Rugsėjo 29 d. per LRT „Panoramos“ laidą buvo transliuotas reportažas apie tai, kad Mickūnuose Vilniaus rajone nėra lietuviškos mokyklos. reportažo autorė Justina Ilkevičiūtė. Per 35 Nepriklausomybės metus mes vis nesugebame lietuviams Lietuvoje turėti galimybę mokytis lietuviškai. Ar ne absurdas?!
Visų pirma, noriu pataisyti kai kuriuos pateiktus skaičius. Vilniaus rajone savivaldybės mokyklose lietuviškai besimokančių skaičius jau pralenkė besimokančius lenkiškai. 2024/25 metų duomenimis lietuviškai mokosi 49,4%, lenkiškai 45,4%, rusiškai 5,2%.
Bet rajone yra ir Švietimo ministerijos įsteigtos mokyklos, kurių nesteigė rajono savivaldybė. Tad iš viso Vilniaus rajone (su ministerijos mokyklomis), lietuviškai mokosi 63,5%, lenkiškai 32,8%, rusiškai 3,7%. Šie skaičiai yra Švietimo ministerijos parengtame leidinyje „Švietimas regionuose“. Priminsiu, kad 2021 metų surašymo duomenims Vilniaus rajone lietuviai sudarė 38,5%, lenkai 46,8%, rusai 7,3%.
Dabar paanalizuosiu padėtį pagal Vilniaus rajono seniūnijas. Visi pateikiami skaičiai yra imami pagal 2021 m gyventojų surašymo duomenis, bei Vilniaus rajono seniūnijų 2025 m. planus, pateiktose ataskaitose.
Avižienių seniūnija: lietuviai (lt.) sudaro 70,9%, lenkai (pl.) -18,8%, rusai (ru.) – 5,1% nuo gyventojų skaičiaus, Šioje seniūnijoje mokosi 2634 moksleiviai iš kurių lenkų kalba mokosi maždaug 7,2%, lietuviškai 92,8%. Lenkų kalba mokosi mišrioje Avižienių gimnazijoje.
Bezdonių seniūnija: lietuviai (lt.) sudaro 50,8%, lenkai (pl.) – 38,9%, rusai (ru.) – 5,1%. Šioje seniūnijoje veikia lietuviška pagrindinė mokykla su 147 mokiniais, ir lenkiška gimnazija su 151 mokiniu. Iškyla klausimas kodėl? Ar nediskriminuojami lietuvių kalba besimokantys? Palyginus mokinių skaičius abiejų gimnazijų 1-10 klasėse, lietuviškai besimokančių yra žymiai daugiau, o gimnazijos nėra.
Buivydžių seniūnija: lietuviai (lt.) sudaro – 15,3%, lenkai (pl.) – 75,0, rusai (ru.) – 4,3%. Yra tik lenkiška gimnazija su 63 moksleiviais, lietuviškos mokyklos nėra.
Dūkštų seniūnija: lietuviai (lt.) – 42,8%, lenkai (pl.) – 42,3%, rusai (ru.) – 10,8%. Dūkštose yra pagrindinė lenkiška mokykla 10 mokinių, jokios lietuviškos šveitimo įstaigos nėra, nors lietuvių seniūnijoje gyvena daugiau negu lenkų. Taip pat Dūkštų bažnyčioje nėra lietuviškų pamaldų, nes tikriausiai, Dievas nesupranta lietuviškai.
Juodšilių seniūnija: lietuviai (lt.) – 29,2%, lenkai (pl.) – 47,3%, rusai (ru.) – 12,3%. Seniūnijoje viso yra 858 moksleiviai. Lietuviškai mokosi 59,2%, lenkiškai – 21,1, rusiškai – 19,7%.
Kalvelių seniūnija: lietuviai (lt.) – 10,5%, lenkai (pl.) – 74,4, rusai (ru.) – 5,8%. Seniūnijoje yra 517 mokinių iš jų lietuviškai mokosi 36,2%, lenkiškai 63,8%. Pačiuose Kalveliuose lietuviškai mokosi daugiau negu lenkiškai, bet nėra lietuviškų mokyklų Pakenėje ir Šumske, kur veikia lenkiškos pagrindinės mokyklos.
Lavoriškių seniūnija: lietuviai (lt.) – 9,8%, lenkai (pl.) – 78,1%, rusai (ru.) – 4,2%. Viso yra 495 moksleiviai. Iš jų lietuviškai mokosi 289 – 58,4%, lenkiškai 206 arba – 41,6%. Pažymėtina, kad lietuviškai besimokančių skaičius pačiose Lavoriškėse beveik dvigubai viršija besimokančius lenkiškai.
Nėra lietuviškos mokyklos Mostiškėse, kur mokoma tik lenkiškai. Lavoriškėse veikia lietuviška gimnazija, bet bažnyčioje nėra lietuviškų pamaldų, gal moksleiviai vietoje katalikų tikėjimo mokosi lenkiško tikėjimo?
Maišiagalos seniūnija: lietuviai (lt.) 38,8%, lenkai (pl.) – 45,9%, rusai (ru.) – 10,1%. Seniūnijoje yra 617 moksleivių, iš jų lietuviškai mokosi 443 t. y. 71,8%, lenkiškai – 28,2%.
Marijampolio seniūnija: lietuviai (lt.) 27,6%, lenkai (pl.) – 57,9%, lenkai (pl.) -8,5%. Čia yra 251 moksleivis, lietuviškai mokosi – 92,4%, lenkiškai 7,6%.
Medininkų seniūnija: lietuviai (lt.) -9,9%, lenkai (pl.) – 77,8%, rusai (ru.) – 3,9%. Čia mokosi tik 19 mokinių, kaip rašo seniūnijos plano ataskaita mokslas vedamas lietuvių ir lenkų kalba.
Mickūnų seniūnija: lietuviai (lt.) – 26,5%, lenkų (pl.) – 56,6%, rusų (ru.) – 7,2%. Čia mokosi dviejose lenkiškose gimnazijose 479 mokiniai: Mickūnuose – 264, Egliškėse – 215. Lietuviškos mokyklos nėra, nors kaip teigiama reportaže lietuviškame darželyje yra 130 vaikų (darželis įsteigtas ne savivaldybės, o ministerijos), ir tie vaikai neturi jokių galimybių Mickūnuose mokytis lietuviškai.
Priminsiu, kad sovietmečiu Mickūnuose mokykloje mokosi apie 600 vaikų ir visi įsiteko, dabar lenkiškai mokosi 264, o lietuviams vietos nėra.
Nemenčinės kaimiškoji seniūnija: lietuviai (lt.) – 25,2%, lenkai (pl.) – 61,5%, rusai (ru.) – 6,0%. Seniūnijoje mokos 325 mokiniai. Lietuviškai moksi 269 – 82,8%, lenkiškai– 17,2%. Eitminiškių bažnyčioje nėra lietuviškų pamaldų, gal mokiniai mokomi lenkiško tikėjimo?
Nemenčinės miesto seniūnija: lietuviai (lt.) – 29,1%, lenkai (pl.) – 55,7%, rusai (ru.) – 9,8%, Viso moksleivių 1324. Lietuviškai mokosi 735 arba 55,5%, o lenkų-rusų mokykloje – 44,5%, o iš tos mokyklos lenkiškai mokosi apie 88%, rusiškai – 12%.
Nemėžio seniūnija: lietuviai (lt.) – 29,1%, lenkai (pl.) – 50,0%, ru. – 10,0. Nemėžio gimnazijoje mokosi 708 mokiniai, iš jų lietuviškai apie – 61,5%, kiti lenkiškai.
Paberžės seniūnija: lietuviai (lt.) – 26,6%, lenkai (pl.) – 59,3%, rusai (ru.) – 11,04%. Viso yra 453 mokiniai. Iš jų lietuviškai mokosi 56,5% likę lenkiškai.
Pagirių seniūnija: lietuviai (lt.) – 39, 4%, pl. – 42,4%, rusai (ru.) – 7,9%. Čia lietuviškai mokosi apie 78%, likę lenkiškai.
Riešės seniūnija: lietuviai (lt.) – 64,5%, lenkai (pl.) – 25,4%, rusai (ru.) – 5,6%. Čia yra lenkiška pagrindinė mokykla ir Ažulaukės lietuviška pradinė mokykla. Jos moksleiviai toliau mokosi arba Eitminiškių, arba Riešės gimnazijoje Avižienių seniūnijoje.
Ilgą laiką lietuviška pradinė mokykla glaudėsi pašto patalpose, nes Ažulaukės lenkiškos pagrindinės mokyklos patalpos buvo paimtos muziejaus patalpoms. Ažulaukės mokyklos statyba kainavo 2,3 mln. eurų.
Rudaminos seniūnija: lietuviai (lt.) 32,8%, lenkai (pl.) – 52,2%, rusai (ru.) – 7,3%. Viso mokinių – 1635. Lietuviškai mokosi 46,7%, lenkiškai apie 42%, rusiškai – 11,3%.
Rukainių seniūnija: lietuviai (lt.) 17,4%, lenkai (pl.) – 73,0%, rusai (ru.) – 3,9%. Viso čia mokosi 231 mokinys, lietuviškai apie 10 %, kiti lenkiškai.
Sudervės seniūnija: lietuviai (lt.) – 50,2%, lenkai (pl.) – 38,8%, rusai (ru.) – 5,1%. Viso mokosi 351 mokinys, lietuviškai – 47,5%, lenkiškai 52,5%. Gal būt dalis lietuviškai mokosi Vilniaus mieste.
Sužionių seniūnija: lietuviai (lt.) – 17,3%, lenkai (pl.) – 73,3%, rusai (ru.) – 4,4. Čia lietuviškai besimokančių mokinių labai nedaug – tik 10 mokinių, kiti mokosi lenkiškai.
Šatrininkų seniūnija: lietuviai (lt.) 25,5%, lenkai (pl.) – 60,2%, rusai (ru.) – 5,4%. Čia yra Kyviškių lenkiška nepilna vidurinė su 107 mokiniai bei lenkiška rusiška pradinė mokykla Grigaičiuose – su 57 mokinais. Lietuviškos mokyklos nėra.
Zujūnų seniūnija: lietuviai (lt.) – 59,0%, lenkai (pl.) – 29,2%, rusai (ru.) – 6,3%. Čia veikia lenkiška Zujūnų gimnazija -175 mokiniai, Buivydiškių pradinė ir pagrindinė mokyklos – viso 509 mokiniai, bei dar dvi mažos mokyklėlės. Viso mokosi 718 mokinių, iš jų lietuviškai 72,3%, lenkiškai – 27,7%. Lietuviškos gimnazijos nėra. Kodėl? Zujūnų seniūnijoje yra Šilėnų bažnyčia, kurioje pamaldos vyksta lenkų kalba, ten nieko nėra lietuviškai.
Kokias galima padaryti išvadas?
Manau lenkakalbiai Lietuvos gyventojai palankiai žiūri į tai, kad jų vaikai gali mokytis lietuviškai. Jeigu Vilniaus rajone lenkai sudaro 46,8%, tai į lietuviškas mokyklas rajone (kartu su ministerijos įsteigtomis mokyklomis, mokosi 32,8%. Reiškia apie 30% lenkakalbių mokinių eina į lietuviškas mokyklas, net ir patirdami iš savivaldybės spaudimą leisti vaikus tik į lenkiškas mokyklas.
Daugelyje seniūnijų maždaug pusė lenkiškai kalbančių eina į lietuviškas mokyklas, ypač tai matosi Maišiagalos, Pagirių, Avižienių, Paberžės, Marijampolio ir kitose seniūnijose, nors visose šitose seniūnijose yra ir lenkiškos mokyklos. Bet kai kuriose seniūnijose lietuviškos mokyklos dar ir dabar nesteigiamos.
Ypač prasta padėtis Mickūnų seniūnijoje, kur lietuviškame (tik ministerijos įsteigtame darželyje] yra 130 vaikų, o lietuviškos mokyklos nėra. Ir kas svarbiausia yra tam skirtos patalpos. Kaip jau minėjau sovietmečiu Mickūnų vidurinėje mokykloje įsiteko 600 mokinių, dabar čia mokosi 264, o lietuviams vietos nėra.
Gal išeitis statyti naują mokyklą, ji yra numatyta pastatyti iki 2030 metų, kaip buvo Ažulaukėje. Ar nebūtų paprasčiau jau ten veikiančioje lenkiškoje mokykloje steigti lietuviškas klase. Lietuviškas klases reikia nedelsiant steigti ir Buivydžiuose, Dūkštose, Pakenėje, Šumske, Kyviškėse, Rukainiuose.
Reikia visur sudaryti sąlygas norintiems mokytis lietuvių kalba, nepriklausomai nuo tautybės. Taip pat reiktų spręsti klausimą dėl pagrindinių mokyklų Bezdonyse ir Buivydiškėse plėtimo į vidurines, kad būtų lygios sąlygos su lenkiškomis mokyklomis.
Šių mokyklų įsteigimas nereikalaus naujų patalpų, manau, kad dauguma lenkiškų mokyklų mokytojų turi gerai mokėti lietuvių kalbą ir galės mokyti vaikus be didelio vargo.
Dabar kai kilo kultūros darbuotojų nepasitenkinimas dėl valdžios vykdomo kultūros nuvertinimo, atiduodant kultūros ministeriją „Nemuno aušrai“, ar mums reikia ir kito gyventojų nepasitenkinimo?
O gyventojų nepasitenkinimą kelia ir neteisingas valstybinės kalbos traktavimas, kai gyventojai negali susikalbėti lietuviškai su gyventojus aptarnaujančiomis įstaigomis, kurjeriais, taksistais, pardavėjais ir t. t.
Visgi reikia spręsti ir rusiškų mokyklų klausimą. Juk negalima leisti trečiųjų šalių piliečiams mokytis rusiškose mokyklose, jeigu jau apsispręstume Lietuvos rusams palikti rusiškas mokyklas. Visi atvažiavusieji į Lietuvą turi mokytis tik lietuviškose mokyklose.
Be to turime baltarusišką mokyklą, turime kur mokome ukrainietiškai. Vaikai, atvažiavusieji į Lietuvą, per metus išmoks lietuviškai ir galės sėkmingai mokytis toliau. Tas pats ir Vilniuje: lietuviškos mokyklos ir darželiai perpildyti, o rusiški pustuščiai, reikia galų gale spręsti tą problemą ir Vilniuje.
Berods, iš rusiškų mokyklų programos išimtas Kudirka, o įtrauktas I. Krylovas. Į raidyną įvedamos svetimos raidės.
Naujasis Lenkijos ambasadorius reiškia protestą dėl kalbos inspekcijos vadovo pasisakymo apie lenkiškas mokyklas, o Lietuvos vadovai nepareiškė jokio protesto, kai vienas Lenkijos prezidentas dalyvavo Dubingių žudiko „Lupaškos“, laidotuvėse, o kitas prezidentas apdovanojo „Lupašką“ Lenkijos ordinu. Žudiko vardu pavadintos gatvės, Lenkijos bankas jo garbei išleido proginę monetą.
Noriu kreiptis į LRS narius, į žurnalistus, į kultūros sąjūdžio žmones, kitus visuomenininkus – nepamirškite padėti Vilniaus krašto moksleiviams, kad jiems būtų sudarytos sąlygos mokytis lietuviškai.
Tai kartu ir mūsų „dronų siena“ nuo svetimų šalių invazijos. Kviečiu kultūros darbuotojus padėti žmonėms sugrąžinti vertybes.
Padėkite Lietuvos valdžiai pradėti dirbti Lietuvai.
Kokie dar lenkai? Mokslininkai tikslino: jie yra tuteišai. Dauguma.
Išsamiai ir argumentuotai išdėstyta Ryšardo Maceikianeco straipsnyje ” Lietuvos lenkai- kas jie yra” alkas.lt/2016/08/19/r-maceikianecas-lietuvos-lenkai-kas-jie-yra/
Demokratinėje šalyje galima dėstyti šimtus metų, tas nieko nepakeis. Reikalinga reikalauti, veikti laisvo žmogaus teisės nustatyta tvarka. Kada šitai bus suprasta.
Deja R.Maceikianeco straipsnį iš pogon.lt paskelbė berods tik Alkas ir Voruta, o štai vienas ekspedicinis istorikas aiškina kitaip, o jam berods pritaria vieno instituto direktorius per visuomeninį transliuotą ir didžiasias žinių internetines svetaines -daguma politikų ir visuomenės ko gero, tuo tiki. Negi jie nagrinės bažnytinius įrašus, kaip gerb. straipsnio autorius, ( kiek pamenu kitą straipsnį) berods radęs juose, kad prieš berods porą šimtų metų jo protėviai, gyvenę kaime netoli Vilniaus, buvo lietuviai ?
Pakanka žinoti, kad pagal statistiką XIX a. pabaigoje pagal surašymą didžioji dalis gyventojų Vilniaus aoskrityje buvo lietuviai.
> Taigi
1835 m. M. Balinskio knygoje „Vilniaus miesto statistinis aprašymas“ parašyta: „Vilniaus gyventojai pagal kilmę yra lietuviai, rusai, vokiečiai ir žydai. Kitos kilmės gyventojų skaičius yra toks mažas, kad šiuo atžvilgiu jie negali sudaryti jokios atskiros grupės.“
Kažkodėl jos necituoja nei tv ekspedicinis istorikas, nei vieno instituto direktorius, akultūrizacijos žinovas. Jos nemini ir iškili istorinių fantazijų rašytoja.Berods ši knyga nėra išleista ir lietuvių kalba. Gal jos turinys neatitinka strateginio partnerio “naratyvų”?
Dar. Apie Vilniaus apskrities skaičių, kur rašoma , kad oficialiai Vilniaus apskrityje gyveno daugiausia lietuvių, rašoma P. Klimo prisiminimuose.
Manau, reikėtų kreiptis į Lietuvos prezidentą, gal išdrįs iškelti šį klausimą Vyriausybei? Taip pat į Seimo narius Vytautą Sinicą, Audronių Ažubalį, Lauryną Kasčiūną- jiems rūpi šios esminės problemos. O gal Seimo nariai I. Vėgėlė , R.Jankūnas taip pat galėtų kelti šį klausmą Seime?
Nematau nė vieno seimūno, o tuo labiau Prezidento, įsipareigojus lietuvybei. Deja, daugumoj tai bailūs, tautiškai neprabudę žmonės. Kaip Kudirka iki perskaitant Aušrą.
Kartais reikia užsidėti akinius.
Na tai, jei juos užsidėjai, kuris ?
Lietuvių kalba yra valstybinė, todėl mokyklos ja privalo veikti kiekvienoje seniūnijoje. Mokymasis lenkų ir rusų kalbomis nėra valstybinis dalykas. Todėl mokymasis jomis gali būti valstybiškai finansuojamas tik iš valstybės malonės ir suprantama ne valstybinės kalbos sąskaita. Pateikti duomenys rodo, kad mokymosi valstybine kalba teisės Vilniaus rajone yra pažeidžiamos. Tokiu atveju panašu į Vilniaus rajono valdžios asmenų galimą piktnaudžiavimą valdžios galiomis, t.y. į politinę korupciją. Vadovaujantis čia pateiktas duomenims yra privalu STT pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Vilniaus rajono valdžios asmenų galimos korupcijos šiuo atveju ištyrimo. Tai konstitucinių teisių gynimo reikalas.
Bažnytinė valdžia privalėtų spręsti ir dėl pamaldų, vaikų katekizacijos lietuvių kalba dalykų arba Seimas Bažnyčios lenkų kalba nelaikytų tradicine Lietuvos religija. Kiek dar laiko galima žioplinėti šiais klausimas!?
Nueikit prie Vilniaus r. savivaldybės administracijos pastato Rinktinės g. Vilniuje ir pamatysit, kad iškabos ant pastato ne tik valstybine lietuvių kalba. Taip pat ,kokie užrašai kaba ant Vilniaus r. seniūnijų pastatų.( spėju, kad panašiai yra ir Šalčininkų r. savivaldybėje).
Tikrai. Ką veikia Lietuvis valstybinės kalbos inspekcija?
Čia jau kitas klausimas. Dėl to lenkiško užrašo neteisėtumą sunku pagrįsti kol galioja 1994 m. valstybinio bendrumo su Lenkija sutartis. O ji galioja todėl, kad Lietuvos valdžios tęsia tos sutarties dar 2009 metais pasibaigusį terminą. Ir nors ši sutartis prieštarauja Konstitucijai, tačiau nei viena Seimo partija nesikreipia į KT dėl šio klausimo išaiškinimo. Tai yra akivaizdus Seimo partijų interesas, sutartis smaugianti lietuvybę negali būti tautos interesu. Kadangi sutartis sudaryta Seimo pirmininku esant Č. Juršėnui, taigi jam derėtų viešai paatgailauti dėl jos tokios priešiškos Lietuvai sudarymo. Suprantama, kad čia bet kokie jo pasiteisinimai tebūtų demagogija. Taigi priimtinas tik jo viešas atsipašymas ir apgailėjimas, kad socdemų tapęs Seimas nepareiškia Lenkijai, jog besibaigiančio sutarties termino netęs.
Sutartį Lietuvos vardu pasirašė Lietuvos prezidentas A.M.Brazauskas.
Žinau, bet be Seimo ratifikavimo jos negalioja.
O toje Sutartyje parašyta, kad asmenvardžiai rašomi lietuvių kalbos raidėmis pagal tarimą.
Dėl asmenvardžių rašymo pasakyta, kad bus susitarta specialiu sutarimu.
P. Skutui. Svarbu, kas parašyta, o ne kas pasakyta.
Planas B –
– lrt.lt/mediateka/tiesiogiai/lrt-plius
Labai silpnai kalbėta, užuot paaiškinus, kad Lietuvai esant NATO, ES nare, turint JAV saugumo užtikrinimą, jokia dvišalystė su Lenkija nėra reikalinga – nei saugumo, nei ekonomine, nei kultūros prasme, – papilstyta bendrais žodžiais iš tuščio į kiaurą ir tiek. Kviestini skirtingų nuomonių žmonės, o dabar sovietiškai prolenkiškos Valdžios propaganda pavaryta ir tiek. Tai ar čia visuomeninis transliuotojas?
P. Skutui
Tai realiausias ir teisingiausias komentaras. Jeigu straipsnyje konstatuojama kaip Lietuvoje gauti mokymasi mokyklose lietuvių kalba, tai komentare nurodomi būdai, kaip tai išspręsti. Straipsnyje išdėstytos problemos dėl mokymosi problemų lietuvių kalba yra ne kas kitas, kaip valstybei vystytis trukdančios sąlygos ir aplinkybės, valstybę griaujančios. Dešimtmečiais matosi, kaip Lietuvoje sudaromos išskirtinės sąlygos žydų bei lenkų tautybės piliečiams, bet tai vykdoma kenkiant lietuvių ir valstybės interesams.
Puikus straipsnis, su konkrečiais įdomiais skaičiais ir visiškai teisingos išvados.
Bet gi kaip iš šitos absurdiškos padėties išsikapstyti? Iš skaičių matosi, kad rajone dirbtinai sudaromas lietuviškų darželių ir mokyklų trūkumas, tuo pasirūpina ta pati gyventojų kategorija, kurie dalyvavo jedinstvo-jednosc ir dabar įgyvendina Maskvos ir Varšuvos imperinius tikslus. Lietuvos valdžia tam pataikauja, infantiliškai suprasdama „draugiškus santykius“ su Lenkija, todėl tyčia neįkuria pakankamai lietuviškų mokyklų. Lietuviai gyventojai pernelyg pasyvūs ir nesugeba pakovoti prieš jedinstvo-jednosc ir varšavščiznos įtaką, išsireikalauti iš Lietuvos valdžios lietuviškų mokyklų.
M. Daukša ragino lietuvius pasveikti nuo šios ligos, kai nesirūpinama savo kalba, o tai reiškia ir tauta, valstybe. Nepasveiko lietuviai, todėl per nelietuviškas mokyklas ir toliau užprogramuojamas nykimas, mažėjimas…
Tiesiog. Ugdyti valstybine kalba. Kaip ir yra visose valstybėse.
Be abejo. Taip turėtų būti. Bet gi taip nėra!!! Lietuva nedaro kaip visose valstybėse!!!
Lietuva turėtų imti pavyzdį iš Latvijos ir Estijos,kurių valstybinėse mokyklose pereinama prie mokymo tik valstybine kalba ( atitinkamai latvių ar estų).
Skaičiau,kad Prancūzijoje tokie dalykai neįmanomi, ten visose valstybinėse mokyklose mokoma tik valstybine prancūzų kalba. Negausias dvikalbes prancūzų/ mažumos kalbomis mokančias mokyklas dalinai išlaiko vietinės bendruomenės.
Dovilas PETKUS: Patys muša, patys rėkia
– respublika.lt/lt/naujienos/nuomones_ir_komentarai/isklausyk-respublika/dovilas-petkus-patys-musa-patys-rekia/
Šiuo metu čia:
– peticijos.lt/visos/87628/prasymas-uztikrinti-lietuviu-kalbos-ugdymo-istaigu-prieinamuma-vilniaus-rajone/
renkami parašai po peticija –
• Prašymas užtikrinti lietuvių kalbos ugdymo įstaigų prieinamumą Vilniaus rajone
Tarp kt. temų:
• Stop vaikų teisės keisti lytį be tėvų sutikimo
Piliečiai, reikalaukite laikytis Konstitucijos, ji aukščiau vietinių valdininkų patvarkymų. Šiuo atveju 14 str.- Valstybinė kalba – lietuvių kalba. 6 str. – Kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija.