Spalio 27-oji yra UNESCO audiovizualinio paveldo diena. Gera diena pasidalinti išskirtiniais kadrais iš Lietuvos archeologijos istorijos ir nusikelti devyniasdešimčia metų atgal.
Kad ir kiek iki mūsų dienų būtų išlikę kino juostų iš tos laisvos Lietuvos, norėtume, kad jų būtų daugiau. Judančių paveikslėlių iš 1918–1940 metų Lietuvos niekada nebus per daug. Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkiniuose saugomos dvi labai vertingos juostos iš to laikmečio.
Abi jos yra suskaitmenintos ir kviečiama vieną iš jų pasižiūrėti. Netruks nė pusvalandžio, o per tą laiką puikiai pakeliausite į 1931–1932 m. Lietuvą. Nukeliausite į Apuolės piliakalnio archeologinius kasinėjimus. Veiksmo bus mažiau, nei filmuose apie Indianą Džounsą, tačiau kiek daug bus archeologijos įdomybių ir dėmesį prikaustančių detalių.
Apuolė (dab. Skuodo r.) svarbi kaip pirmoji rašytiniuose šaltiniuose paminėta Lietuvos vietovė. Tai buvo senoji kuršių žemių sostinė, minima vikingų sagose ir kronikose.
Garsiojoje IX a. pab. Rimberto kronikoje pasakojama, kad 853–854 m. didelė švedų kariuomenė puolė Apulią (taip vadinama Apuolė). Kuršiai gynė miestą ilgiau nei savaitę ir devintąją apgulties dieną prasidėjo derybos. Apuoliečiai išsipirko sidabru, davė trisdešimt įkaitų ir pripažino švedų valdžią.
Apuolėje kasinėjimus kartu vykdė lietuvių ir švedų archeologai. Tyrimams vadovavo Vytauto Didžiojo karo muziejaus kūrėjas brg. gen. Vladas Nagevičius (1880–1954).
Radinius 1931 m. į Stokholmą išsivežė profesorius Birgeris Nermanas (Birger Nerman) (1888–1971). Ten visa medžiaga turėjo būti sutvarkyta, o radiniai grąžinti Vytauto Didžiojo karo muziejui. 1940 m. Baltijos valstybes okupavo sovietai ir Lietuvos ir Švedijos archeologų ryšiai ilgiems dešimtmečiams nutrūko.
Nemažai Apuolės kapinyno ir piliakalnio radinių į Lietuvą grįžo tik 2009 m. ir yra saugomi Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkiniuose. Ypač vertingas yra XI a. 99 cm ilgio kalavijas, taip pat IX–X a. (vėlyvojo geležies amžiaus) radiniai – segės, ylos, kirvukai, gintaro karoliukai, ir kt. O kai kuriuos radinius galite pamatyti ir gyvai.
„Prakaitu grįstas kelias. Lietuvos karo inžinerijos istorija“
Vytauto Didžiojo karo muziejaus parodoje „Prakaitu grįstas kelias. Lietuvos karo inžinerijos istorija“ šiuo metu rodomi tūkstantmečiai rąstai iš Apuolės piliakalnio. Paroda, pasakojanti apie Lietuvos karo inžinerijos istoriją nuo Apuolės iki mūsų dienų amerikietiško išminavimo roboto, veiks iki gruodžio 31 d.
Vladas Nagevičius
Dar viena gera proga pasižiūrėti juostą – 145-osios brg. gen. Vlado Nagevičiaus gimimo metinės. Šviesuolis ir aktyvus visuomenės veikėjas 1880 m. birželio 17 d. gimė Kretingoje. Gydytojas, karininkas, archeologas, Vytauto Didžiojo karo muziejaus siela, kadruose pasirodo labai dažnai. Atkreipkite dėmesį į aukštaūgį vyrą su apranga ir kepure.
#AudioVisualHeritage
