Šiandien vis dažniau kalbama apie subalansuotą mitybą, poilsį ir emocinę sveikatą, tačiau viena paprasčiausių geros savijautos priemonių – kasdienis judėjimas – vis dar lieka nuošalyje. Net trumpas pasivaikščiojimas ar lipimas laiptais vietoj kilimo liftu gali reikšmingai pagerinti fizinę ir emocinę būklę. Apie tai, kaip judėjimas veikia mūsų sveikatą ir kodėl verta judėti kasdien, pasakoja Alytaus šeimos klinikos „Meliva“ šeimos gydytoja Gintarė Stankutė.
„Reguliarus judėjimas gerina širdies ir kraujagyslių veiklą, stiprina raumenis ir mažina lėtinių ligų riziką. Jis taip pat padeda palaikyti sveiką kūno svorį, stiprina imunitetą ir suteikia daugiau energijos kasdienai. Svarbiausia, kad fizinis aktyvumas taptų nuolatiniu įpročiu, o ne trumpalaike priemone siekiant greito rezultato“, – sako šeimos gydytoja.
Vaikai geriausiai mokosi iš tėvų
Fizinis aktyvumas ypač svarbus augančio vaiko kūnui. Jis ne tik stiprina raumenis ir kaulus, bet ir lavina koordinaciją, gerina miegą bei emocinę pusiausvyrą. Dėl šios priežasties vaikams pravartu kasdien skirti bent valandą vidutinio ar didelio intensyvumo fizinei veiklai.
„Mažesniems vaikams judėjimas natūraliausiai vyksta per žaidimą – lauko pramogas, važiavimą dviračiu ar bėgiojimą. Vyresniems labiau tinka plaukimas, komandiniai sportai ar kovos menai. Geriausia, kad fizinė veikla teiktų džiaugsmą, nes tik taip fizinis aktyvumas ilgainiui taps įpročiu, o ne prievole“, – teigia G. Stankutė.
Specialistė pabrėžia, kad per mažas vaikų fizinis aktyvumas gali sukelti įvairių sveikatos sutrikimų – lemti nutukimą, laikysenos problemas, raumenų silpnumą, taip pat didinti nerimo lygį ar sukelti mokymosi sunkumų. Vaikai geriausiai mokosi iš pavyzdžio – tėvai yra jų pirmieji mokytojai. Todėl svarbu, kad suaugusieji patys propaguotų aktyvų gyvenimo būdą, ribotų laiką prie ekranų ir skatintų vaikus judėti kartu – eiti pasivaikščioti, leistis į žygius ar dalyvauti sporto veiklose.
Svarbiausia reguliarumas
Pasak šeimos gydytojos, viena dažniausių suaugusiųjų daromų klaidų – po ilgesnio nejudrumo imtis per intensyvaus fizinio krūvio.
„Po ilgesnės pertraukos pradedantieji dažnai tikisi greitų rezultatų ir pasirenka per didelį krūvį. Tokiu atveju padidėja traumų, raumenų patempimų ar pervargimo rizika. Judėti geriausia pradėti palaipsniui ir nuosekliai didinti krūvį“, – pabrėžia G. Stankutė.
Fizinis aktyvumas svarbus ne tik jauniems, bet ir vidutinio bei vyresnio amžiaus žmonėms. Reguliarus judėjimas padeda išlaikyti sąnarių lankstumą, mažina širdies ir kraujagyslių ligų bei cukrinio diabeto riziką. Jis taip pat lėtina senėjimo procesus ir teigiamai veikia emocinę būseną. Visgi fizinis aktyvumas neduos laukiamo rezultato, jei nebus derinamas su kokybišku miegu, tinkamu poilsiu ir subalansuota mityba.
„Sportas nebus efektyvus, jei kūnas negaus pakankamai maistinių medžiagų ar poilsio. Raumenys atsistato būtent ilsintis, todėl miegas ir mityba yra ne mažiau svarbūs nei pats judėjimas. Norint būti aktyvesniems, nebūtini drastiški pokyčiai – vertėtų pradėti nuo mažų, bet reikšmingų sprendimų: rinktis ėjimą vietoje važiavimo, lipti laiptais, o ne naudotis liftu, kas rytą atlikti trumpą mankštą ar pertraukų metu darbe šiek tiek pajudėti“, – aiškina šeimos gydytoja.
Viena veiksmingiausių priemonių kovojant su kasdieniu stresu
Fizinis aktyvumas yra ne tik būdas stiprinti kūną, bet ir viena efektyviausių priemonių emocinei savijautai gerinti. Net ir nedidelis judėjimas kasdien gali reikšmingai sumažinti streso lygį bei pagerinti psichinę sveikatą.
„Judėjimas padeda mažinti nerimą, depresijos poymius, gerina miego kokybę ir stiprina savivertę. Fizinis aktyvumas skatina endorfinų – vadinamųjų laimės hormonų – išsiskyrimą, todėl reguliariai judėdami žmonės jaučiasi ramesni, labiau susikaupę ir emociškai stabilesni“, – sako Alytaus šeimos klinikos „Meliva“ šeimos gydytoja G. Stankutė.
Judėjimas gali tapti natūraliu emocinės pusiausvyros palaikymo būdu – ypač šiandien, kai daugelis susiduria su įtampa darbe, perdegimu ar nuolatiniu nuovargiu. Net ir trumpa fizinė veikla padeda atitrūkti nuo įkyrių minčių, sumažinti įtampą ir pagerinti bendrą nuotaiką. Kad fizinis aktyvumas taptų ilgalaikiu įpročiu, svarbu kelti realius, pasiekiamus tikslus. Net ir nedidelis progresas turi didelę reikšmę, svarbiausia nuoseklumas, o ne greitas rezultatas.
Parengta pagal „Melivos“ pranešimą
