Nuo gegužės 1 d. prekybos vietose grąža 1 arba 2 centų monetomis nebeatiduodama, o atsiskaitant grynaisiais pinigais suma apvalinama iki artimiausių penkių centų. Tačiau bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas reprezentatyvus visuomenės nuomonės tyrimas atskleidžia, kad smulkius centus vis dar naudoja kas penktas šalies gyventojas.
Apklausos duomenimis, 22 proc. žmonių turi ir atsiskaitymams naudoja 1 ar 2 centų monetas. Panaši dalis – 23 proc. – tyrimo metu apklaustų respondentų teigė iki šiol jų gaunantys grąžos atsiskaitydami parduotuvėse ar turgavietėse.
Ryžosi praverti taupykles
„Nuo simbolinio atsisveikinimo su smulkiausiomis monetomis praėjo jau pusmetis, tačiau nederėtų pernelyg stebėtis, kad jos iki šiol tebėra naudojamos, kadangi tai yra visiškai legali atsiskaitymo priemonė. Nemažai namų ūkių tokius pinigus paprasčiausiai kaupdavo, todėl anksčiau ar vėliau juos tenka išleisti“, – teigia apklausą inicijavusio „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius Julius Ivaška.
Visgi ekspertas prognozuoja, kad atsiskaitančių tokiomis monetomis dalis nuosekliai mažės, kadangi sumokėjus į apyvartą jos sugrįžta retais atvejais, galbūt dažniau parsivežant iš užsienio ar atsiskaitant turgavietėse.
Lietuvos banko duomenimis, jau ankstesniais metais net 70 proc. 1 ar 2 centų monetų nebegrįždavo į centrinį banką, kadangi gyventojai jas arba pamesdavo, arba kaupdavo. Dėl to kasmet buvo prarandama maždaug trečdalis milijono eurų.
Jaunimas su centais atsisveikino lengvai
„Spinter tyrimų“ apklausos duomenimis, 9 proc. šalies gyventojų smulkiausių centų monetų kartais gauna iš artimųjų, giminaičių ar pažįstamų.
Vis dėlto net 27 proc. respondentų, kurie atsiskaitinėja grynaisiais pinigais, tvirtino su 1 ar 2 centų monetomis jau nebesusiduriantys.
„Šią atsiskaitymo priemonę mažiausiai naudoja 18–25 metų gyventojai – tik 9 proc., o dažniausiai – 46–55 metų žmonės (beveik 28 proc.). Tai nesudėtinga paaiškinti – būtent jaunimo grupėje labiausiai paplitęs atsiskaitymas ne grynaisiais pinigais, o mokėjimo kortelėmis ar mobiliaisiais įrenginiais“, – teigia J. Ivaška.
Taip pat pastebima sąsaja su gyventojų pajamomis – smulkiausias monetas tebenaudoja net trečdalis namų ūkių, kurių vieno nario pajamos per mėnesį siekia iki 400 eurų, atstovų. Tuo metu grupėje, kurios vienam namų ūkio nariui tenka daugiau nei 1000 eurų mėnesinių pajamų, šis skaičius perpus mažesnis – per 16 proc.
Gegužę pradėjusi išiminėti iš apyvartos smulkiausias cento monetas Lietuva prisijungė prie kitų taip pasielgusių euro zonos valstybių – Suomijos, Belgijos, Nyderlandų, Airijos, Italijos, Slovakijos bei Estijos. Europos Komisija dar 2018 metais ataskaitoje minėjo, kad tokių monetų kaldinimas yra gerokai brangesnis nei siekia jų vertė.
Parengta pagal „Urbo“ banko pranešimą
