Lapkričio mėnesį buvo rodyti išskirtiniai devyniasdešimties metų senumo kadrai iš Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių. Juose užfiksuoti 1931–1932 m. vykę Apuolės – seniausios šaltiniuose paminėtos Lietuvos gyvenvietės – archeologiniai tyrinėjimai.
Devyniasdešimties metų senumo kadrai
Dvidešimt septynios minutės daugeliui nematytos to meto Lietuvos. Jei dar nematėte, rengėjai labai pataria pasižiūrėti.
Kviečiama žiūrėti dar vieną to paties žanro juostą iš muziejaus rinkinių – 1933 m. Senosios Įpilties (Įpilties, Impilties) piliakalnio Kretingos rajone archeologinius tyrinėjimus. Kelionėje laiku užtruksite dvidešimt vieną minutę.
Senosios Įpilties (Įpilties, Impilties) piliakalnio archeologiniai tyrinėjimai
Nors juosta parengta 1933 m., tyrinėjimai vyko ir 1934 m. Jų metu buvo ištirtas apie 1000 m² plotas, padarytas skersinis abiejų pylimų pjūvis, tyrinėta pilies aikštelė.
Atrasta, jog supiltas gruntas buvo sutvirtintas medžių rąstais, o pylimo paviršius išgrįstas akmenimis. Išsiaiškinta, kad pilies vartus sudarė tarp pylimų įrengtas aštuonių metrų ilgio, trijų metrų pločio ir metro aštuoniasdešimties aukščio tunelis ąžuolinių stulpų sienomis, lubomis, akmeniniu grindiniu.
Atrasta, jog sudegę vartai buvo užversti ir viršuje įrengti nauji. Rasta ne tik fortifikacijų liekanų, bet ir keramikos, geležinių strėlių, antgalių, sidabrinis ilgasis pinigas. Tyrimų medžiaga išvežta ir saugoma Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkiniuose.
Kuršių Duvzarės žemei priklausęs piliakalnis
Manoma, kad jis buvęs pagrindine regiono tvirtovė. Jis yra siejamas su viduramžių rašytiniuose šaltiniuose minima Impilties (Empilten, Ampillen, Ampilten) vietove.
Impilties vardas pirmą kartą paminėtas Kuršo vyskupo Heinricho 1253 m. balandžio 5 d. rašte Livonijos ordino magistrui dėl pietinių Kuršo žemių pasidalijimo. Jo metu žemės atiteko Livonijos ordinui. 1260 m. kuršiams sukilus, Įpiltis tapo viena svarbiausių sukilėlių pilių. 1263 m. įgulai iš pilies pasitraukus, kryžiuočiai ją užėmė ir sudegino.
Kaip ir Apuolėje, taip ir čia tyrinėjimuose dalyvavo Vytauto Didžiojo karo muziejaus kūrėjas ir šviesulys brg. gen. Vladas Nagevičius (1880–1954). Dirbo ne vienas, o padedamos gausios komandos: archeologų, konservatorių, braižytojo, geologo, Karo aviacijos fotografo, Klaipėdoje dislokuoto Šeštojo pėstininkų Pilėnų Kunigaikščio Margio pulko karių.
Tai buvo ištisa Vytauto Didžiojo karo muziejaus ir Lietuvos Respublikos Švietimo ministerijos archeologinė ekspedicija. Čia nuolat apsilankydavo apylinkių smalsuoliai, atvykdavo ekskursijų grupės, o taip pat ir garbingi svečiai. Tai Prezidentas Antanas Smetona (1874–1944), garsus latvių archeologijos profesorius Francis Baluodis (1882–1947).
Juos visus gen. Nagevičius sutikdavo asmeniškai, lydėdavo po tyrimų vietą, pasakojo apie piliakalnio atradimus. Būtent šie tyrinėjimai ir išgarsino Įpilties piliakalnį.
Daugiau sužinoti apie piliakalnių įtvirtinimus kviečiama Vytauto Didžiojo karo muziejaus parodoje „Prakaitu grįstas kelias. Lietuvos karo inžinerijos istorija“. Paroda, pasakojanti apie Lietuvos karo inžinerijos istoriją nuo Apuolės iki mūsų dienų amerikietiško išminavimo roboto, veiks iki gruodžio 31 d.
