Prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Belgijos, Čekijos, Danijos, Estijos, Graikijos, Ispanijos, Italijos, Kroatijos, Kipro, Latvijos, Liuksemburgo, Nyderlandų, Prancūzijos, Rumunijos, Slovakijos, Suomijos, Švedijos ir Vokietijos lyderiais kreipėsi į Europos Vadovų Tarybos Pirmininką Antonijų Kostą, Europos investicijų banko (EIB) prezidentę Nadią Kalvino ir ES šį pusmetį pirmininkaujančios Lenkijos Ministrą Pirmininką Donaldą Tuską, kviesdami stiprinti Europos saugumo ir gynybos pramonės pajėgumus.
Kreipimesi pabrėžiama būtinybė imtis ryžtingų veiksmų stiprinant Europos bendrą gynybos parengtį, pajėgumus ir gynybos pramonės bazę, atsižvelgiant į nuolatines saugumo grėsmes, įskaitant Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą. Taip pat itin svarbu stiprinti gebėjimus kovoti su hibridinėmis grėsmėmis, užtikrinant kritinės infrastruktūros apsaugą, kuri kelia specifinius iššūkius ir reikalauja skubių sprendimų.
Europos lyderiai pasveikino EIB jau įgyvendinus žingsnius, tokius kaip atlikti dvigubos paskirties projektų finansavimo sąlygų pakeitimai, naujos kreditavimo linijos mažoms ir vidutinėms įmonėms gynybos sektoriuje bei EIB pozicionavimas kaip „vieno langelio“ finansinė institucija Europos saugumo ir gynybos investicijų finansavimui. Taip pat pažymima, kad 2024 m. EIB sprendimas padidinti banko sverto koeficientą leis reikšmingai išauginti investicijas į strategines sritis, įskaitant saugumą ir gynybą.
Siūlomos trys priemonės
Nepaisant vykstančio progreso, Prezidentas kartu su kitų šalių lyderiais ragina imtis dar ryžtingesnių veiksmų ir siūlo tris pagrindines priemones: peržiūrėti finansuojamų veiklų sąrašą siekiant jį plėsti gynybos srityje ir užtikrinti, kad EIB finansavimas atitiktų naujus ES politikos prioritetus.
Taip pat valstybių lyderiai siūlo pritaikyti EIB skolinimo politiką didesniam gynybos ir saugumo finansavimo apimties augimui tuo pačiu išsaugant kitų strateginių prioritetų finansavimą. Galiausiai – skatinama idėja skolintis išleidžiant tikslinės paskirties obligacijas su gynyba susijusių projektų finansavimui, taip užtikrinant investuotojams aiškumą ir skaidrumą bei išsaugant efektyviausią ir ekonomiškai naudingiausią finansavimo mechanizmą.
Laiške pabrėžiama, kad geresnis prieinamumas prie EIB finansavimo ir spartesnis gynybos investicijų įgyvendinimas ES sustiprintų ne tik gynybos pramonės pajėgumus, bet ir paskatintų privačių investuotojų dalyvavimą. Lietuvos pozicija yra aiški ir tvirta – būtina skubiai stiprinti Europos gynybos technologinę ir pramoninę bazę, o EIB turi imtis dar aktyvesnio vaidmens šiose pastangose.
