Panašu, kad Kalėjimų tarnybos vadovybė toliau toleruoja kalinių smurtą. Dar šių metų spalį, pasklidus informacijai apie gausėjančius nuteistųjų smurtinius išpuolius prieš pareigūnus Įkalinimo įstaigų medicinos darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Vita Subačiutė įspėjo, kad jei nebus imtasi veiksmų, ateis ir kalėjimų medikų eilė.
Ilgai laukti nereikėjo. 2025 m. lapkritį pas slaugytoją Panevėžio moterų kalėjime pareigūnės atvedė agresyviu elgesiu pasižymėjusią nuteistąją dėl pažymos ar panaudojus antrankius ant jos riešų neatsirado pažeidimų.
Kai slaugytoja ant jos riešų mėlynių neaptiko, nuteistoji pradėjo jai rodyti kitose rankų vietose esančias ir senesnes mėlynes, kurios negalėjo atsirasti dėl antrankių panaudojimo.
Slaugytojai atsisakius paklusti nuteistosios reikalavimui įrašyti neteisingus duomenis į pažymą, ji įsiūto, pradėjo keiktis, grasinti, o po to iš visų jėgų smogė medikei į veidą.
Laimei, paskutinę akimirką ši spėjo atsilošti, todėl išvengė sunkių sužalojimų ir dėl „nežymaus sveikatos sutrikdymo“ neteko darbingumo tik dviems savaitėms. Tuo tarpu kitai pareigūnei pasisekė mažiau. Jai ta pati nuteistoji ankstesnio užpuolimo metu sulaužė žandikaulį.
Nukentėjusi slaugytoja prašė neviešinti jos vardo ir pavardės, nes nenori, kad artimieji ir giminės apie tai sužinotų ir jaudintųsi. Jai gėda prisipažinti, kad dirba darbe, kuriame už suteiktą medicinos pagalbą jai gali būti atsilyginta smurtu.
Nukentėjusiosios nuomone, Kalėjimo vadovybė pastaraisiais metais pradėjo pro pirštus žiūrėti į augantį nuteistųjų smurtą prieš pareigūnus ir medikus.
Nepaisant to, kad nuteistoji jau ne kartą smurtavo, pareigūnės leido jai keiktis, įžeidinėti ir grasinti medikei, o įsikišo tik tada, kai ši ėmę ją mušti.
Fizinio smurto galima buvo išvengti, jei nuteistajai pradėjus psichologiškai smurtauti pareigūnės būtų jspėjusios, kad nesiliovus, ji bus išvesta, jai uždėti antrankiai arba tiesiog ją būtų išvedusios.
Nesuprantama, kaip anksčiau Kalėjimo vadovybė leisdavo šiai smurtautojai laisvai, be pareigūnių palydos lankytis pas slaugytoją, kurią ji grasino užmušti, ir jau buvo už tai nubausta 60 eurų administracine bauda, kurios ši nesumokėjo, nes neturi pinigų!
Medikė pareigūnių nekaltina. Dabar, pasak nukentėjusiosios, medikus saugantys pareigūnai yra mokomi „nereaguoti“ į nuteistųjų smurtą.
„Juk jie vargšai, aiškina mums vadovai. Bet ar mes ne vargšai, jei jiems leidžiamus mus įžeidinėti, žeminti, grasinti? Kai pamato, kad gali būti nubausti, nuteistieji tuoj pat tampa mandagūs. Koks gali būti jų perauklėįimas, jei čia toleruojamas toks elgesys, kuris nėra toleruojamas laisvėje?“- piktinasi nukentėjusioji.
Pasak jos, grasinimų ir įžeidinėjimų kalėjime dirbantys medikai sulaukia kiekvieną dieną.
„Dažniausiai nuteistieji reikalauja įvairių psichotropinių vaistų. Bet nebūtinai. Pavyzdžiui, gali pareikalauti antibiotikų, nors gydymui jų nereikia. O negavę ko prašo pradeda įžeidinėti, žeminti ir gąsdinti. Ar galite įsivaizduoti, kad į polikliniką atėjęs pacientas nurodinėtų gydytojui kaip jis turi gydyti, kokius vaistus išrašyti, o neįvykdžius jo reikalavimų, smurtautų?“- sakė ji.
Laimei, pirmą po nedarbingumo slaugytojos darbo dieną Panevėžio kalėjime lankėsi Teisingumo ministrė Rita Tamašunienė ir atsakingas už Bausmių vykdymo sistemą viceministras Martynas Dobrvolskis, kurie rimtai pažiūrėjo į šį įvykį.
Ministrei asmeniškai paklausius slaugytojos, kaip ji jaučiasi darbe, ši atvirai papasakojo apie savo užpuolimą ir apie nesaugias darbo sąlygas, kuriose dirba kiekvieną dieną.
Viceministrui pradėjus domėtis darbuotojų saugumu darbe, jau kitą dieną procedūrų kabinete, kuriame dirba medikai, socialinės darbuotojos, atvejo vadybininkės ir administratorės kabinetuose atsirado nešiojami saugumo mygtukai, kurie leidžia iškviesti pareigūnus užpuolimo atveju. Nesuprantama, kodėl šios įstaigoje buvusios saugumo priemonės anksčiau nebuvo išdalintos darbuotojoms, o darbuotojų saugumą turėjo užtikrinti toli nuo jų, kitame kambaryje esantis stacionarus saugumo mygtukas.
Nukentėjusiąją nuvylė Kalėjimo tarnybos vadovo Mindaugo Kairio požiūris į nuteistosios smurtą prieš medikę.
Kai vyr. gydytoja kartu su kitais atsakingais asmenimis ir pareigūnėmis susitiko su užpulta slaugytoja ir bandė aiškintis šio neeilinio užpuolimo priežastis bei ieškoti būdų kaip geriau apsaugoti darbuotojus, Kalėjimo tarnybos vadovas taip pat lankėsi Panevėžio kalėjime, bet susitikti su nukentėjusiąja ir su ja pakalbėti nerado laiko.
Komentuodamas savo profesinės sąjungos narės užpuolimą Įkalinimo įstaigų medicinos darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas” pirmininkė Vita Subačiūtė sakė:
„Medikų kalėjimuose chroniškai trūksta jau daug metų, nes jų atlyginimai čia yra mažesni nei laisvėje dirbančių kolegų, o darbo sąlygos nesaugesnės. Tokie smurto atvejai prieš medikus tik dar labiau atgrasins juos rinktis darbą kalėjimuose, o leidus smurtui vešėti toliau, iš darbo išeis ir tie, kurie dar dirba. Norint to išvengti būtina skubiai keisti arba Lietuvos kalėjimų vadovus, arba jų požiūrį į kalinių smurtą. Dabar susidaro įspūdis, kad nuteistieji turi tik teises, o medikai ir pareigūnai – tik pareigas! Vadovai turi gerbti savo pavaldinius, sudaryti jiems kiek įmanoma saugesnes darbo sąlygas ir baigti toleruoti nuteistųjų smurtą prieš juos. Džiugina, kad Teisingumo ministrė R. Tamašunienė ir viceministras A. Dobrovolskis yra neabejingi tam kas vyksta Kalėjimų tarnyboje. Tai teikia vilčių, kad permainos, kurių darbuotojai labai laukia, pagaliau ateis“.
