Lietuva atsidūrė fiskalinėje kryžkelėje: turime didinti finansavimą gynybai, tačiau kartu ir laikytis griežtų biudžeto taisyklių. Kad apsaugotume valstybę nepamiršdami visuomenės poreikių, būtina ne tik išmintingiau valdyti valstybės finansus, bet ir didinti biudžeto pajamas.
Karo Ukrainoje ir įtemptos geopolitinės padėties fone planuojamas 2026–2028 m. biudžetas turės atitikti fiskalinės drausmės taisykles. Prieš penkerius metus prasidėjus COVID-19 pandemijai taisyklių taikymas buvo sustabdytas – tai leido šalims skatinti ekonomiką didelio neapibrėžtumo sąlygomis. Vėliau papildomą spaudimą viešiesiems finansams sukėlė karas Ukrainoje ir energetikos krizė, kuriai valdyti taip pat buvo taikytos fiskalinės priemonės. Europos Sąjungai (ES) grįžus prie fiskalinės drausmės taisyklių taikymo, Lietuva 2025 m. pavasarį parengė Vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinį struktūrinį planą. Jame nustatyti įsipareigojimai dėl valdžios sektoriaus išlaidų augimo ribų. Šiame kontekste gynybos finansavimas tampa ne tik būtinybe, bet ir strategine ilgalaike investicija į valstybės saugumą ir ekonominį atsparumą.
Lietuva, kaip ir kitos valstybės narės, vėl susiduria su būtinybe riboti biudžeto deficitą ir užtikrinti skolos tvarumą. Šalies skolos lygis išlieka vienas žemiausių ES, tačiau tai nesuteikia neribotos laisvės skolintis. Ir tai nėra tik teisinis apribojimas. Galimybė finansuoti didesnes išlaidas skolinantis trumpuoju laikotarpiu atrodo patraukliai – ypač gynybos kontekste. Vis dėlto, ilguoju laikotarpiu už prisiimtas paskolas teks mokėti daugiau palūkanų, o ši našta guls ant ateities kartų pečių. Joms teks iššūkis ne tik pasirūpinti santykinai gausesne vyresnio amžiaus žmonių karta, bet ir spręsti vis aštrėjančius klimato kaitos iššūkius.
„Per didelė skola ne tik didina finansinę naštą, bet ir mažina valstybės manevro laisvę reaguoti į būsimas krizes. Lietuvos ciklinės ekonomikos padėties įverčiai rodo, kad ekonominis potencialas dar nėra visiškai išnaudotas, tačiau pernelyg stiprus fiskalinis impulsas gali skatinti ir didesnę infliaciją trumpuoju laikotarpiu“, – akcentuoja Biudžeto stebėsenos departamento vadovė Jurga Rukšėnaitė.
Anot jos, vertinant fiskalinės drausmės taisyklių laikymąsi svarbu atsižvelgti ir į tai, kad Europos Komisija yra numačiusi galimybę taikyti nacionalinę išlygą gynybos reikmėms finansuoti. Ji leidžia nukrypti nuo fiskaliniame struktūriniame plane nustatytų grynųjų išlaidų ribų ne didesne kaip 1,5 proc. BVP apimtimi, jei papildomos išlaidos skiriamos gynybai. Ši sąlyga taikoma gynybos išlaidas lyginant su 2021 m. Lietuva gynybai 2024 m. skyrė 2,8 proc. BVP (2,2 mlrd. Eur), o 2021 m. – 1,8 proc. BVP (1 mlrd. Eur). Tai reiškia, jog planuojant gynybos finansavimą didinti iki 5–6 proc. BVP, didelė dalis šio išaugimo nebetilptų į išlygos rėmus.
Reiktų atkreipti dėmesį, kad įsipareigojimai didinti gynybos išlaidas yra susieti su ekonomikos struktūriniu pokyčiu – turi augti ne tik nominali gynybai skiriamų lėšų suma, bet ir šių išlaidų santykis su BVP. Taigi tik BVP augimo įsipareigojimams įvykdyti nepakaks – reikės papildomų biudžeto pajamų arba perskirstyti išlaidas, tenkančias kitoms sritims.
Finansų ministerijos vertinimu, priimti mokesčių pakeitimai į biudžetą 2026 m. atneš papildomus 277 mln. Eur, tačiau tai nepadengs visų gynybos poreikių. Ministerijos taip pat skatinamos 5 proc. sumažinti savo išlaidas, nedarant poveikio jų teikiamoms paslaugoms. Vis dėlto, tokia užduotis atrodo sunkiai įgyvendinama, kai Lietuva pasižymi vienomis mažiausių biudžeto pajamų iš mokesčių tarp ES šalių. Todėl be tolesnių mokestinių pakeitimų ir nesiimant reformų, viešiesiems finansams kylantį spaudimą gali pajusti ir viešosiomis paslaugomis labiau besiremiančios piliečių grupės.
Taip pat verta pažymėti, kad Europos Komisija rekomendacijose Lietuvai, teiktose birželio 4 d., skatina „užtikrinti tinkamą sveikatos priežiūros, socialinės apsaugos ir bendrųjų viešųjų paslaugų finansavimą.“ Panašios rekomendacijos teikiamos jau daugelį metų, o tai rodo, kad nepakankamų biudžeto pajamų problema egzistavo ir iki išaugusio poreikio gynybos stiprinimui. Žinoma, negalima ir viešųjų išlaidų efektyvinimo palikti užmarštyje.
Viešųjų išlaidų efektyvinimas nėra tik biudžeto karpymas, tai ir sisteminė galimybė peržiūrėti valstybės teikiamas paslaugas ir vykdomas funkcijas. Šis procesas apima skaitmenizaciją, biurokratijos mažinimą, dubliuojančių funkcijų eliminavimą ir geresnį išteklių paskirstymą. Ieškodami papildomų pajamų, pirmiausia turime įsitikinti, kad esami mokesčių mokėtojų pinigai naudojami maksimaliai efektyviai ir skaidriai. Tai leistų ne tik taupyti, bet ir didinti viešojo sektoriaus atskaitomybę ir pasitikėjimą valstybe.
„Ypač svarbu pabrėžti, kad didesnis finansavimas gynybai neatleidžia nuo pareigos užtikrinti maksimalų efektyvumą ir atsakingą kiekvieno euro panaudojimą. Kiekviena gynybos išlaidų eilutė turi būti skirta pagrindinei gynybos misijai stiprinti, peržiūrint nebūtinąsias išlaidas. Todėl kartu su gynybos finansavimo didinimu protinga kelti lygiagretų tikslą – siekti išlaidų efektyvumo augimo, užtikrinant, kad gynyba būtų finansuojama ne tik pakankamai, bet ir racionaliai“, – sako I. Segalovičienė.
Vidutiniu laikotarpiu Lietuvos biudžetas susidurs su dideliu spaudimu. Tam, kad valstybės finansai išliktų tvarūs, o gynybai nepristigtų išteklių, svarbu naudoti visus svertus – atsakingai naudotis skolinimosi galimybėmis, didinti pajamas ir efektyvinti išlaidas. Vis dėlto, siekiant tinkamai finansuoti gynybą ir nemažinti viešųjų paslaugų kiekio ir kokybės, papildomos biudžeto pajamos yra būtinos ir prie mokesčių klausimo neišvengiamai grįšime ateityje. Tai turi būti ne tik pajamų didinimas, bet ir platesnė diskusija dėl tvarios, teisingos ir augimą skatinančios mokesčių sistemos sukūrimo, kuri atitiktų besikeičiančios ekonomikos poreikius ir visuomenės lūkesčius.
Parengta pagal Valstybės kontrolės pranešimą
