Lapkričio 27 d., Latvijos mokslų akademijoje Rygoje vyko 2025 metų Baltijos šalių stipendijų „Moterims moksle“ teikimo iškilmės. Antrus metus paeiliui Estijos, Latvijos ir Lietuvos mokslų akademijos, bendradarbiaudamos su nacionalinėmis UNESCO komisijomis, skelbė jungtines stipendijų varžytuves moterims mokslininkėms.
Stipendijos tikslas
Remti jaunas moteris iš Baltijos šalių, siekiančias karjeros mokslinių tyrimų srityje, atsižvelgiant į pasaulinį UNESCO raginimą „Mažinti lyčių skirtumą moksle“.
Estijoje ir Lietuvoje dvi stipendijos skiriamos mokslų daktarėms ir dvi – doktorantėms gamtos mokslų, inžinerijos ir technologijų, medicinos ir sveikatos mokslų arba žemės ūkio ir veterinarijos mokslų srityse. Taip pat dvi stipendijos mokslų daktarėms socialinių arba humanitarinių mokslų srityse.
Latvijoje dvi stipendijos skiriamos gamtos mokslų, inžinerijos ir technologijų arba medicinos ir sveikatos mokslų srityse – vienai mokslų daktarei ir vienai doktorantei. O viena stipendija – mokslų daktarei socialinių arba humanitarinių mokslų srityse.
Paraiškos Lietuvoje
Šiais metais Lietuvoje varžytuvėms buvo pateiktos 78 paraiškos. Tai 19 doktorančių ir 59 mokslų daktarių (iš jų – 20 daktarių socialinių ir humanitarinių mokslų srityse). Tai – rekordinis skaičius, palyginti su 51 paraiška, gauta praėjusiais metais.
Paraiškos Estijoje
Estijoje iš viso buvo pateiktos 38 paraiškos. Tai 19 doktorančių ir 19 mokslų daktarių. Tai – augimas, palyginti su 2024 m., kai buvo gautos 29 paraiškos.
Paraiškos Latvijoje
Latvijoje paraiškas pateikė 13 doktorančių ir 38 mokslų daktarių. Tai iš viso – 51 paraiška – šiek tiek mažiau nei praėjusiais metais, kai buvo gautos 63 paraiškos.
Kiekviena laimėtoja gaus 7 000 Eur stipendiją. Jas suteikė Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Estijos Respublikos švietimo ir mokslinių tyrimų ministerija ir Latvijos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija.
Apie laimėtojas
Dr. Rena Geta Baja (Renu Geetha Bai) (Estijos gyvybės mokslų universitetas) laimėjo stipendiją mokslo daktarių kategorijoje gamtos mokslų, įskaitant aplinkos mokslus, srityje už tyrimą, skirtą „Nano skydo iš dumblių“ – nanoinkapsuliuotos astaksantino-fukoidano formulės – sukūrimui.
Ši formulė leidžia sustiprinti teigiamas abiejų sudėtinių elementų savybes ir sumažinti jų apribojimus. Ateityje ji galėtų būti įtraukta į odos priežiūros gaminius. Tai palanku, siekiant užkirsti kelią fotopažeidimams ir sumažinti odos vėžio pavojų.
Katrina Ryda (Katriin Reedo) (Talino technologijos universitetas) laimėjo stipendiją doktorančių kategorijoje inžinerijos ir technologijų srityje už tyrimą. Jis, tikimasi, reikšmingai prisidės prie saulės elementų pirito pagrindu supratimo ir plėtros. Tai nauja ir galimai ekonomiškai veiksmingiausia šiandien prieinama fotovoltinė technologija.
Tyrimo rezultatai turės didelę reikšmę gerinant prieigą prie tvarios energijos, galimai mažinant saulės technologijų kainą ir, bendradarbiaujant su Europos kosmoso agentūra, pristatant naują fotovoltinių medžiagų klasę kosmoso taikymams.
Dr. Kerta Rozenvadė (Kerttu Rozenvalde) (Tartu universitetas) laimėjo stipendiją mokslo daktarių kategorijoje humanitarinių mokslų ir menų srityje už tyrimą apie anglų kaip dėstymo kalbos naudojimą Tartu universitete.
Tyrime nagrinėjama, kaip universiteto studentai naudoja anglų kalbą. Kaip jie vertina savo kalbinius gebėjimus, atsižvelgdami į (numanomus) kalbos reikalavimus ir kaip šios patirtys atspindi paslėptą kalbos politiką Estijos aukštojo mokslo kontekste.
Dr. Monta Briviba (Brīvība) (Latvijos biomedicininių mokslinių tyrimų ir studijų centras) laimėjo stipendiją mokslo daktarių kategorijoje medicinos ir sveikatos mokslų srityje. Jos tyrimai daugiausia nukeiptiti į genomiką ir precizinę mediciną. Ypač į Latvijos populiacijos genomo tyrimą bei genominių duomenų integraciją į sveikatos priežiūrą.
Ji aktyviai dalyvauja Latvijos genomo etalono kūrime ir Europos „1+ milijonas genomų“ iniciatyvoje, kuri sudaro pagrindą tikslesniam genominių duomenų interpretavimui tiek moksliniuose tyrimuose, tiek klinikinėje praktikoje.
Tyrimuose ją motyvuoja įsitikinimas, kad genominių duomenų įtraukimas į sveikatos priežiūrą gali reikšmingai pagerinti diagnostiką ir gydymo rezultatus. Ypač gydymo nuo II rūšies diabeto ir padidėjusio cholesterolio iki sudėtingų ligų, tokių kaip vėžys.
Elina (Elīna) Pavlovska (Latvijos universitetas) laimėjo stipendiją doktorančių kategorijoje gamtos mokslų, inžinerijos ir technologijų srityje. Doktorantūros studijų metu ji sukūrė modelį, apibūdinantį elektronų elgesį kolaiderio rūšies įrenginiuose. Taip pat parengė būdus, atskleidžiančius išskirtinius elektronų „pirštų atspaudus“, būdingus tik tam tikroms materijos fazėms.
Tai, pavyzdžiui, leidžia nustatyti kolektyvinių būsenų susidarymą vienelektronėse sistemose, tiriant koreliacijas tarp elektronų sklaidos rezultatų nanokolaideriniuose detektoriuose. Šio tyrimo rezultatai buvo paskelbti prestižiniame akademiniame žurnale „Nature“ 2025 m. birželio 25 d.
Dr. Jana Kukainė (Kukaine) (Rygos Stradinio universitetas) laimėjo stipendiją mokslo daktarių kategorijoje humanitarinių ir socialinių mokslų srityje. Ji yra viena iš pirmaujančių feministinės teorijos ir feministinio meno tyrėjų Latvijoje, šios minties pradininkė ir plėtotoja jau daugiau nei dešimtmetį.
Jos reikšmingiausi pasiekimai apima mokslinius straipsnius, knygų skyrius, išleistus „Routledge“ ir „Bloomsbury Academic“, taip pat dvi monografijas latvių kalba.
Šiuo metu ji įgyvendina podoktorantūros projektą apie augalų agentiškumą Latvijos šiuolaikiniame mene. J. Kukaines tyrimų interesai jungia feministinių ir aplinkosauginių humanitarinių mokslų įžvalgas, siekiant sukurti teorines priemones, leidžiančias išryškinti meno specifiką Baltijos regione.
Dr. Mažena Mackoit-Sinkevičienė (Vilniaus universitetas) laimėjo stipendiją mokslo daktarių kategorijoje gamtos mokslų srityje. M. Mackoit-Sinkevičienė domisi kvantinių technologijų gerinimu, tirdama, kaip sūkurio formos šviesa sąveikauja su atominėmis dalelėmis.
Ji pirmiausia nagrinėja, kaip tokia šviesa keičiasi atomų terpėje, o tai leidžia tiksliau kontroliuoti jos savybes. Be to, ji tyrinėja itin šaltų atominių sistemų, arba optinių gardelių, naudojimą sukinio suspaustoms (angl. spin-squeezed) kvantinėms būsenoms generuoti, kurios leidžia atlikti tikslesnius matavimus nei įprasti būdai.
Optimizuojant atomų išdėstymą, pagerėja šių būsenų generavimo veiksmingumas – tai reikšmingas žingsnis kuriant naujos kartos kvantinius jutiklius ir laikrodžius.
Greta Striganavičiūtė (Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras) laimėjo stipendiją doktorančių kategorijoje žemės ūkio mokslų srityje.
Ji tyrinėja, kaip įvairių genetinių linijų sidabrinio beržo ir juodalksnio sodinukai reaguoja į policiklinius aromatinius angliavandenilius (angl. polycyclic aromatic hydrocarbons, PAH) – kenksmingus aplinkos teršalus, kurie kaupiasi miškų ekosistemose.
Savo tyrime, derindama medžių genetinę įvairovę su PAH skaidančiais ir augimą skatinančiais mikrobais, ji vertina fiziologinius atsakus esant teršalų stresui.
Kai kurios šeimos pasižymi sustiprėjusia antioksidacine apsauga ir geresniu augimu, kai jos yra inokuliuojamos tokiais mikrobais kaip Rhodotorula sphaerocarpa. Šie rezultatai pabrėžia strateginių medžių ir mikrobų poravimo reikšmę, siekiant optimizuoti fitoremediaciją ir pažangius biotechnologinius metodus PAH užterštų miškų atkūrimui Baltijos regione.
Dr. Rūta Ubarevičienė (Lietuvos socialinių tyrimų centras) laimėjo stipendiją mokslo daktarių kategorijoje socialinių mokslų srityje. Ji dalyvauja keliose tarpusavyje susijusiose mokslinių tyrimų iniciatyvose, skirtose migracijos ir segregacijos procesų sąveikai – klausimams, kurie įgauna vis didesnę reikšmę ir Lietuvoje, ir visame pasaulyje.
Savo darbuose ji siekia sujungti mokslines įžvalgas su viešuoju diskursu ir politikos formavimu.
Šiuo metu dr. R. Ubarevičienė žada, pirma, išplėsti savo komandą, konsultuodama doktorantus ir bendradarbiaudama su pradedančiaisiais mokslininkais, antra, maksimaliai pasitelkti Lietuvos nepakankamai išnaudojamas duomenų infrastruktūros mokslinės galimybes ir, trečia, sukurti tarptautinį segregacijos tyrėjų tinklą, remiantis elektronine platforma SegregationLab.com, skirta žinių mainams ir bendradarbiavimui.
Jungtinės apdovanojimų teikimo iškilmės, vykusios Latvijos mokslų akademijoje Rygoje lapkričio 27-ąją, buvo tiesiogiai transliuojamos nuo 13.00 val. šiais „YouTube“ kanalais: čia ir čia
Apie Baltijos šalių stipendiją „Moterims moksle“
Stipendiją 2024 m. įsteigė Estijos, Latvijos ir Lietuvos mokslų akademijos kartu su Estijos, Latvijos ir Lietuvos nacionalinėmis UNESCO komisijomis.
Stipendijos tikslas – remti geriausias jaunas tyrėjas iš Baltijos šalių, siekiančias išskirtinių mokslo rezultatų ir dalyvaujančias nacionalinėse varžytuvėse, taip pat garsinti jaunų mokslininkių pasiekimus ir skatinti talentingiausias studentes rinktis mokslininko profesiją.
2024 m. stipendijos laimėtojos buvo Marija Torvi (Mari Tõrv), Kadri-Ana Pankratova (Kadri-Ann Pankratov), Marija Hima (Marju Himma) Estijoje, Anė Sauka (Anne Sauka), Daniela Godina (Godiņa), Liga Ignatanė (Līga Ignatāne) Latvijoje ir Greta Varkalaitė, Šarūnė Daškevičiūtė, Viltė Janušauskaitė Lietuvoje.
