Nors per atostogas turėtume pailsėti, vis dažniau grįžtame iš jų dar labiau pavargę: chaotiškas miego režimas, neįprasta mityba, padidėjęs kofeino ar alkoholio vartojimas, el. pašto tikrinimas, lūkesčių nesuderinamumas su realybe – visa tai gali sukelti vadinamąjį atostogų paradoksą, kai fiziškai ilsimės, bet organizmas ir emocinė būsena balansą praranda. Specialistai papasakojo, dėl kokių priežasčių pavargstame net ilsėdamiesi, pasidalijo patarimais, kaip atostogauti turiningai, ir atskleidė, kodėl ilgieji savaitgaliai kartais gali būti meškos paslauga sau.
Per atostogas norime pamatyti viską
„Įvairūs miego sutrikimai, nuotaikų kaita, padidėjęs dirglumas į įvairius aplinkos veiksnius ar nusilpęs imunitetas – šie ir kiti požymiai rodo, jog poilsis nepavyko ir organizmas yra pervargęs“, – pastebi BENU vaistininkė Monika Maleckaitė.
„Antėja“ psichiatras-psichoterapeutas Jonas Fugalis pastebi, kad daug žmonių atostogaudami per trumpą laiką stengiasi pamatyti viską – svečiuodamiesi užsienyje, per savaitę intensyviai lanko gausybę objektų, laikosi suplanuoto grafiko.
„Tyrimai rodo, jog per daug įvairių veiklų sukelia vadinamąjį atostogų paradoksą, kai poilsis organizmui tampa sunkesnis nei įprastas darbas, – sako J. Fugalis. – Taip pat apie 70 proc. dirbančiųjų pripažįsta tikrinantys el. paštą atostogų metu, tačiau net trumpas darbo ryšių palaikymas neleidžia smegenims pereiti į atsipalaidavimo režimą.“
Lūkesčiai neatitinka tikrovės
Dar viena priežastis, kodėl nepailsime, susijusi su šeimos narių ar draugų lūkesčiais. Tai ypač aktualu grupinėse kelionėse, kai konfliktai dėl veiklų ar biudžeto sukelia papildomą stresą. Pasak J. Fugalio, kai idealizuotas, socialinių tinklų įkvėptas atostogų vaizdinys neatitinka tikrovės, susiduriame su frustracija ir kaltės jausmu.
„Tyrimai patvirtina, jog intensyvus naršymas socialiniuose tinkluose prieš ir per atostogas koreliuoja su žemesniu pasitenkinimu ir padidėjusiu nerimu. Kai planuojame atostogas, mūsų vaizduotėje viskas atrodo idealu, o atostogaujant dažnai paaiškėja, jog tas ar anas nepatinka, yra per karšta, o ir viešbutis atrodo ne taip, kaip paveiksliuke“, – sako J. Fugalis.
Ilgieji savaitgaliai nėra atostogų pakaitalas
Psichoterapeutas pastebi, jog atitrūkti ir atsipalaiduoti dažniausiai sunku asmenims, kuriems būdingas perfekcionizmas – tokie žmonės nori būti vertinami kaip darbuotojai, jiems atrodo, jog bet koks darbų neužbaigimas gali sukelti pasekmes.
„Ilgalaikis stresas padidina kortizolio lygį, o organizmui persijungus į poilsio fazę, bazinis hormonų lygis išlieka aukštas dar kelias dienas, todėl žmogus lieka budriu ir nesijaučia atsipalaidavęs, – pastebi J. Fugalis. –Tam, kad pailsėtume, reikia atostogų, kurios truktų bent dvi savaites, nes tik tada organizmo streso atsakas turės pakankamai laiko užgesti ir įsijungs atsipalaidavimo režimas. Manau, jog meškos paslauga yra atostogos per ilguosius savaitgalius, kai galvojame, kad mums to pakaks.“
Nuobodulio jausmas ir atostogos po atostogų
Pasak J. Fugalio, tyrimas, kuriame buvo apklausta 500 keliautojų, atskleidė, jog tie, kurie suplanavo svarbiausias kelionės detales, bet kasdienius sprendimus paliko spontaniškus, patyrė didžiausią pasitenkinimą ir rečiausiai grįždavo pervargę: „Manau, jog atostogoms reikalingas visiems žmonėms natūralus jausmas – nuobodulys. Jei to nėra, jei visa dienotvarkė užkrauta, vadinasi, neskiriame laiko sau, išbuvimui su jausmais, nenurimstame.“
Visi žino pasakymą, jog po atostogų reikalingos atostogos. „Pritariu jam. Manyčiau, kad po išvykos reikėtų skirti vieną ar dvi dienas įsivažiavimui į rutiną dar nedirbant. Taip pat manau, kad reikėtų leisti sau bent vieną lengvą darbo rytą – skirti pirmas dvi valandas lengviausioms užduotims“, – teigia psichoterapeutas.
Kaip kovoti su miego sutrikimais?
Anot M. Maleckaitės, organizmo nuovargį dažniausiai išduoda miego sutrikimai, pasireiškiantys sunkumu užmigti, dažnu prabudinėjimu naktį ar juntamu nuovargiu atsikėlus. Norint jų išvengti, reikėtų bent porą valandų prieš miegą vengti mėlyną šviesą skleidžiančių ekranų, o likus mažiau nei 6-8 valandoms iki miego, nevartoti kofeino turinčių gėrimų.
„Kai kuriuos gelbsti „white noise“ (baltasis triukšmas, liet.) – jis padeda nusiraminti, užsimiršti. Miego ciklą reguliuoja ir melatonino turintys maisto papildai – juose neretai kartu rasime valerijono, raudonžiedės pasifloros, apynių spurgų, vitamino B6 ir kitų veikliųjų medžiagų, padedančių gerinti miego kokybę“, – sako vaistininkė.
Virškinimo problemos atostogų metu
Atostogas apkartinti gali ir dėl pasikeitusios mitybos ar netaisyklingo valgymo grafiko atsirandantys virškinimo sutrikimai. Norint jų išvengti, vertėtų valgyti mažesnėmis porcijomis, gerti pakankamai vandens, vengti maisto likus mažiau nei keletui valandų iki miego.
„Jei virškinimas visgi sutriko, kelionių vaistinėlėje pravartu turėti vadinamųjų virškinimo fermentų arba augalinės kilmės maisto papildų, kuriuose būtų kiaulpienių šaknų, ananaso ar iš jo išgaunamo bromelaino, saldžiųjų pankolių ir kmynų vaisių, pelyno ar kitų virškinimo procesą gerinančių medžiagų. Taip pat naudinga turėti viduriavimą stabdančių preparatų, probiotikų, aktyvintosios anglies bei elektrolitų“, – pataria vaistininkė.
Preparatai, užtikrinantys ramybę per atostogas
Aktyvias atostogas mėgstantiems ar dažnai aplinką keičiantiems žmonėms M. Maleckaitė rekomenduoja turėti melatonino turinčių preparatų, kurių esama įvairiausių pavidalų ir formų – gelbsti čiulpiamos tabletės, guminukai, purškalai ir t.t.
„Verta turėti ir nervų sistemą raminančių augalinių preparatų ar arbatų, kurių sudėtyje yra valerijono, raudonžiedės pasifloros, sukatžolės, melisos, levandos ar adaptogenų. Reikėtų nepamiršti stengtis riboti laiką socialiniuose tinkluose, skirti laiko pasivaikščiojimams ar sportui gryname ore“, – sako M. Maleckaitė.
Parengta pagal „Tamro Baltics“ pranešimą
