaraisiais metais Komisija pradėjo kalbėti apie „ES vertybes“ kaip apie slenkstį norint dalyvauti ES pilietinės visuomenės erdvėje ir gauti ES lėšas.
ES vertybės, kurias Komisija tariamai įgyvendina, yra įtvirtintos 1992 m. Europos Sąjungos sutartyje. Ši sutartis suteikia Komisijai įgaliojimus imtis veiksmų prieš ES valstybes nares, kurios nesilaiko „pagarbos žmogaus orumui, laisvei, demokratijai, lygybei, teisinei valstybei ir žmogaus teisėms, įskaitant mažumų teises“. Komisija šias ES vertybes interpretuoja kaip apimančias homoseksualų ir translyčių asmenų klausimus, taip pat abortus, ir ekstrapoliuoja, kad jos įgaliojimai reikalauja nustatyti šiuos ideologinius reikalavimus organizacijoms, gaunančioms ES dotacijas.
Šie pokyčiai yra platesnio masto abortų ir LGBT aktyvistų pastangų cenzūruoti gyvybę ir šeimą palaikančias grupes ir neleisti joms dalyvauti viešuose debatuose dalis. Kelios ES Komisijos, JAV Valstybės departamento, George’o Soroso ir kitų progresyvių tarptautinių veikėjų finansuojamų grupių ataskaitos ragina tarptautines organizacijas pašalinti iš organizacijos vadinamąsias „antiteisių“ grupes ir neleisti joms dalyvauti. Visai neseniai parengta „ Kitos bangos ataskaita“ (angl. „Next Wave Report “) atspindi šį požiūrį. Jos autorius yra Neilas Datta iš Europos parlamentinio seksualinių ir reprodukcinių teisių forumo, Tarptautinės planuotos tėvystės federacijos Europos tinklo iniciatyvos.
Dauguma pilietinės visuomenės organizacijų ir labdaros organizacijų Europos Sąjungoje gauna viešąjį finansavimą ir negalėtų veikti be jo. Kitaip nei Jungtinėse Valstijose, kur mokesčių kodeksas skatina nepriklausomas pilietinės visuomenės institucijas religiniais, švietimo ir labdaros tikslais, Europa istoriškai neturi tvirtos pilietinės visuomenės. Europos institucijų viešasis finansavimas bandė užpildyti šią spragą. FAFCE ir WYA sunkumai ES Komisijoje rodo kompromisą, kuris įvyksta, kai nepriklausomos pilietinės visuomenės grupės tampa priklausomos nuo viešojo finansavimo.
c-fam.org/friday_fax/eu-yanks-funding-from-pro-life-groups/