Pirmoji dalis čia;
Antroji dalis čia.
Ankstesniuose ciklo pasakojimuose apžvelgėme, kaip mūsų dienų Lietuvos Kariuomenės simbolikoje ir pavadinimuose vietą atrado senesnių amžių Lietuvos istorija: baltų gentys, didieji kunigaikščiai, Abiejų Tautų Respublikos karininkai ir t.t.
Trečiojoje pasakojimo dalyje pasižiūrėkime, kaip Kariuomenėje atmenama XX a. Lietuvos istorija: Nepriklausomybės kovų didvyriai, laisvos Lietuvos karininkai ir partizanai.
Nepriklausomybės kovose žuvusio pirmojo Lietuvos Kariuomenės kareivio vardu 2024 m. pavadinta Povilo Lukšio puskarininkių mokykla.
Lukšys žuvo kovose su bolševikais 1919 m. vasario 8 d. Taučiūnuose, Kėdainių r. Pirmasis Nepriklausomybės kovose žuvęs Lietuvos Kariuomenės karininkas – Antanas Juozapavičius, žuvęs nuo bolševikų kulkos 1919 m. vasario 13 d. ant Alytaus tilto.
Atmintas ne Kariuomenėje, o Lietuvos Šaulių Sąjungoje – Alytaus apskrityje veikia Karininko Antano Juozapavičiaus šaulių 1-oji rinktinė.

Kariuomenėje įamžinti ir kiti Lietuvos karininkai, pasižymėję Nepriklausomybės kovose ir vėliau nemažai nuveikę stiprinant laisvos Lietuvos ginkluotąsias pajėgas.
Nepriklausomybės kovose su raudonarmiečiais pasižymėjusio ir net keletą kartų paskirto vadovauti Lietuvos Kariuomenei gen. Silvestro Žukausko (1860–1937) vardu pavadintas centrinis Lietuvos Kariuomenės poligonas šalia Pabradės.
Įamžintas ir Nepriklausomybės kovose pasižymėjęs artileristas brg. gen. Motiejus Pečiulionis (1888–1960), kurio vardu pavadintas artilerijos batalionas Šilalės r. Pajūrio miestelyje.
Šie artileristai laukia 2027 m. atkeliausiančių prancūziškų 155 mm „Caesar Mark II“ savaeigių haubicų. Dar vienas atmenamas ryškus karininkas ir vadas – div. gen. Stasys Raštikis (1896–1985), kurio vardu pavadintoje Kariuomenės mokykloje – pirmojoje karinėje mokymo įstaigoje, įkurtoje atkūrus Lietuvos valstybingumą – rengiami kareiviai ir puskarininkiai.

Vienas naujesnių to meto karininkų įamžinimų – Logistikos valdybos Depų tarnybai suteiktas Divizijos generolo Jono Sutkaus vardas. Jonas Sutkus (1893–1942) buvo savanoris, Nepriklausomybės kovų dalyvis, ilgametis Lietuvos Kariuomenės logistikos karininkas, ėjęs aukštas pareigas šioje srityje.
Daktaro Jono Basanavičiaus (1851–1927) vardu pavadinta Karo medicinos tarnyba. Šis įamžinimas turi gilesnes istorines šaknis. 1926-1940 m. dr. Jono Basanavičiaus vardu vadinosi Karo ligoninė Nr. 1 Kaune.
1930 m. karo ligoninės kieme buvo atidengtas patriarcho biustas su užrašu „Šefui. Karo ligoninė 24-IV-1930“. Iškilmingame atidengime dalyvavo Prezidentas, Vyriausybės nariai, Kariuomenės atstovai. Į ligoninės kiemelį uždaroje karinėje teritorijoje ne visiems galima patekti, bet patenkantys biustą gali pamatyti ten.
Kariuomenėje atmenami ir laisvės kovotojai, pasižymėję kovose su sovietų okupantais. Tik gen. Povilo Plechavičius (1890–1973) pasižymėjo ir Nepriklausomybės kovose, ir antisovietiniame pasipriešinime.
Jis aktyviai veikė Žemaitijoje Nepriklausomybės kovų metu, subūrė dvidešimties tūkstančių savanorių Vietinę rinktinę Antrojo pasaulinio karo metais ir sutrukdė naciams ją panaudoti Rytų fronte. Jo vardu pavadintas kadetų licėjus Kaune, Lietuvos Šaulių Sąjungos šaulių 6-oji rinktinė ir Kairių poligonas Klaipėdos r.

Yra dar vienas poligonas, taip pat pavadintas Lietuvos laisvės kovotojo vardu. Kazlų Rūdos poligonui suteiktas Kazio Veverskio vardas (1913–1944). Senio slapyvardžiu žinomas partizanas, be kita ko, buvo Lietuvos Laisvės Armijos įkūrėju ir ideologu.
Kaip turbūt pastebėjote, gyvuoja tam tikras paprotys laisvės kovotojų vardais pavadinti karių rengimo struktūras. Todėl veikia ne tik partizanų vardais pavadinti poligonai, bet ir Generolo Adolfo Ramanausko kovinio rengimo centras, Majoro Juozo Lukšos mokymo centras, Generolo Jono Žemaičio karo akademija.
Vienintelis reguliarus kovinis batalionas, pavadintas partizano vardu yra Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos batalionas. Jei kitoms struktūroms pavadinimai suteikiami iš bendros pagarbos nuopelnams, tai Juozo Vitkaus-Kazimieraičio (1901–1946) vardas suteiktas neatsitiktinai.
Daugelis šią asmenybę žinote kaip pasižymėjusį partizaną, bet laisvoje Lietuvoje Vitkus buvo pulkininkas leitenantas, inžinerijos karininkas, penkis metus mokęsis karo inžinerijos prestižinėje Briuselio karo vadovybės inžinerinėje mokykloje.

Pagal Lietuvos partizanų apygardas pavadintos ir dabartinės Krašto apsaugos savanorių pajėgų rinktinės: Dainavos apygardos 1-oji rinktinė; Žemaičių apygardos 3-oji rinktinė; Vyčio apygardos 5-oji rinktinė; Prisikėlimo apygardos 6-oji rinktinė; Didžiosios Kovos apygardos 8-oji rinktinė.
Veikė, bet buvo išformuota Tauro apygardos 4-oji rinktinė. Tik Dariaus ir Girėno 2-osios rinktinės pavadinimas atmena ne partizanų kovas, o Lietuvos aviatorių pasiekimus.
Aviatoriai buvo įamžinti iki 2001 m. veikusiose savanorių pajėgų aviacijos Dariaus ir Girėno bei Juozo Kasperavičiaus (1912–1947) aviacijos eskadrilėse.
Kasperavičius buvo ne tik Karo aviacijos karininkas, bet ir pasižymėjęs partizanas. Karo aviacijos pasiekimai dabartinėje Kariuomenėje netiesiogiai įamžinti tuo, kad Karinių oro pajėgų kariai mokosi VILNIUS TECH Antano Gustaičio aviacijos institute.

Nemažai istorinės simbolikos yra ir Lietuvos Šaulių Sąjungoje. 1918–1940 m. Lietuvoje Šaulių vienetai įprastai buvo sudaromi paprastuoju būdu – pagal miestą ir numerį.
Daugiau įvairovės ir istorinės simbolikos, kai išeiviai sukūrė Šaulių Sąjungą Tremtyje. Todėl nenuostabu, kad ir šiandien JAV veikia vienetai, pavadinti Juozo Lukšos-Daumanto (1921–1951), Adolfo Ramanausko-Vanago (1918–1957), Vytauto Didžiojo (1450–1530), gen. ltn. Teodoro Daukanto (1884–1960), Mažosios Lietuvos kultūros veikėjo Jono Vanagaičio (1869–1946) vardais.
Daugiau istorinės simbolikos yra ir Lietuvoje atkurtos Šaulių Sąjungos rinktinių pavadinimuose: Karininko Antano Juozapavičiaus šaulių 1-oji rinktinė; Vytauto Didžiojo šaulių 2-oji rinktinė; Alfonso Smetonos šaulių 5-oji rinktinė; Gen. P. Plechavičiaus šaulių 6-oji rinktinė; LDK Kęstučio šaulių 7-oji rinktinė; Plk. Prano Saladžiaus šaulių 9-oji rinktinė; Karaliaus Mindaugo šaulių 10-oji rinktinė.
O dar daugiau tos įvairovės, perteikiančios vietos istoriją, yra įvairiose Šaulių kuopose ir būriuose.
Vytauto didžiojo karo muziejaus pranešimas





















