Rusijos karo lėktuvai pažeidė Lietuvos oro erdvę – perspėjimas visam Baltijos regionui

„Lietuva yra saugi. Kartu su sąjungininkais prižiūrime ir ginsime kiekvieną mūsų šalies centimetrą. Rusija elgiasi kaip teroristinė valstybė“, – parašė ji visuomeniniame tinkle „Facebook“.

Geopolitinis kontekstas: mažas pažeidimas – didelis signalas

Iš pirmo žvilgsnio šis įvykis gali atrodyti menkas – vos kelių šimtų metrų įsiskverbimas, trukęs mažiau nei pusę minutės. Tačiau gynybos analitikai pabrėžia: tokie veiksmai – ne atsitiktiniai.

Karinės žvalgybos ekspertų vertinimu, Rusijos aviacija sąmoningai naudoja trumpalaikius oro erdvės pažeidimus, kad testuotų NATO reagavimo laiką, radarų sistemų jautrumą ir politinę reakciją.

„Tai – klasikinis žvalgybinio spaudimo būdas. Tokie incidentai padeda Rusijai įvertinti mūsų pajėgumų ribas ir pasirengimą“, – teigia gynybos analitikas Mantas Baltrukevičius.

Kaliningradas – nuolatinė įtampos židinys

Karaliaučiaus (Kaliningrado) sritis – viena labiausiai militarizuotų teritorijų Europoje. Čia dislokuotos Iskander raketos, oro gynybos kompleksai S-400, moderniausi radarai ir strateginiai bombonešiai. Todėl kiekvienas Rusijos karo aviacijos manevras šalia Lietuvos sienos – ne pratybų epizodas, o geopolitinis signalas.

Baltijos šalys nuolat stebi Rusijos orlaivių veiklą šalia savo sienų. Per šiuos metus NATO naikintuvai jau kelias dešimtis kartų kilo atpažinti ir palydėti Rusijos karinių lėktuvų virš Baltijos jūros.

NATO oro policijos budrumas

Išpuolis ties Kybartais dar kartą patvirtino NATO oro policijos misijos svarbą. Baltijos šalyse dislokuoti naikintuvai ne tik reaguoja į oro erdvės pažeidimus, bet ir nuolat vykdo oro patruliavimą bei treniruotes su vietinėmis pajėgomis.

Lietuva, Latvija ir Estija šiuo metu siekia įgyvendinti bendrą Baltijos integruotos oro gynybos sistemą, kuri apimtų tiek oro erdvės stebėjimą, tiek priešraketinę apsaugą.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ne kartą yra pabrėžęs, kad „oro policijos misija Baltijos šalyse yra vienas iš ryškiausių kolektyvinės gynybos pavyzdžių, tačiau ji turi tapti visavertės oro gynybos architektūros dalimi.“

„Minkštas testas“ prieš kietus sprendimus?

Analitikai neatmeta galimybės, kad šis oro erdvės pažeidimas galėjo būti sąmoningai suplanuotas Europos Vadovų Tarybos posėdžio išvakarėse, kuomet aptariamas Baltijos regiono oro gynybos stiprinimas.

Tokiu veiksmu Maskva gali siekti parodyti, kad ji „stebi ir reaguoja“ į Vakarų sprendimus, taip pat išbandyti Lietuvos bei NATO komunikacijos greitį ir politinį toną.

Baltijos vienybė – būtina sąlyga saugumui

Šis Rusijos išpuolis parodė, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos oro gynybos koordinacija privalo būti ne tik formalus tikslas, bet kasdienė veikla.

Kol kas Baltijos šalių oro gynybos sistemos išlieka fragmentiškos – kiekviena valstybė remiasi sąjungininkų rotacija ir NATO budėjimo grafikais.

Ekspertai siūlo kurti nuolatinį Baltijos oro gynybos vadovavimo centrą, kuris koordinuotų reagavimą į oro incidentus realiu laiku.

Lietuva įteikė protesto notą Rusijos ambasadai

Ketvirtadienio vakarą į Užsienio reikalų ministeriją buvo iškviestas Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje laikinasis reikalų patikėtinis. Jam įteikta protesto nota ir pareikštas griežtas protestas dėl Lietuvos oro erdvės pažeidimo.

„Užsienio reikalų ministerija reiškia griežtą protestą ir reikalauja, kad Rusijos Federacija nedelsdama pasiaiškintų dėl šio incidento bei imtųsi visų būtinų priemonių, kad ateityje tokie pažeidimai nepasikartotų“, – teigiama ministerijos pranešime.

URM taip pat pranešė, kad apie šį Rusijos išpuolį diplomatiniais kanalais buvo pranešta NATO ir Europos Sąjungos partneriams, įskaitant Šiaurės Atlanto Tarybą (NAC).

Šis diplomatinis žingsnis rodo, kad Lietuva siekia reaguoti ne tik kariniu, bet ir politiniu lygmeniu – pabrėždama, jog Rusijos veiksmai vertinami kaip sąmoninga provokacija prieš visą NATO aljanso rytinį flangą.

Įspėjimas visam regionui

Rusijos orlaivių įsiveržimas į Lietuvos oro erdvę tikrai yra ne pavienis epizodas, o nuolatinės įtampos liudijimas. Jis primena, kad Baltijos šalys – NATO priešakinė linija, kurioje saugumas matuojamas ne kilometrais, o sekundėmis.

„Tai perspėjimas, kad mūsų dangus turi būti toks pat saugomas kaip ir žemė“, – sakė vienas Lietuvos kariuomenės pareigūnas.

Šis išpuolis – ne tik techninis oro erdvės pažeidimas, o politinė žinutė ne tik Lietuvai, bet ir visam Baltijos regionui apie tai, kad saugumas čia turi būti visokeriopai užtikrintas, o ne tik deklaruojamas.