Penktadienis, 5 birželio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Ar pirtis visada naudinga?

www.alkas.lt
2025-11-15 13:39:00
76
PERŽIŪROS
1
Pirtis

Pirtis | ausraspa.lt nuotr.

Nors užkietėję pirtininkai kaitinasi visus metus, mėgėjai pirtį dažnai prisimena atvėsus orams, kai norisi šilumos, atsipalaidavimo ir stipresnio imuniteto. Vis dėlto, pirtis ne visada reiškia sveikatą – netinkamas kaitinimosi pirtyje būdas gali atnešti daugiau žalos nei naudos, o kai kuriems žmonėms pirtyje užsibūti išvis nepatariama. Specialistai papasakojo, kokia šiluma kūnui iš tiesų naudinga, patarė, kaip teisingai mėgautis šiuo ritualu, ir atskleidė, kada pirtis gali tapti pavojinga.

Pirtis – širdies draugė

„Pirtis yra itin naudinga sveikatai – Suomijoje atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad pirties lankymas 2-3 kartus per savaitę širdies ligų riziką gali sumažinti net 22-24 procentais“, – teigia BENU vaistininkė Deimantė Zalagaitytė.

Jai pritaria ir prof. pirtininkas Donatas Monkevičius. Pasak jo, pirtis – labai stiprus sveikatinimosi įrankis, jei ja naudojamasi sąmoningai: „Ji stiprina imunitetą, valo organizmą per odą, gerina kraujotaką, kvėpavimą, miegą, o svarbiausia – padeda atsipalaiduoti tiek kūnui, tiek mintims. Daugeliui žmonių pirtis tampa ne tik kūno priežiūros, bet ir emocinio balanso ritualu.“

Kada pirties malonumai gali tapti pavojingi?

Vis dėlto, pirtis nėra tinkama visiems. Pasak D. Zalagaitytės, žmonėms, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, reikėtų elgtis atsargiai: šiltoje aplinkoje kraujagyslės išsiplečia, kraujas plūsta į periferinę zoną, todėl arterinis kraujo spaudimas gali mažėti.

„Išėjus į šaltį ar šokant į šaltą vandenį, vyksta atvirkštinis procesas: kraujagyslės stipriai susitraukia, todėl kraujo spaudimas pradeda kilti. Širdies ir kraujagyslių sistemai tai – savotiškas stresas, todėl širdies ligomis sergantiems žmonėms svarbu vengti staigių temperatūros kontrastų, nesirinkti šuolio į eketę ar ledinį vandenį. Saugiau išeiti iš pirties į vėsesnę aplinką ar nusilieti drungnu vandeniu“, – pataria vaistininkė.

Lankytis pirtyje nepatariama karščiuojant, o sergant ūminėmis infekcijomis – sinusitu ar bronchitu – ypatingai nerekomenduojama. „Jeigu kankina lengvi peršalimo simptomai – šaltkrėtis, nosies užgulimas, raumenų skausmas, apsilankyti pirtyje galima, tačiau svarbu vengti staigių šiltos ir šaltos aplinkos pokyčių, gerti daugiau skysčių nei įprastai, pirtyje būti trumpesnį laiką“, – sako D. Zalagaitytė.

Svarbiausia – jausti saiką ir savo kūną

Anot D. Monkevičiaus, pirtis neturi būti jėgų išbandymas, tai –  švelnus kūno ir šilumos dialogas. „Kalbant apie laiką, svarbiausia – ne minutės, o savijauta. Vienam žmogui pakanka kelių minučių, kitam – dešimties. Pirties esmė yra ciklas: sušilti, atsivėsinti, pailsėti ir vėl sušilti. Klasikinėje saunoje dažniausiai daromi 2–3 ciklai po 8–12 minučių, o garinėje pirtyje galima pabūti šiek tiek ilgiau, nes temperatūra žemesnė. Pirtis turi teikti jėgų, o ne jas atimti“, – teigia prof. pirtininkas.

Pasak D. Zalagaitytės, jei pirtyje apsilankoma nedažnai, pirmasis užėjimas turėtų trukti 5-10, neviršyti 15 minučių, jo metu reikia leisti kūnui sušilti. Antro užėjimo metu prasideda intensyvesnis prakaitavimas, atveriamos poros, buvimo laikas gali būti 10-15 minučių, svarbu stebėti savo širdies veiklą.

„Po antrojo užėjimo patariama nusiprausti jau vėsesniu vandeniu nei pirmą kartą ir skirti laiką ilgesniam poilsiui. Trečiojo užėjimo metu prasideda maksimalus įšilimas, galimas vanojimas beržinėmis ar ąžuolinėmis vantomis“, – teigia vaistininkė.

Dažniausios klaidos ir skirtingi pirčių charakteriai

D. Zalagaitytė pabrėžia, jog dažniausiai daromos klaidos yra per ilgas užsibuvimas pirtyje, nepakankamas skysčių vartojimas ir per trumpas laikas, skiriamas poilsiui išėjus iš pirties.

Anot D. Monkevičiaus, kontrastas – svarbi pirties dalis, tačiau pirmiausia reikia leisti kūnui natūraliai atvėsti, o tik tuomet galima apsipilti vėsiu ar šaltu vandeniu. „Šokimas į eketę – stiprus stimulas organizmui, bet tinka tik tiems, kurie tam pasiruošę. Reikia turėti gerą širdies ir kraujagyslių būklę, būti pailsėjusiam ir blaiviam. Kitiems pakanka vėsaus dušo ar sniego. Svarbiausia – ne pasirodyti, o pajusti gyvybės jėgą, kuri atsiranda, kai karštis ir šaltis keičia vienas kitą“, – teigia prof. pirtininkas.

Pasak jo, kiekviena pirtis turi savo charakterį: „Tradicinė lietuviška pirtis – švelni, drėgna šiluma su vantų garais. Ji labiausiai tinka sveikatinimuisi, nes leidžia reguliuoti šilumos intensyvumą. Tokia pirtis tinka visų amžiaus grupių žmonėms, jei kaitinamasi saikingai. Suomiška sauna – sausesnė, karštesnė, stipriau veikia kraujotaką ir raumenis. Ji puiki sportuojantiems ar mėgstantiems kontrastus, bet ne visiems tinka dėl didelio karščio. Garinė pirtis puikiai tinka pradedantiesiems, vyresniems ar jautresniems žmonėms, o infraraudonųjų spindulių kabina yra labiau terapinis variantas – šiluma veikia giluminius audinius, tačiau nėra garo ar natūralaus oro mainų.“

Patarimai pirtininkams: prieš ir po

Anot D. Zalagaitytės, prieš apsilankant pirtyje svarbu pasirūpinti kuo mažesne organizmo apkrova, 1-2 valandas prieš pirtį neprisivalgyti, gerti pakankamai skysčių.  „Galima rinktis vandenį ir natūralias žolelių arbatas, tačiau ne karštas, o šiltas, – sako vaistininkė. – Rekomenduojama vengti gėrimų su cukrumi. Su prakaitu netenkame organizmui svarbių mineralų, todėl galima gurkšnoti ir mineralinį vandenį ar elektrolitų tirpalus.“

Po pirties patariama nepamiršti atkurti odos drėgmės barjerą, galima naudoti drėkinančius kūno kremus ar aliejus, kurie sumažina sausumą ir pagerina odos elastingumą. „Kai raumenys atsipalaidavę, naudingi tepalai su eteriniais – eukaliptų, rozmarinų, levandų, pušų – aliejais, kurie gerina kraujotaką. Toks masažas dar geriau padeda atpalaiduoti raumenų įtampą ir gali sumažinti lėtinį ar fizinio krūvio sukeltą spazminį skausmą“, – pataria vaistininkė.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Pirtis ne tik sveikata, bet ir erdvė bendrystei
  2. Pirtis – malonumai ir pavojai
  3. Pirtis gali tapti ir sveikatos priešu
  4. O. Navikaitė-Drobelienė. Dūminė pirtis
  5. Prie Vingio parko įsikurs viešoji pirtis
  6. Kuo naudinga nuotolinė prekyba receptiniais vaistais?
  7. Ar visada sportas – sveikata?
  8. Palikti gyvūnus automobilyje – pavojinga
  9. Kokius liaudiškus gydymo būdus rinktis peršalus
  10. Tobulėjant technologijoms, vis daugiau pavojų
  11. Arbata atgaivins ir karštą vasaros dieną
  12. Cholesterolį sumažins tinkamas maistas
  13. Kaip apsaugoti gyvūnus nuo šventinių pavojų?
  14. Ką reikia žinoti, nusprendus statytis pirtį?
  15. Oro drėkintuvų nauda žmonių sveikatai

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Rimvydas says:
    7 mėnesiai ago

    Kas per pirtis, į kurią sveika eiti 2-3 kartus per savaitę? Pirtinimosi metu labai daug išprakaituojama. Tai ne tik apsivalymas, bet netenkama ir daug mineralų. Tokios netektys kelis kartus per savaitę nėra gerai. Na, 2 kartus dar dar, bet tik ne tris. O šiaip visiškai gana karto per savaitę. Na, nebent jauti kad kimba peršalimas, tai pirtis gera užkardymo priemonė. Tik jau tada jokių apsipylimų šaltu vandeniu ir šiluma saikingesnė.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Žaliojo vandenilio stotis
Lietuvoje

Klaipėdos uoste atidaryta pirmoji žaliojo vandenilio stotis

2026 06 05
Priedanga
Lietuvoje

Seimo komitetas domėjosi priedangomis švietimo įstaigose

2026 06 05
Brokuotas kelias
Lietuvoje

„Fegda“ brokuotą kelią į Rūdninkų poligoną savo lėšomis perklos iš naujo

2026 06 05
VRM nuotr.
Lietuvoje

Kovai su nusikaltimais valstybės biudžetui siūloma steigti naują instituciją

2026 06 05
Robertas Kaunas
Lietuvoje

Seimas spręs, ar siųsti daugiau karių į Hormuzo sąsiaurį

2026 06 05
Vandens dulksnos
Lietuvoje

Kauno viešosiose erdvėse – vandens dulksnos ir gertuvės

2026 06 05
Naikintuvai
Lietuvoje

Vyriausybė pritarė siūlymui atlyginti dėl teisėtų karinių veiksmų padarytą žalą

2026 06 05
Palangos vasaros skaitykla
Architektūra

Palangos vasaros skaitykla švenčia 60-metį ir jau laukia lankytojų

2026 06 05
Nepriklausomo Klaipėdos uosto vystymo istorija
Lietuvoje

35 metai kuriant Lietuvai: nepriklausomo Klaipėdos uosto vystymo istorija

2026 06 05
„Kultūros naktis“ Lietuvos nacionaliniame muziejuje
Istorija

„Kultūros nakties“ metu Lietuvos nacionaliniame muziejuje atsivers istorijos paslaptys

2026 06 05
Kelmės kultūros centro folkloro ansamblis „Judlė“
Etninė kultūra

Estijoje prasidėjo 38-oji folkloro šventė „Baltica“: Lietuvai atstovauja ansamblis „Judlė“

2026 06 05
Įsisiurbusi erkė
Gamta ir žmogus

Ar skiepas nuo erkinio encefalito tikrai apsaugo?

2026 06 05

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Visgi apie V. Rakutis. Asmenvardžių rašyba dokumentuose: kaip suderinti teisę į tapatybę ir valstybinės kalbos apsaugą?
  • Mikabalis apie M. Ceslik, S. Andržejevska. 2026-ųjų „Poezijos pavasario“ paukštė atskrido į Varšuvą
  • +++ apie V. Rakutis. Asmenvardžių rašyba dokumentuose: kaip suderinti teisę į tapatybę ir valstybinės kalbos apsaugą?
  • Kažin apie V. Rakutis. Asmenvardžių rašyba dokumentuose: kaip suderinti teisę į tapatybę ir valstybinės kalbos apsaugą?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Klaipėdos uoste atidaryta pirmoji žaliojo vandenilio stotis
  • Baigtas pirmasis sostinės Trakų gatvės atnaujinimo etapas
  • Seimo komitetas domėjosi priedangomis švietimo įstaigose
  • „Fegda“ brokuotą kelią į Rūdninkų poligoną savo lėšomis perklos iš naujo

Kiti Straipsniai

Palangos vasaros skaitykla

Palangos vasaros skaitykla švenčia 60-metį ir jau laukia lankytojų

2026 06 05
Nepriklausomo Klaipėdos uosto vystymo istorija

35 metai kuriant Lietuvai: nepriklausomo Klaipėdos uosto vystymo istorija

2026 06 05
„Kultūros naktis“ Lietuvos nacionaliniame muziejuje

„Kultūros nakties“ metu Lietuvos nacionaliniame muziejuje atsivers istorijos paslaptys

2026 06 05
Kelmės kultūros centro folkloro ansamblis „Judlė“

Estijoje prasidėjo 38-oji folkloro šventė „Baltica“: Lietuvai atstovauja ansamblis „Judlė“

2026 06 05
Įsisiurbusi erkė

Ar skiepas nuo erkinio encefalito tikrai apsaugo?

2026 06 05
Pasaulinė bėgimo ir dviračių diena

Minint Pasaulinę bėgimo ir dviračių dieną – netikėtos įžvalgos apie bėgikų ir dviratininkų įpročius

2026 06 04
Vatikano radijo redakcijoje. Pirmas iš kairės – vedėjas kun. V. Kazlaukas

I. Petraitienė. Ilgamečio Vatikano radijo lietuviškų laidų vadovo drama

2026 06 04
Klaipėdos Jono kalnelyje skambės Vakarų Lietuvos dainų šventė

Birželio 7 d. Klaipėdos Jono kalnelyje skambės Vakarų Lietuvos dainų šventė

2026 06 04
2026-ųjų „Poezijos pavasario“ šventė Varšuvoje

M. Ceslik, S. Andržejevska. 2026-ųjų „Poezijos pavasario“ paukštė atskrido į Varšuvą

2026 06 04
Protestuotojai reikalauja Sporto rūmus atiduoti Sąjūdžio, o ne žydų kapinių įamžinimui

Birželio 3 d., 19 val.: Sporto rūmų likimą turi spręsti Tauta!

2026 06 03

Skaitytojų nuomonės:

  • Visgi apie V. Rakutis. Asmenvardžių rašyba dokumentuose: kaip suderinti teisę į tapatybę ir valstybinės kalbos apsaugą?
  • Mikabalis apie M. Ceslik, S. Andržejevska. 2026-ųjų „Poezijos pavasario“ paukštė atskrido į Varšuvą
  • +++ apie V. Rakutis. Asmenvardžių rašyba dokumentuose: kaip suderinti teisę į tapatybę ir valstybinės kalbos apsaugą?
  • Kažin apie V. Rakutis. Asmenvardžių rašyba dokumentuose: kaip suderinti teisę į tapatybę ir valstybinės kalbos apsaugą?
  • Mikabalis apie V. Rakutis. Asmenvardžių rašyba dokumentuose: kaip suderinti teisę į tapatybę ir valstybinės kalbos apsaugą?
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
gamta.lt nuotr.

Kad mėgstamas megztinis išliktų kaip naujas

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai