Rugsėjo 18 d. 10 val. MO muziejuje (Pylimo g. 17, Vilnius) Lietuvos istorijos institutas kviečia į konferenciją „Kaip rašysime Nepriklausomybės istoriją?“, skirtą 35-osioms Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metinėms.
1990-ųjų Kovo 11-ąją Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas priėmė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo aktą. Minint šią sukaktį, Lietuvos istorijos institutas inicijuoja diskusiją apie svarbiausius faktorius rašant Nepriklausomybės istoriją ir kodėl šis klausimas reikšmingas ne tik istorikams, bet ir kiekvienam šalies piliečiui.
Keturiose konferencijos diskusijose dalyvaus mokslininkai, kultūros ir meno atstovai, visuomenės veikėjai. Viena iš konferencijos diskusijų bus skirta Nepriklausomybės archyvų apžvalgai. Archyvų vadovai, mokslininkai kalbės apie šalies istorijos archyvų būklę, prieinamumo galimybes, šaltinių atranką ir dialogo su istorikais svarbą.
Antrojoje diskusijoje politologai bei istorikai kalbėsis apie didžiausius mūsų laisvės rašymo iššūkius. Dalyviai diskutuos, kaip įmanoma dabarties triukšmą paversti mokslu ir kokie yra sudėtingiausi slenksčiai, kurių per atkurtos Nepriklausomybės laikotarpį vis dar nedrįsta peržengti istorikai.
Apie tai, kaip istorija tampa istorijomis, renginyje kalbėsis žiniasklaidos ir kultūros atstovai, visuomenės veikėjai. Diskusijos dalyviai svarstys, ką apie Nepriklausomybės epochos visuomenę ateities mokslui perduos žiniasklaidos turinys ir kultūrinės praktikos. Konferenciją užbaigs muziejininkų diskusija apie galimybes fiksuoti laisvės metų patirtis kaupiant muziejų fondus ir organizuojant parodas.
Visos diskusijos bus tiesiogiai transliuojamos Lietuvos istorijos instituto Youtube paskyroje bei feisbuko paskyroje, taip pat lrt.lt svetainėje.
Plačiau susipažinti su konferencijos programa galite www.istorija.lt.
Konferencijos dienotvarkė:
10.00 Nepriklausomybės istorijos archyvų būklė
Dalyvauja Lietuvos valstybės naujojo archyvo Dokumentų saugojimo ir informacijos skyriaus patarėjas Jokūbas Pukėnas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Ainė Ramonaitė, LRT.lt archyvų redaktorius ir žurnalistas Tomas Vaitelė, Lietuvos vyriausioji archyvarė Inga Zakšauskienė, Lietuvos valstybės istorijos archyvo vadovas Darius Žeruolis, Lietuvos centrinio valstybės archyvo direktorius Dalius Žižys.
11.00 Mūsų laisvės rašymo iššūkiai
Dalyvauja Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedros profesorė Milda Ališauskienė, KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas, Mykolo Romerio universiteto profesorius Vytautas Sinkevičius, Lietuvos istorijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas Vladas Sirutavičius.
12.15 Kai istorija tampa istorijomis
Dalyvauja teatro kritikas, publicistas Vaidas Jauniškis, žurnalistė ir prodiuserė Edita Mildažytė, poetas, dramaturgas Mindaugas Nastaravičius, žurnalistas, prodiuseris, scenaristas Rytis Zemkauskas.
13.15 Muziejininkų galimybės fiksuoti laisvės metų patirtis
Dalyvauja Vilniaus miesto muziejaus direktorė Rasa Antanavičiūtė, Nacionalinės dailės galerijos direktorė Lolita Jablonskienė, Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinė direktorė Rūta Kačkutė, Žemaičių muziejaus ALKA direktorė Eva Stonkevičienė.
Kaip rašysime nepriklausomybės istoriją?.. “Rašysime savimi,” – atsakome. Mat, jaunavedžių pora knygos “Istorija pareinant į Lietuvą” Baltijos laisvės kelio fone sako, kad, norint būti laisviems, reikia kuo daugiau vestuvių. Taškas.
Vestuvės gerai, bet dar geriau šeimos, auginančios bent po tris vaikus.
Kaip galima suprasti, konferencija gali būti skirta 35-oms metinėms skirtų lėšų panaudojimo įforminimui. Juk kol kas atviro esmingesnio objektyvesnio analizavimo viešumoje kaip tai pavyko Tautai padaryti nesigirdėjo.