Sekmadienis, 5 liepos, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

Prezidentas susitiko su Vokietijos kariuomenės vadu ir generolais

www.alkas.lt
2025-12-05 17:16:00
319
PERŽIŪROS
38
Susitikimas Prezidentūroje

Susitikimas Prezidentūroje | R. Dačkaus nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį susitiko su į Lietuvą atvykusiu Vokietijos kariuomenės vadu gen. Karstenu Breueriu ir Vokietijos kariuomenės generolų delegacija.

Prezidentas pabrėžė, kad Vokietijos brigados dislokavimas Lietuvoje – tai tvirtas strateginės partnerystės įrodymas, stiprinantis tiek Lietuvos, tiek viso NATO rytinio flango saugumą.

„Vokietija – tvirta strateginė Lietuvos sąjungininkė. Esu dėkingas už profesionalumą ir ilgalaikį įsipareigojimą Lietuvos ir viso regiono saugumui. Vokietijos vaidmuo užtikrinant taiką rytiniame flange yra išskirtinis“, – sakė šalies vadovas.

Prezidentas akcentavo, kad šių metų gegužę Vilniuje inauguruota 45-oji Vokietijos brigada „Lietuva“ aiškiai atliepė Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo vizito metu išsakytą žinią, kad Lietuvos saugumas yra ir Vokietijos saugumas.

Susitikimo metu šalies vadovas pažymėjo sklandžiai ir sparčiau, nei planuota, vykdomą brigados dislokavimo procesą. Lietuva iki nustatytų terminų užtikrina visus įsipareigojimus dėl brigados priėmimo, o pažangi karinė infrastruktūra Rūdninkų poligone įgauna konkretų pavidalą.

Šalies vadovas taip pat pažymėjo, kad Lietuva ir Vokietija aktyviai bendradarbiauja tarptautinėse misijose. Šių metų spalį 43 Lietuvos kariai dislokuoti į NATO vadovaujamą tarptautinę operaciją Kosove (KFOR), kur jie tarnauja vadovaujami Vokietijos kontingento. Tai, pasak Prezidento, brandžios partnerystės ir patikimo Lietuvos indėlio į tarptautinį saugumą įrodymas.

Didelis dėmesys pokalbio metu skirtas ir gynybos pramonės bendradarbiavimui. Lietuva yra viena aktyviausių partnerių Vokietijos gynybos sektoriuje – šiuo metu Lietuvos įsigijimai iš Vokietijos verti daugiau nei 2 mlrd. eurų. Prezidentas pažymėjo pramoninio bendradarbiavimo  plėtros svarbą bei paminėjo, kad Baisogaloje jau pradėta vokiškos bendrovės „Rheinmetall AG“ amunicijos gamyklos statyba.

Parengta pagal Prezidento kanceliarijos pranešimą

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Prezidentas susitiko su NATO vadu
  2. Prezidentas susitiko su vyriausiuoju sąjungininkų pajėgų Europoje vadu
  3. Susitiko Lietuvos ir Vokietijos Prezidentai
  4. G. Nausėda susitiko su Vokietijos Prezidentu
  5. Prezidentas ir Vokietijos Kancleris stebėjo karines pratybas
  6. Prezidentas lankėsi Vokietijos brigados būstinėje Vilniuje
  7. Prezidentas su Vokietijos Kancleriu aptarė saugumą ir gynybą
  8. Prezidentas pabrėžia kariuomenės stiprinimo svarbą
  9. Į Lietuvą avyksta Vokietijos Prezidentas
  10. Prezidentas susitiko su Nyderlandų karaliumi
  11. Prezidentas susitiko su užsienio ambasadoriais
  12. Lietuvos prezidentas susitiko su JAV Kongreso nariais
  13. Prezidentas susitiko su Italijos Ministre Pirmininke
  14. Prezidentas susitiko su Airijos Ministru Pirmininku
  15. Prezidentas susitiko su NATO karinio komiteto pirmininku

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 38

  1. P.Skutas says:
    7 mėnesiai ago

    Ačiū buvusiam KA ministrui Anušauskui taip puikiai išsprendusiam Lietuvos saugumo stiprinimo klausimą. Matyt, tas ministro žingsnis buvo toks stiprus, kad valdžiai, veikiausiai istorinei “partnerystei” spaudžiant, teko atstatydinti jį iš pareigų.

    Atsakyti
    • V V P I ukf 1976 says:
      7 mėnesiai ago

      Anušauską gerbiame kaip stiprų kabinetinį mokslininką. Pirmus aštrius ” antitarybinius ”
      (Jedinstvos požiūriu ) straipsnius rašė dar 1989 ‘ Jaunimo gretose ‘. Dėl amžiaus bei pasaulinės kalbos nemokėjimo jam nereikėjo dirbti ministru.

      Atsakyti
  2. Budweiser says:
    7 mėnesiai ago

    Prieš porą metų Vokietija užpirko dronų iš Izraelio už milijardą – pasirodė, kad nėra personalo, į šiukšlyną, dabar užpirko prijom prijom už 20 milijardų, pasirodo per dideli , niekur netelpa – į šiukšlyną, paskyrė 35 milijardus kosmose ruskių palydovus numušinėti, hmmm – gal pavyks, krūvos pinigų su vaiduokliais dronais kovoti, dar užpirko anti balistinių raketų sistemų iš Izraelio už 3,6 milijardo, pasirodo Iskanderai taip aukštai neskraido – pinigai į balą…. taip, kaip Vokiečių politikai vagia pinigus iš savo gyventojų – ar gali kas prilygti ? Nebent šalom Zelenckij ? O Lietuva ? Ir niekas , nei žiniasklaida, nei opozicija , niekas nei murmur….tai šventas reikalas – juk ruskiai puola….

    Atsakyti
    • Bartas says:
      7 mėnesiai ago

      Nesirūpink svetimų pinigų praradimais.

      Atsakyti
  3. Budweiser says:
    7 mėnesiai ago

    O kur mano pastebėjimas, Jonai ?

    Atsakyti
  4. Jonas says:
    7 mėnesiai ago

    Visuotinai ir šimtmečiais žinoma, kad Lietuva, kaip valstybė ir tauta dėl savo egzistencijos nuolat turėjo kariauti ir laviruoti su trimis savo didžiaisiais kaimynais, istoriniais užkariautojais ir okupantais iš rytų, pietų ir vakarų. Tie didiejo kaimynai yra Rusija, Lenkija ir Vokietija. Praktiškai, tų pačių sąlygų ir tikslų veikimas išliko iki pat šių dienų. Rusijos agresija prieš Ukrainą pasireiškia dar sudėtingesnėmis šio laviravimo ypatybėmis. Todėl dabartinėmis sąlygomis Vokietija Lietuvai neabejotinai tampa partneria ir sąjungininke visose srityse. Dabar karinė sritis kaip tik yra svarbiausia. Galvoju, kad Prezidentas šio laikotarpio svarbą ir sąlygas bei aplinkybes supranta.

    Atsakyti
    • +++ says:
      7 mėnesiai ago

      ,,dabartinėmis sąlygomis Vokietija Lietuvai neabejotinai tampa partneria ir sąjungininke visose srityse”
      – Ir Europos užtvindymo svetimtaučiais srityje? Dorovinio įstatymo pakeitimu genderine programa ?

      Atsakyti
      • Kažin says:
        7 mėnesiai ago

        Yra demokratija, – nebūk genderistas, nerink gederisto į valdžią pats, apšviesk kitus jo nerinkti ir genderizmas nubėgs kaip nuo žąsies vanduo. Man regis, kad ES jau su juo taip ir yra atsitikę, – gaunasi taip pat kaip su komunizmo šmėkla.

        Atsakyti
        • +++ says:
          7 mėnesiai ago

          Bet tie milijonai islamistų, priplūdę į Vokietiją, Prancūziją ar Švediją, niekur nenubėgo. Dar po kartos ar dviejų jie taps tų šalių gyventojų dauguma. Ir kokia demokratija, kai neginama žodžio laisvė ?

          Atsakyti
          • Šnipas says:
            7 mėnesiai ago

            Islamininkai atvyksta ne gyvent šalia mūsų , bet nugalėt ir gyvent VIETOJ MŪSŲ,

        • Naivus klausimas says:
          7 mėnesiai ago

          Pats manai, kad tų ideologijų, procesų nirkas nestumia, nefinansuoja ir viskas vyksta savaime, priklauso njo pavienių žmonių valios?
          Man regis labai klysti. Kodėl, sakyk, vos tik kuri šalis bando pažaboti, pvz., genderizmo marą, tuoj pat prieš ją sukyla visos “pažangios” šalys, žiniasklaida, nvo ir t.t., t.y. spaudimas puikiai koordinuotas ir organizuotas? Taip yra todėl, kad globalus kapitalas stumia, finansuoja tai ir jis savo rankose laiko svertus.

          Atsakyti
          • Kažin says:
            7 mėnesiai ago

            Aš nesakau, kad piktadarysčių niekas nestumia, nefinansuoja, sakau, – neimk pinigų, siūlomų už jų “stūmimą”, nestok į partijas, jas propaguojančias, ir t.t. ir pan.
            Globalaus kapitalo yra visokio gero ir piktadario, betgi demokratija tave padaro laisvą, taigi švieskis, nežioplinėk, rūpinkis, kad rinkimai būtų organizuoti skaidria tvarka ir t.t. Taip. – genderizmams ar komunizmams rastis nebus dirvos.

    • P.Skutas says:
      7 mėnesiai ago

      O man regis, kad Prezidentas jau kaip tas laivelis be irklų tik supasi ant Nemuno bangų…

      Atsakyti
    • Naivus klausimas says:
      7 mėnesiai ago

      Pasakei elementarų dalyką, kuris tinka visiems. Ar tik lietuviai nuolat kariavo su kaimynais? O kitos šalys ne?
      Man keistas toks savęs vaizdavimas auka. Buvo laikai, kai patys puolėme ir mušėme. Štai šiandien 1370 m. Algirdas antrą kartą apsupo Maskvą. Gal šakočio ir suktinio nuvežė?.. Na, pakrypo kitaip, susitraukėme, beveik sunykome. Bet tik patys ir kalti.

      Atsakyti
      • Vilna says:
        7 mėnesiai ago

        Algirdas tris kartus žygiavo į Maskvą, kaip galima manyti, ne dėl to, kad ją užvaldytų. Mat, Maskva siekė užvaldyti Tverės kunigaikštystę. Algirdo žmona Julijona buvo tverietė. Taigi Algirdas savo žygiais ir Maskvos nusiaubimais neleido jai sustiprėti tiek, kad pajėgtų prisijungti Tverę. Tad tie žygiai buvo daugiau jėgos demonstravimai palaikant Julijonos tėviškę – Tverę, o, galbūt, tai galėjusi būti ir nauda lietuvių strateginiams interesams, siekusiems, kad Maskva išsilaikytų, nes, kaip žinoma, du gediminaičiai su Lietuvos kariuomene kiek vėliau – 1380 metais gynė Maskvą nuo totorių užpuolimo. Taigi Maskvos radimąsi ir stiprėjimą lėmė ir Lietuvos jėgos veiksnys, ypač lemiama čia buvo tai, kad po Krėvos unijos, kuri Lietuvą pavertė Lenkijos karalystės interesų karine galia gynėja, o jie buvo ne Maskvos, o Pietų kryptimis. Taigi tam, kuo Maskva istorijoje tapo, lemtingu veiksniu buvo Krėvos unija kaip Lenkijos interesų naudos veiksmas. Tai va čia tas “pakrypimo kitaip”, “susitraukimo” Lietuvos istorijoje žingsnis, veikiausiai žengtas pagal Julijonos planus.

        Atsakyti
        • Naivus klausimas says:
          7 mėnesiai ago

          Na, bandai išbalinti LDK, pateikdamas įvairias interpretacijas. Bet, išgryninus, atėjimas su kariuomene yra klausimo sprendimas jėga ir tai yra užpuolimas.
          LDK ir MDK tarpusavio karų statitika vienareikšmė – LDK pradėjo kur kas daugiau tarpusavio karų.
          Taigi, grįžtant orie esmės – nereikia mums savęs vaizduoti kaip klastingų kaimynų aukos ir sakyti, kad mūsų padėtis kažkuo išskirtinė. Visi kariavo vieni su kitais ir iškilo tie, kurie buvo įžvalgesni, sumanesni.

          Atsakyti
  5. Budweiser says:
    7 mėnesiai ago

    Įdomu, jeigu suskaičiuoti visus kartus, kiek vokiečių kariuomenė lankėsi Lietuvoje – kuo tai baigdavosi, kokį būtų galimą išvesti bendrą istorinį vardiklį ?

    Atsakyti
    • Naivus klausimas says:
      7 mėnesiai ago

      Apskritai svetimų kariuomenių buvimas yra okupacijos požymis. Šalis kuri patiki savo esminius reikalus, o saugumas toks ir yra, kitiems, nebėra savarankiška šalis.

      Atsakyti
      • Budweiser says:
        7 mėnesiai ago

        Būtent. Karinės, ūkinės – piniginės, mokesčių ir kitokios , nėra pats savaime blogas dalykas, kiekvienas darbuokimės laisvai savo valstybėje pagal savo savitumus ir būdą, o jei kils kam bėda-visi šoksim į pagalbą. Bet,bėda : kad Europos Sąjungoje vyrauja stipresniojo diktatūra. Silpnesniems nepaliekama jokio kito pasirinkimo – tik paklusti. Ir ne tik kariniuose – ūkiniuose reikaluose, bet, tarkim, vakar EK priėmė sprendimą, jog prekybininkai nebeprivalo žymėti GMO maisto produktus. Tarkim, Lietuva nori sveiko maisto, bet kaip gali pasipriešinti EK diktatūrai ?

        Atsakyti
      • Želva----Laumėnai says:
        7 mėnesiai ago

        Jeigu čia neturėsime NATO lėktuvų Zokniuose , vokiečių brigados , JAV bataliono ——-mums būtų šakės. Būtų 36 000 ginkluotų slavų pravoslavų bei 1 000 jų tankų/šarvuočių. Atominės raketos prie Platelių ežero bei prie Ukmergės —–Pivonijos—Kopūstėlių miškuose.

        Atsakyti
        • Budweiser says:
          7 mėnesiai ago

          Na, rusų laikais, tokie kaip tamsta, gązdindavo Vakarų imperialistais ir budriai saugojo milžino jėga. Dabar paranojine isterija, su savo kaip būtų , jeigu nebūtų, naudojama užd0minti Kaip Yra. Kaip yra dabar, o dabar Lietuva naikinama. Vykdomas Europiečių genocidas. Ir ką daro NATO lėktuvai Zokniuose ? Gelbėja? Vokiečių brigada gelbėja ?

          Atsakyti
        • Naivus klausimas says:
          7 mėnesiai ago

          Ar tikrai būtų šakės?
          Ir kodėl manai, kad NATO, JAV vokiečiai čia tam, kad mus gintų, kad dėl mūsų? Nuo kada geopolitikoje užsiimama altruizmu?
          Jie čia, nes tai jų intetesas, o mus jie naudoja saviems interedams. Ar dėl to mes pasidarome saugesni? Priešingai, tapdami įrankiu kitų intetesų įgyvendinime, mes tampame mažiau saugūs.
          Tik veikdami savo interesų vedami ir patys prisiimdami atsakomybę už juos ir savo saugumą, mes tampame saugiausi, nes tafa elgiamės taip, kad kaimynams su mumis geriau bendradarbiauti, nei traukti kaip rakštį iš subinės.

          Atsakyti
          • Bartas says:
            7 mėnesiai ago

            Mes “saugiausi buvome soclagery” . Ar ne taip nuomonės formuotojau?

          • P.Skutas says:
            7 mėnesiai ago

            Kai kaimynės – Rusija, Lenkija – Lietuvos atžvilgiu yra agresyvios – neutralumo politika negalima, tarpukariu ji nepasiteisino.

          • >Skutui says:
            7 mėnesiai ago

            Prieš II PP dėliojosi tokie neišvengiami įvykiai, kad mūsų būtų nelikę bet kuriuo atveju. Taip jau būna. Bet vis viena geriau būti savistoviam, o ne įrankiu kurio tai didelio rankose

          • P.Skutas says:
            7 mėnesiai ago

            Kai dalykai dėjosi, mes buvome – buvome vieni… Ranka ir “įrankis” veikia iš vien – čia esmė.

        • LIETUVIŠKOS KARALYSTĖS JUNGTINĖS PAJĖGOS says:
          7 mėnesiai ago

          Logiškai mąstai: LDK Ukrainoje siautėja, putleris – jekaterina III, jau dabar. Prieš tai, susiburkavęs su LDK išdaviku lukašenka.

          Atsakyti
  6. Jonas says:
    7 mėnesiai ago

    Ž E L V A I
    Visa ta dabar ęsanti Lietuvoje mūsų sąjungininkų ir NATO karinė ginkluotė ir pajėgos yra labai gerai. Tai tikrai yra stabilizuojanti, atgrąsanti ir mus paremianti jėga. Bet šios karinės draugiškos pajėgos Lietuvoje randasi tarpvalstybinių susitarimų ir geros valios dėka, daraugiškų valstybių valdžių sprendimų dėka. Bet šios draugiškų valstybių karinės pajėgos bet kada Lietuvą gali palikti. Viskas priklauso nuo tų valstybių vadovų sprendimų. Puikus to pavyzdys yra JAV politika Ukrainos atžvilgiu, šiemet JAV prez. tapus Trampui. Lietuva dar nėra adekvačiai, pakankamai apginama, kaip mūsų didieji kaimynai pasiruošę pulti. Pav., Karaliaučiaus krašte rusiški “Iskanderai”, galintys nešti branduolinius ginklus pastatyti jau gal prieš4-5 metus ar dar anksčiau. Baltarusijoje , teigiama, kad jie atsirado šiemet. Tai reiškia, kad Lietuva stipriai atsilieka karinės gynybos srityje. Lietuvoje turėtų atsirasti panašios balistinės raketos su panašia ginkluote. Lukašenka tuoj savo karinį pranašumą prieš Lietuvą įrodė, pasinaudojo kariniu bauginimu. Lietuviškų krovininių sunkvežimių pagrobimas kaip tik yra savo galios ir banditizmo demonstravimas., ne adekvatus Lietuvos sienos uždarymui. Lietuva savo sienas gali uždarinėti ar atidarinėti kaip nori. Ji įpareigota tik tranzitui į Karaliaučių. Baltarusija taip pat, savo balionus į Lietuvą leidžia kada nori ir kaip nori. Tai jos vidaus reikalas.jj

    Atsakyti
  7. Budweiser says:
    7 mėnesiai ago

    > P.Skutas : Kuo pasireiškia Rasijos agresivumas Lietuvai ? Ar nepainiojate puses? Ar ne Lietuva Rasijos atžvilgių yra super agresyvi ?

    Atsakyti
    • P.Skutas says:
      7 mėnesiai ago

      1940 m. ir 1944 m. Rusija okupavo Lietuvą, dabar užpuolė Lietuvos draugę Ukraina, zulinasi kariniais lėktuvais palei Lietuvos sienas Baltijos oro erdvėje ir t.t..

      Atsakyti
      • Budweiser says:
        7 mėnesiai ago

        Na, panašiais metais Vokietija irgi okupavo Lietuvą , o dabar įkūrė net savo brigadą – kodėl nešaukiat gvalto ?

        Atsakyti
        • P.Skutas says:
          7 mėnesiai ago

          Ne Vokietija, o hitlerinė Vokietija okupavo, tai ne tas pats.

          Atsakyti
          • Naivus klausimas says:
            7 mėnesiai ago

            Tai 1940 ir 1944 irgi ne Rusija, o stalininė Sovietų sąjunga.

        • LIETUVIŠKOS KARALYSTĖS JUNGTINĖS PAJĖGOS says:
          7 mėnesiai ago

          (atnaujinta, kai nebuvo paskelbta)
          Vokietija perauklėta, o jekaterinos III putlerio ruskija kaip buvo pavergtųjų tautų imperija, iki šiol tokia yra okupavusi Baltų Tvanktę (Karaliaučių). Tokia agresyvi ruskijos imperija yra laikina – verta sunykimo.

          Atsakyti
  8. Michailas Čaplyga says:
    7 mėnesiai ago

    ГОТОВЬТЕСЬ! СМЕРТЕЛЬНЫЙ УДАР ПО УКРАИНЕ! ЧАПЛЫГА: ПРИГОТОВЛЕН АДСКИЙ ПЛАН! ЗЕЛЕНСКИЙ НА ЗАКЛАНИИ!
    youtube.com/watch?v=bsW2c6e19ig

    Atsakyti
  9. OpTV says:
    6 mėnesiai ago

    Skardžius vėl laimi: apynasris KAM bus! | Žmonės šoke – kariuomenė varo iš namų PREMJERA TIESIOGIAI”:
    youtube.com/watch?v=ZXUJcSCXTxs

    Atsakyti
  10. Vladimiras Laučius, Aleksandras Nemunaitis says:
    6 mėnesiai ago

    ELITINĖS SEKTOS MAIŠTAS – Aleksandras Nemunaitis ir Vladimiras Laučius:
    youtube.com/watch?v=QUQovDgOZ58

    Atsakyti
    • deja says:
      6 mėnesiai ago

      Liūdna ….

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Elektra
Lietuvoje

Kokias elektros kainas atneš liepa?

2026 07 05
Vyriausybė leido ūkininkams laikinai nuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties sklypus
Lietuvoje

Gyventojai jau gali atsisakyti žemės sklypų ženklinimo riboženkliais

2026 07 05
Paspirtukas
Lietuvoje

Savivaldybių pareigūnams siūloma leisti kontroliuoti elektrinių mikrojudumo priemonių eismą

2026 07 05
Vaikai
Lietuvoje

Klaipėdos rajone – 300 eurų kompensacija už privatų mažųjų ugdymą

2026 07 04
Atostogos
Lietuvoje

Pavėluoti atostoginiai – ne vien nepatogumas darbuotojui, bet ir darbo teisės pažeidimas

2026 07 04
Vilniuje daugėja vandens gertuvių
Gamta ir žmogus

Dainų šventės dalyviams ir svečiams – per 130 tūkst. litrų vandens

2026 07 04
varžytuvės Tyrėjų Grand Prix
Lietuvoje

Ar pažįstate jaunąjį mokslininką, kuris nusipelnė scenos?

2026 07 04
Literatūra
Kultūra

Kokios knygos ir autoriai buvo žinomiausi bibliotekose 2025-aisiais?

2026 07 04
Valstybės diena
Kultūra

Klaipėda liepos 6-ąją kviečia į iškilmes, koncertus ir Tautiškos giesmės giedojimą

2026 07 04
Žemės ūkio ministerija
Lietuvoje

Aplinkosauginės organizacijos ragina Prezidentą neskirti Kęstučio Mažeikos žemės ūkio ministru

2026 07 04
Lietuvių kalbos dienos
Kalba

Kalbos komisija skelbia 2027 m. Lietuvių kalbos dienų sostinės varžytuves

2026 07 04
Paroda „Prisiekęs: Vlado Daumanto re/kolekcijos“ KTU bibliotekoje
Kultūra

KTU bibliotekos paveldas tapo nacionalinės reikšmės parodos dalimi

2026 07 04

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Ogi apie Ignas Vėgėlė kuria naują partiją „Piliečių Lietuva“
  • Ogi apie Ignas Vėgėlė kuria naują partiją „Piliečių Lietuva“
  • Ogi apie Ž. Šaknys. Sūduva – istorinė teritorija, etnografinis regionas ar tarmė?
  • +++ apie Ž. Šaknys. Sūduva – istorinė teritorija, etnografinis regionas ar tarmė?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kaip saugiai laikyti ir gabenti maistą vasarą
  • Kokias elektros kainas atneš liepa?
  • Ar po dešimties metų dar eisime į banko skyrių?
  • Naujas sukčių būdas: jaunuolius per socialinius tinklus vilioja registruoti SIM korteles

Kiti Straipsniai

Gitanas Nauseda ir Frydrichas Mercas

Prezidentas Berlyne susitiko su Vokietijos Kancleriu

2026 07 03
Telefonas

Programėlėje KOVAS – saugumo pranešimai anglų, lenkiškų bei ukrainiečių kalbomis

2026 07 03
Susitikimas Prezidentūroje

Prezidentūroje aptarti NATO branduolinio atgrasymo klausimai

2026 07 02
Laurynas Kasčiūnas

Seime registruotas nutarimas dėl daugiasluoksnės oro gynybos

2026 07 01
Karinė technika

Lietuvą pasiekė tankinės minos už daugiau kaip 3 mln. eurų

2026 06 29
Pinigai

Karinės infrastruktūros plėtrai Panevėžio apskrityje skirta apie 200 mln.

2026 06 29
Krašto gynyba

Kariuomenės toliau pildo atsargas: nuo raketų iki prieštankinių minų ir šovinių

2026 06 25
Elektrinis dviratis

Elektrinis dviratis kasdienėms kelionėms: pagrindiniai privalumai ir trūkumai

2026 06 25
Dronas

Lietuviško drono-perėmėjo kūrimui skirta 3 mln. eurų 

2026 06 23
Vokietijos kariai

Vokietijos gynybos ministras pateikė konkrečius skaičius dėl Vokietijos brigados

2026 06 22

Skaitytojų nuomonės:

  • Ogi apie Ignas Vėgėlė kuria naują partiją „Piliečių Lietuva“
  • Ogi apie Ignas Vėgėlė kuria naują partiją „Piliečių Lietuva“
  • Ogi apie Ž. Šaknys. Sūduva – istorinė teritorija, etnografinis regionas ar tarmė?
  • +++ apie Ž. Šaknys. Sūduva – istorinė teritorija, etnografinis regionas ar tarmė?
  • Protingiau apie Ž. Šaknys. Sūduva – istorinė teritorija, etnografinis regionas ar tarmė?
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Gedimino pilies bokšto vėliava

Išrinkta mokykla, kuri taps Gedimino pilies bokšto vėliavos saugotoja

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai