Rugsėjo 17 d. Lietuvos vyriausioji archyvarė doc. dr. Inga Zakšauskienė dalyvavo tarptautinėje konferencijoje „Life Sciences Baltics 2025“, kurioje vyko išskirtinė diskusija apie DNR technologijų panaudojimą ateities archyvams.
Diskusijoje „DNA Data Storage: Building the Memory of Future Generations“ ji kartu su Ženevos universiteto atstovu dr. Pieru-Yvsu Burgu (Pierre-Yves Burgi), Naujovių agentūros Naujovių plėtros departamento direktoriumi Martynu Survilu ir Šveicarijos taikomųjų mokslų ir menų universiteto profesoriumi Džeromu Čarmetu (Jérôme Charmet) aptarė, kokią reikšmę turės naujos kartos duomenų laikmenos. Diskusiją moderavo „Genomika“ verslo plėtros vadovas Robertas Skliaustas.
Archyvarė neslėpė, kad archyvai šiandien susiduria su daugybe iššūkių. Tai nuolat kintančios laikmenos, milžiniški skaitmeninių dokumentų kiekiai, prieinamumo užtikrinimas visuomenei.
„Tik glaudus mokslo ir archyvų bendradarbiavimas galės užtikrinti, kad sukauptos žinios ir dokumentai išliktų ateities kartoms,“ – pabrėžė Inga Zakšauskienė.
Paklausta, kokį dokumentą ji išsaugotų tūkstančiui ir daugiau metų, Lietuvos vyriausioji archyvarė nedvejodama atsakė: „Senuosius Lietuvos aktus – kad niekas niekada negalėtų kvestionuoti mūsų valstybingumo ir teisės egzistuoti.“
Diskusijos metu pristatytas naujas sumanymas
Bendradarbiaudami su „Genomika“ Lietuvos archyvai pradėjo pirmuosius darbus, kad Kovo 11-osios aktas būtų išsaugotas DNR pagrindu. Tai – simbolinis ir kartu naujas žingsnis, žymintis, kad istorinei atminčiai išsaugoti galima pasitelkti netgi biotechnologijų pažangą.
Parengta pagal Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos pranešimą
