Ukrainiečiai! Ukrainietės!
Kiekvienos tautos gyvenime ateina akimirka, kai reikia visiems pasikalbėti. Atvirai. Ramiai. Be išsigalvojimų, be gandų, be paskalų, be visko, kas nereikalinga. Taip, kaip yra iš tikrųjų. Taip, kaip aš visada stengiuosi kalbėti su jumis.
Dabar – vienas sunkiausių mūsų istorijos momentų. Dabar spaudimas Ukrainai – vienas didžiausių. Dabar Ukraina gali atsidurti prieš labai sudėtingą pasirinkimą. Arba mūsų orumo praradimas, arba rizika prarasti pagrindinį partnerį. Arba sudėtingi 28 plano punktai, arba ypač sunki žiema – pati sunkiausia – ir kiti pavojai. Gyvenimas be laisvės, be orumo, be teisingumo. Ir kad mes turėtume tikėti tuo, kuris jau du kartus mus užpuolė.
Iš mūsų lauks atsakymo. Nors iš tikrųjų aš jį jau pasakiau. 2019 m. gegužės 20 dieną, kai, prisiekdamas ištikimybę Ukrainai, tarp kitko pasakiau: „Aš, Volodymyras Zelenskis, tautos valia išrinktas Ukrainos Prezidentu, pasižadu visais savo darbais ginti Ukrainos suverenitetą ir nepriklausomybę, ginti piliečių teises ir laisves, laikytis Konstitucijos ir įstatymų, vykdyti savo pareigas visų tautiečių labui ir kelti Ukrainos autoritetą pasaulyje.“
Man tai nėra protokolinė formalumo eilutė – tai priesaika. Ir kiekvieną dieną saugau ištikimybę kiekvienam jos žodžiui. Ir niekada jos neišduosiu. Ukrainos nacionalinis interesas turi būti išgirstas.
Mes nedarome skambių pareiškimų – mes ramiai dirbsime su Amerika ir visais partneriais. Bus konstruktyvi sprendimų paieška su mūsų pagrindiniu partneriu.
Aš pateiksiu argumentus, aš įtikinėsiu, siūlysiu alternatyvas, tačiau mes tikrai neleisime priešui pasakyti, kad tai Ukraina nenori taikos, kad tai Ukraina griauna procesą, kad tai Ukraina nėra pasirengusi diplomatijai. To nebus.
Ukraina dirbs greitai. Šiandien, šeštadienį ir sekmadienį, visą kitą savaitę ir tiek, kiek reikės. Režimu 24/7 kovosiu dėl to, kad tarp visų plano punktų nebūtų praleisti bent du – ukrainiečių orumas ir laisvė. Nes būtent ant to laikosi viskas kita – mūsų suverenitetas, mūsų nepriklausomybė, mūsų žemė, mūsų žmonės ir Ukrainos ateitis.
Mes darysime ir turime daryti viską, kad rezultatas būtų karo pabaiga, o ne Ukrainos pabaiga, ne Europos pabaiga ir ne pasaulinės taikos žlugimas.
Ką tik kalbėjau su europiečiais. Mes tikimės savo europietiškų draugų, kurie tikrai supranta, kad Rusija nėra kažkur toli – ji šalia ES sienų, kad Ukraina dabar yra vienintelis skydas, skiriantis patogų europietišką gyvenimą nuo Putino planų. Mes prisimename: Europa buvo su mumis. Mes tikime: Europa ir toliau bus su mumis.
Ukraina neturi patirti 2022 m. vasario 24-osios déjà vu, kai buvo jausmas, kad esame vieni. Kai niekas negalėjo sustabdyti Rusijos, išskyrus mūsų didvyriškų žmonių, kurie stojo siena prieš Putino armiją.
Ir, žinoma, mums buvo labai malonu, kai pasaulis sakė: ukrainiečiai – neįtikėtini; Dieve, kokie jie, ukrainiečiai, kaip jie kovoja; kokie jie titanai. Ir tai tiesa. Absoliuti tiesa.
Tačiau Europa ir visas pasaulis turi suprasti ir kitą tiesą – kad ukrainiečiai visų pirma yra žmonės, ir jau beveik ketverius metus nuo plataus masto invazijos mes laikome vieną didžiausių pasaulio armijų, laikome fronto liniją kelių tūkstančių kilometrų atstumu, o mūsų žmonės kasnakt išgyvena apšaudymus, raketų smūgius, balistinių raketų ir „šahedų“ atakas, ir mūsų žmonės kasdien netenka savo artimųjų.
Mūsų žmonės labai nori, kad karas baigtųsi. Mes, žinoma, esame plieno. Tačiau bet kuris, net pats stipriausias metalas gali neatlaikyti.
Nepamirškite to. Būkite su Ukraina, būkite su mūsų žmonėmis, o vadinasi – būkite su orumu ir laisve!
Brangūs ukrainiečiai!
Atsiminkite pirmą karo dieną. Dauguma iš mūsų padarė pasirinkimą. Pasirinkimą Ukrainos naudai. Atsiminkite savo jausmus tada. Kaip tai buvo?
Tamsu, triukšminga, sunku, skaudu, daugeliui – baisu, tačiau priešas nepamatė mūsų bėgančių nugarų. Jis pamatė mūsų akis, pilnas pasirengimo kovoti už save. Tai ir yra orumas. Tai ir yra laisvė.
Ir tai, iš tikrųjų, yra pats baisiausias dalykas Rusijai – matyti ukrainiečių vienybę.
Tuo metu mūsų vienybė buvo nukreipta į tai, kad apsaugotume savo namus nuo priešo.
Ir dabar vienybė mums reikalinga kaip niekada, kad mūsų namuose būtų garbinga taika.
Aš kreipiuosi dabar į visus ukrainiečius. Į mūsų žmones, piliečius, politikus – visus. Reikia susitelkti. Susivokti. Nustoti draskytis. Baigti politinius žaidimus. Valstybė turi dirbti. Kariaujančios šalies parlamentas turi dirbti vieningai.
Kariaujančios šalies vyriausybė turi dirbti efektyviai. Ir visi kartu turime neužmiršti ir nesupainioti, kas šiandien yra Ukrainos priešas.
Prisimenu, kaip pirmą karo dieną įvairūs pasiuntiniai man nešė įvairius planus, punktus, ultimatumus dėl karo pabaigos.
Sakė: arba taip, arba niekaip. Arba pasirašysite, arba jus tiesiog pašalins, ir tai už jus pasirašys „laikinai einantis Prezidento pareigas“.
Kas iš to išėjo – žinoma. Daug šių pasiuntinių tapo mainų fondo dalimi ir iškeliavo kartu su savo pasiūlymais ir punktais „namo, į gimtuosius uostus“.
Aš neišdaviau Ukrainos tada, ir dabar tikrai neišduosiu. Tikrai jaučiu už savo pečių visų palaikymą. Visų jūsų. Kiekvieno ukrainiečio, ukrainietės, kiekvieno kareivio, savanorio, gydytojo, diplomato, žurnalisto, visos mūsų tautos.
Mes neišdavėme Ukrainos tada, mes to nepadarysime ir dabar. Ir aš tikrai žinau, kad šiuo vienu iš sunkiausių momentų mūsų istorijoje – aš nesu vienas. Ukrainiečiai tiki savo valstybe, mes esame vieningi.
Ir visose būsimose derybose, susitikimuose, diskusijose man bus daug lengviau siekti garbingos taikos, kai šimtu procentų žinosiu: už manęs – Ukrainos tauta. Mūsų milijonai. Žmonių, turinčių orumą, kovojančių už laisvę ir nusipelniusių taikos.
Visi mūsų žuvę didvyriai, kurie atidavė gyvybę už Ukrainą, kurie dabar yra danguje, nusipelno matyti iš ten, kad jų vaikai ir anūkai gyvens garbingoje taikoje. Ir tokia taika bus. Garbinga, veiksminga, ilgalaikė.
Brangūs ukrainiečiai!
Ateinanti savaitė bus labai sunki, pilna įvykių.
Jūs esate suaugusi, išsilavinusi, sąmoninga tauta, kuri tai ne kartą įrodė. Ir kuri supranta, kad šiuo metu bus daug spaudimo – politinio, informacinio ir kitokio. Kad mus susilpnintų. Kad supriešintų. Priešas nemiega ir darys viską, kad mums nepavyktų.
Ar leisime jiems tai padaryti? Neturime teisės. Ir mums pavyks. Nes tie, kurie nori mus sunaikinti, prastai mus pažįsta.
Jie nesupranta, kas mes esame iš tikrųjų, už ką mes kovojame, kokie mes žmonės. Ne veltui mes valstybės lygiu švenčiame Orumo ir Laisvės dieną. Tai pasako, kas mes esame. Kokios mūsų vertybės.
Mes dirbsime diplomatiniame lauke dėl savo taikos. Mes turime dirbti vieningai savo šalyje dėl savo taikos. Dėl savo orumo. Dėl savo laisvės.
Ir aš tikiu, ir žinau, kad aš – ne vienas. Su manimi – mūsų tauta, visuomenė, kariai, partneriai, sąjungininkai, visi mūsų žmonės. Garbingi. Laisvi. Vieningi.
Su Orumo ir Laisvės diena!
Šlovė Ukrainai!





















LIVE: СРОЧНОЕ ОБРАЩЕНИЕ ЗЕЛЕНСКОГО. Ультиматум США. Ермак остается. Европа толкает Украину воевать:
youtube.com/watch?v=BHc2egiPNnI
Na, Trampas jau ilgai siunta dėl vagiamų JAV pagalbos pinigų. Energetikos sektorius buvo rimtas įspėjimas. Amerikonai nėra tokie duri, kad nesurinktų visų vagysčių smulkią informaciją: kas , kiek pavogė, kur pinigus paslėpė… Kol kas uodegas prispaudė Zelenckio artimiausiai aplinkai, bet: jai muistysis – kartuvės ir jam. Manau, jog šalom Zelenckj tai puikiai supranta ir pasirašys viską ką pateiks. Su sąlyga, kad nebus pakartas. Tas tai aišku, bet ką darys Europos NATO ? Karas juk užplanuotas – atšaukti ? Bijau, jog čia ir yra didžioji problema….
Jei Zelia pasirašys, Ukrainoje gali kilti jei ne vidaus karas, tai labai rimtos riaušės, banditizmas. Nacikų ginkluotų iki dantų pilna, o jie tikrai sukils prieš šitą sutartį. Juk jiems atrodo, kad jie dar gali laimėti ir šią sutartį vertins kaip išdavystę.
Taigi, šalis nugtims į ginkluotą suirutę, sutarties sąlygos tikrai bus pažeisttos (pvz., paleis nepaklusę dalinai salves į Rusijos miestus) ir kariniai veiksmai vėl atsinaujins. Tik tada jau bus greita fronto griūtis.
O jei nepasirašys JAV prisuks paramą ir ypač žvalgybinę ir tai irgi baigsis fronto griūtimi.
Reikalas neišsispręs be akivaizdaus karinio sutriuškinimo ir besąlyginės kapituliacijos. Pernelyg kol kas priešingi padėties ir galimybių matymai visose pusėse ir, kol kuri pusė nesutriuškinta, kad būtų visiškai akivaizdu, tol niekas nenorės sudėti ginklų.
Manau, šiuo planu to ir siekiama – kaip bepasielgtų Zelia, tai prives prie visiško karinio sutriuškinimo ir besalyginės kapituliacijos ir galutinė sutartis bus kur kas blogesnė Ukrainai
Bet ar gali Briuselio vištininkas šiauštis prieš JAV ? Kas laimėjo II pasaulinį? Ar ne dėl JAV pinigų ir Rasijos pigių žaliavų Europa prakuto? Rasijos žaliavos atimtos – Europa grimsta į skolas, pramonė žlunga. JAV kirs per piniginę dar žiauriau – išgyvens ?
Toks protingas, o kitų klausinėji , dėdamas klaustukus po kiekvienu sakiniu.
Tai darydavo ir Sokratas. Tiesiog, skatinimas mąstyti…., ar sugebate ?
Brangūs ukrainiečiai! Jūs siųskit savo vaikus į mirtį, o mes voksim iš iždo. Slava Ukraini !