Traukiantis žiemiškiems orams ir artėjant pavasariui, dažnas vairuotojas džiaugiasi pagaliau nusiplovęs automobilį – saulėtomis dienomis prie plovyklų neretai nusidriekia ilgiausios eilės.
Tiesa, dažnai džiaugsmas trunka neilgai. Ankstyvam pavasariui būdinga nekintanti tendencija – 30 proc. išaugęs žalų, nustatytų išvažiavus iš plovyklų, skaičius. Visgi skubėti kaltinti plovyklos nereikėtų – neretai nuplovus automobilį tiesiog geriau matomi įvairūs anksčiau nepastebėti smulkūs apgadinimai.
„Įvairūs įbrėžimai ant automobilio kėbulo, stiklo įdaužos – tai tik keli iš dažniausiai pastebimų apgadinimų. Pasitaiko ir nulaužtų valytuvų, veidrodėlių. Kiekvieną ankstyvą pavasarį fiksuojame žalų nusiplovus automobilį piką, ši tendencija nesikeičia jau daugybę metų“, – sako draudimo bendrovės „If“ transporto žalų grupės vadovė Guoda Jasaitė ir priduria, kad nuostoliai tokiais atvejais siekia vidutiniškai 400 eurų.
1. Apgadinta plovykloje
Pasak G. Jasaitės, net plaunant automobilį specializuotose plovyklose būna įvairių gedimų ar kitų aplinkybių, dėl kurių atsiranda smulkių defektų. Pasitaiko atvejų, kai į šepetį įsisukusi plovimo žarna subraižo ir apdaužo visą automobilį, kartais transporto priemonę apgadina ne vietoje pastatytos kopėtėlės.
„Dažniausiai fiksuojamos žalos – nulaužti valytuvai, veidrodėliai, šepečių apibraižytos durelės ar kapotas. Tokiais atvejais atsakomybę už apgadintus automobilius turėtų prisiimti plovykla, tačiau svarbu surinkti tai įrodančius faktus. Tai padaryti vairuotojui gali padėti plovykloje įrengtos vaizdo kameros“, – pataria žalų specialistė.
Paprastai plovyklos yra apsidraudusios civilinės atsakomybės draudimu, todėl esant abipusiam sutarimui pasirašoma pretenzija, o žala – atlyginama. Sudėtingesni atvejai fiksuojami, kai abipusio susitarimo pasiekti nepavyksta.
Jeigu žala buvo padaryta dėl plovyklos kaltės, o plovykla nėra apsidraudusi civilinės atsakomybės draudimu ir dėl savo kaltės nesutinka, gelbsti automobilių kasko draudimas. Jeigu ir šios apsaugos vairuotojas neturi, vienintelis būdas išieškoti žalą – kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą.
2. Žiemos palikimas
Anot „If“ atstovės, pasitaiko ir tokių situacijų, kai vairuotojai būna įsitikinę, jog žalą sukėlė plovyklos šepetys, tačiau ekspertų vertinimas parodo, jog kaltas visai ne jis.
Neretai vairuotojai dėl įbrėžimų pirmiausia kaltina plovyklą, nors iš tikrųjų automobilis buvo apgadintas anksčiau, o žiema, purvas, prastos oro sąlygos šiuos įbrėžimus užmaskavo.
„Žiemą lauke laikomas automobilis pasidengia smėliu, akmenukais, kurie plaunant gali pažeisti kėbulą. Taip pat neretas atvejis, kai automobilis apibraižomas stovėjimo aikštelėse, tačiau per sniego, ledo ir purvo sluoksnį vairuotojai to nepastebi, o trūkumai išryškėja tik visa tai nuplovus“, – sako transporto žalų grupės vadovė.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad dažnu atveju gelbsti kasko draudimas, tačiau vairuotojams vertinga prisiminti, kad subraižymai dėl nekokybiškai atliktų dažymo darbų arba bet koks natūralus susidėvėjimas nėra laikomas draudžiamuoju įvykiu.
Patarimas vairuotojams – nufotografuoti automobilį prieš plaunant
Pasak ekspertės, norint išvengti nemalonių atvejų, patariama prieš vykstant į plovyklą apžiūrėti visas detales, patikrinti, ar veidrodėliai, degalų bako dangteliai yra uždaryti, saugiai pritvirtinti, nuimtos antenos, kurios gali nulūžti.
„Jei yra galimybė, visada pravers nufotografuoti automobilį prieš plovimą – ginčui kilus, turėsite aiškų įrodymą, – sako G. Jasaitė. – Taip pat patartina dažniau atidžiai apžiūrėti savo transporto priemonę ir reguliariai ją plauti – ilgesnį laiką nusėdęs purvas, dulkės ar druska gali pakenkti paviršiui ar net sukelti eroziją, be to, taip lengviau galėsite surasti žalą padariusį kaltininką.“
