Perkant naudotą automobilį vienas svarbiausių dokumentų, į kurį verta atkreipti dėmesį – serviso istorija. Ji gali atskleisti ne tik tikrąją automobilio ridą, bet ir tai, kaip transporto priemonė buvo prižiūrima, kokių gedimų turėjo, ar savininkai investavo į prevencinę priežiūrą.
Anot naudotų automobilių pardavimo bendrovės „Longo LT“ paruošimo centro vadovės Ugnės Debeikienės, tai patikimas duomenų šaltinis, padedantis įvertinti, ar automobilis yra saugus ir lūkesčius atitinkantis pirkinys.
„Serviso istorijoje reikėtų pirmiausia atkreipti dėmesį į ridos nuoseklumą – ar kilometrai didėja logiškai, be „šuolių atgal“. Taip pat svarbu įsitikinti, ar techninis aptarnavimas buvo atliekamas reguliariai – alyvos ir filtrų keitimas turėtų būti daromas kas 10–20 tūkst. km arba kartą per metus. Jei tarp įrašų yra ilgos pertraukos, tai gali rodyti nepakankamą priežiūrą“, – sako U. Debeikienė.
Svarbu ir tai, kokie darbai buvo atlikti: ar buvo keistas paskirstymo diržas ar grandinė, remontuota stabdžių sistema, pakaba, amortizatoriai. Kai kuriems modeliams būdingos specifinės problemos – pavyzdžiui, dyzeliniuose automobiliuose būtina DPF filtro priežiūra, o tam tikrose markėse dažnai remontuojama aušinimo sistema.
„Jei tokie darbai turėjo būti atlikti, bet jų serviso istorijoje nėra – tai signalas, kad gedimai dar tik laukia“, – įspėja ekspertė.
Kur atliktas servisas – irgi svarbu
Ne mažiau svarbu – kur buvo atlikti techniniai darbai. Ar tai buvo oficialūs atstovai, žinomi servisai, ar neaiškios dirbtuvės.
„Oficialūs įrašai paprastai yra patikimesni. Juos neretai galima papildomai patikrinti pagal VIN numerį. Jei dokumentai pateikiami tik popierinėje knygelėje, be jokios papildomos dokumentacijos – tai padidina klastojimo riziką. Vieną kartą man teko matyti atvejį, kai pardavėjas davė sąskaitą, tariamai patvirtinančią paskutinį remontą, bet patikrinus paaiškėjo, kad tai buvo statybos darbų sąskaita – prancūzų kalba“, – pasakoja ekspertė.
Anot U. Debeikienės, visi bendrovės siūlomi automobiliai prieš pasirodydami prekyboje praeina vienodą techninę patikrą ir paruošimą.
„Tai reiškia, kad pirkėjas gauna automobilį, kurio būklė jau įvertinta pagal nustatytus kriterijus – patikrinti stabdžiai, pakaba, elektronika ir kiti svarbūs komponentai. Taip sumažinama rizika, kad vos nusipirkus teks investuoti į esminius remonto darbus. Pirkėjas gauna ne „katę maiše“, o transporto priemonę su baziniu kokybės standartu“, – pažymi paruošimo centro vadovė.
Ji pastebi, kad serviso istorija parodo automobilio praeitį, o techninis patikrinimas – dabartinę būklę. Tik turėdami abi dedamąsias, pirkėjai gali susidaryti pilną automobilio paveikslą.
„Jei remsimės tik viena iš jų – matysime tik pusę realybės“, – akcentuoja pašnekovė.
Kaip atpažinti koreguotą serviso istoriją?
U. Debeikienė pabrėžia – pagrindinis požymis, rodantis, kad istorija gali būti „tvarkyta“, – tai logikos stoka.
„Serviso įrašai turi būti chronologiški, su datomis ir ridomis. Jei įrašai dubliuojasi, datos nesutampa, o rida neadekvačiai mažėja – tai ženklas, kad istorija galėjo būti koreguota. Taip pat įtartini atvejai, kai nėra mechaniko parašų, nenurodyti darbų numeriai, knygelė užpildyta pernelyg tvarkingai – tarsi vienu kartu“, – aiškina ji.
Pasak ekspertės, didesnė rizika kyla tada, kai automobilis priklauso markei, kuri turi oficialią elektroninę serviso sistemą (pvz., „Volkswagen“, BMW, „Mercedes-Benz“, „Mazda“, „Toyota“), bet pateikiama tik popierinė knygelė – tai gali reikšti, kad tikroji istorija slepiama.
Parodo, kokios išlaidos laukia ateityje
Tinkamai išanalizuota serviso istorija gali padėti prognozuoti, kokie remontai laukia per artimiausius 1–3 metus.
„Pavyzdžiui, jei nėra įrašo apie paskirstymo diržo keitimą, o rida artėja prie 120 tūkst. km – tikėtina, kad šis darbas jau būtinas. Jei sankaba ir smagratis nebuvo keisti iki 200 tūkst. km – tai dar viena artėjanti investicija. Stabdžių diskų tarnavimo laikas dažniausiai 30–60 tūkst. km, amortizatoriai ir pakabos elementai dažnai reikalauja keitimo po 100–150 tūkst. km, ypač jei automobilis naudotas prastesnės būklės keliais“, – komentuoja U. Debeikienė.
Anot „Longo LT“ atstovės, jei automobilis neturi serviso istorijos, tai nėra savaime blogas ženklas – bet būtina papildoma atsargumo priemonė.
„Serviso istorijos nebuvimas reiškia padidintą riziką, bet ne visada – „raudoną vėliavą“. Jei automobilis geros techninės būklės, kaina adekvati ir atliktas nepriklausomas patikrinimas nerodo problemų – galima svarstyti pirkimą. Tačiau šiuo atveju ypač svarbus yra kokybiškas fizinis techninis vertinimas“, – tvirtina ji.
Parengta pagal „Longo LT“ pranešimą
