Visų pirma, aš, žinoma nenorėčiau, kad mane kas nors priskirtų kokiai nors kitai tautai, nei lietuviai. Tai mane įžeistų, ir čia Gelūną galėčiau suprasti.
Bet jei dėl mano priskyrimo kitai tautai jaustųsi įžeista ta tauta – ir netgi BRUTALIAI įžeista – tai čia jau būtų kur kas nemalonesnis faktas, nei pats tas priskyrimas.
Nes natūraliai kiltų klausimas, kas tas žmogus, kurio priskyrimas kuriai nors tautai, tą tautą BRUTALIAI įžeidžia?
Na, pasvarstykime, projektuodami tai į save. Tarkim, ar mus labai įžeistų kas nors, kas pavadintų lietuviu, tarkim, Kolumbą, Koperniką, Kantą ar Einšteiną? Visai ne. Mums netgi tai patinka.
Kolumbą gi ir pavadino lietuviu, ir nors tam nėra jokio rimto pagrindo, mums vis tiek malonu tokią versiją paskaityti. Dėl Kanto lietuviškumo net ir rimtesnių argumentų yra – tai irgi malonu, nors pats Kantas lietuviu savęs nelaikė…
O štai jeigu kas nors lietuviu pavadintų kokį Hitlerį ar Staliną, jau būtų pagrindo įsižeisti.
Esmė gi ne pačiame priskyrime, o kas yra priskiriamas kuriai nors tautai.
Neabejoju, kad Gelūnas save gerai pažįsta. Ir jeigu jis sako, kad jo priskyrimas žydams žydus ne bet kaip, o BRUTALIAI, įžeidžia, jis tikrai žino, ką sako. Verta įsiklausyti…
Nebeįžeidinėkime žydų!
R. Žemaitaitis ir vėl pasimovė: davė interviu netikrai televizijai ir pasiėmė apdovanojimą „MULKIS“
– lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2025/10/12/news/r-zemaitaitis-ir-vel-pasimove-dave-interviu-netikrai-televizijai-ir-pasieme-apdovanojima-mulkis–39882464
Ir straipsnis teisingas.