Per pastaruosius dvylika mėnesių paskolų rinka Lietuvoje išgyveno pastebimą poslinkį. Visos paskolų rinkos atsigavimą rodo tai, kad 2025 m. gegužę Lietuvoje buvo skolinamasi rekordiškai daug – pasiskolinta net 533,4 mln. eurų. Tarp Baltijos šalių būsto paskolų rinka Lietuvoje taip pat yra aktyviausia. Tiesa, vidutinė paskolos suma yra didžiausia Estijoje.
Žmonės ir toliau perka nekilnojamąjį turtą, o verslas vėl vystomas aktyviau
Verslo paskolų sektorius išsiskiria kaip vienas dinamiškiausių rinkos segmentų. Remiantis Lietuvos banko duomenimis, 2025 m. balandžio–gegužės mėnesiais, palyginti su tuo pačiu 2024 m. laikotarpiu, verslo paskolų suma išaugo apie 61 procentą.
Bankas „Bigbank“ pirmąjį metų pusmetį stebėjo 50 proc. metinį paraiškų šuolį. Verslo paskolų skyriaus vadovo Deivido Žuko teigimu, tendencija išlieka stabili, ir prie to labiausiai prisideda vėl atsigaunantys nekilnojamojo turto (NT) vystymo projektai: „Būsto paskolos vėl tapo lengviau pasiekiamos, todėl Lietuvos gyventojai suskubo pirkti būstą. Atitinkamai vystytojai vėl didina tempus pristatydami naujus projektus, pajudėjo ir buvę užšaldyti projektai. Pastebime, kad nemaža dalis jų – ypač netipiniai būstai, paprastai skirti investicijai, – vis dar yra mėgstamiausias pinigų įdarbinimo būdas.“
Būsto paskolų sritis demonstruoja įspūdingą augimą – jis Lietuvoje balandžio–gegužės mėnesiais siekė net 54 proc. Taigi NT rinka vėl klesti. Tai patvirtina ir Registrų centro duomenys. Pirmąjį šių metų pusmetį visoje Lietuvoje įregistruota 62,9 tūkst. pirkimo-pardavimo sandoriais perleistų NT objektų – tai 23,4 proc. daugiau nei 2024 m. sausį–birželį, kai buvo įregistruota 50,9 tūkst. NT objektų pardavimų. Vien per šių metų birželį įregistruota 10,4 tūkst. NT sandorių – 8,7 proc. daugiau nei pernai birželį (9,6 tūkst.), nors ir 14,2 proc. mažiau nei šių metų gegužę (12,1 tūkst.).
Toks augimas rodo NT rinkos gyvybingumą, o „Bigbank“ vadovas Lietuvoje Rolandas Norvilas teigia, kad augimas Lietuvoje šiuo metu yra sparčiausias tarp Baltijos šalių: „Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, būsto paskolų paraiškų skaičius Latvijoje augo 15 proc., o po krizės atsigaunančioje Estijoje – 2 proc. Lietuvoje šiuo metu sąmoningai fokusuojamės į netipinį NT, tokį kaip loftai ar poilsio paskirties objektai. Net ir kiek pakeitę savo kryptį, užfiksavome 47 proc. paraiškų skaičiaus augimą ir sudarėme 26 proc. daugiau sutarčių nei pernai. Tarp visų Baltijos šalių NT rinka Lietuvoje yra aktyviausia.“
Didžiausias sumas būsto pirkimo kreditui tebesiskolina Estijos gyventojai: vidutinė kredito suma antrajame ketvirtyje siekė 133 479 eurus. Lietuvos gyventojai vidutiniškai skolinosi 113 250 eurų, o Latvijoje vidutinė būsto paskolos suma buvo gerokai mažesnė nei kaimynų – 63 491 euras. Matomas aiškus ryšys tiek su nekilnojamojo turto kainomis, tiek su gyventojų kreditingumu. Abu šie rodikliai Latvijoje auga ir šalis pamažu vejasi kaimynus, bet vis dar atsilieka.
Sveikas vartojimo paskolų augimas
Naujausi Lietuvos banko duomenys rodo, kad vartojimo paskolų Lietuvos rezidentams portfelis per ketvirtį išaugo 3 proc. ir situacija išlieka stabili: „Lietuvoje vartojimo paskolų poreikis išlieka. Gyventojai pradeda skolintis vis atsakingiau ir dažniau renkasi ne greituosius kreditus, o vartojimo paskoloms taip pat priskiriamas būsto renovacijos ar automobilio paskolas. Lietuvos gyventojai vėl pasitiki ekonomine padėtimi, tačiau nėra linkę pirkti vis brangstančio naujo būsto, todėl dažniau renkamasi daryti remontą, dalis perka neįrengtą būstą ar senas sodybas“, – komentuoja R. Norvilas.
Specialistas atskleidžia, kad skirtingų segmentų dinamiką formuoja ne tik makroekonominiai veiksniai, bet ir konkurencinės aplinkos pokyčiai. Vartojimo paskolų srityje stiprėjanti konkurencija skatina bankus ieškoti naujų vertės kūrimo būdų, o būsto paskolų segmente vis dažniau prireikia strateginio požiūrio į kainodarą.
Tikėtina, kad jau netolimoje ateityje rinka vis labiau fragmentuosis – kiekvienas segmentas reikalaus specifinės strategijos ir paslaugų diferencijavimo. Vieni siūlys geriausias sąlygas paskoloms automobiliui, kiti – naujam gyvenamajam NT, dar kiti – loftams ar sodyboms. „Konkurencija didelė, todėl kiekvienas bankas siekia užimti savo nišą. Sėkmingas prisitaikymas prie šių pokyčių lems finansų institucijų konkurencingumą dinamiškai kintančioje aplinkoje“, – apibendrina R. Norvilas.
Parengta pagal „Bigbank“ pranešimą
