J. Vaiškūnas. Trampo ultimatumas Putinui: artėja sprendimo valanda?

Liepos 28 d. JAV prezidentas Donaldas Trampas, lankydamasis Škotijoje, paskelbė ketinantis sutrumpinti anksčiau Rusijai duotą 50 dienų terminą, per kurį Vladimiras Putinas turėjo susitarti dėl taikos su Ukraina.

Naujojo termino trukmė, pasak D. Trampo, gali būti 10–12 dienų, tačiau tikslią trukmę jis pažadėjo paskelbti artimiausiu metu. Tokiu žingsniu JAV prezidentas atrodo nori parodyti ne tik savo kantrybės ribų pabaigą, bet ir ryžtą daryti spaudimą Maskvai, kuri nepaisydama jokių perspėjimų nepaliaujamai tęsia ginkluotą smurtą prieš Ukrainą.

Nuo pat pirmųjų pareiškimų apie savo sugrįžimą į valdžią D. Trampas kartojo: „galiu užbaigti šį karą per 24 valandas“. Tačiau D. Trampas jau prezidentauja daugiau nei 7 mėnesius, o karo pabaigos nematyti. Tuo tarpu Kremlius toliau beatodairiškai puolą Ukrainą tikėdamasis Vakarų nuovargio ir Ukrainos pralaimėjimo.

Ar Kremlius šį kartą įsiklausys į JAV raginimą?

Maskva į D. Trampo žodžių apie 50 dienų ultimatumo termino sutrumpinimą kol kas vieši nekomentavo. Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas  ankstesnį 50 dienų ultimatumą buvo pavadinęs „rimtu“ ir reikalaujančiu „išsamesnės analizės“. Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas tuomet buvo dar atviresnis: „Jokių ultimatumų Rusija nepriims. Mes tęsime operaciją iki tikslų pasiekimo.“

Tokią poziciją Kremlius kartoja kaip užkeikimą: jokių kompromisų, jokių derybų pagal Vakarų sąlygas, tik „demilitarizacija ir denacifikacija“. Kitaip tariant – bandymas praryti dalį Ukrainos, panaudojant jėgą ir gąsdinimus.

Buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas tuomet net pasityčiojo iš D. Trampo pareiškimų, pavadinęs juos „teatrališkais ir beverčiais“, o Rusijos senatorius Konstantinas Kosačiovas akiplėšiškai rėžė, kad „per 50 dienų fronte gali nutikti daug naudingų Rusijai pokyčių“. Toks ruskių cinizmas – ne naujiena, bet šįkart jis atskleidžia ir vieną baimę: Rusijos režimas mato, kad D. Trampo tonas keičiasi ne jos naudai.

Nors Rusija bando rodyti savo „storą odą“, bet Kremlius negali nesuprasti, kad spaudimas iš Vašingtono, ypač jei po jo seks ir atitinkami veiksmai, Rusijai gali kainuoti brangiai. 

Ukraina: Trampas kalba Putino kalba – jėgos kalba

Kijevas D. Trampo pareiškimus sutiko entuziastingai. Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas dėkodamas JAV prezidentui pareiškė, kad „taika pasiekiama tik per jėgą“. Pasak jo, D. Trampas pagaliau siunčia Maskvai žinią, kurią ši gali suprasti – be užuolankų,  visuomeniniuose tinkluose sakė Ukrainos prezidento patarėjas A. Jermakas.

„Kai Amerika rodo jėgą, visi kiti du kartus pagalvoja“, – pridūrė jis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis taip pat davė suprasti, kad D. Trampui svarbu išlaikyti stiprią poziciją ir nespausti Kijevo pasiduoti, net jei taikos siekis skamba kaip kompromiso paieška. 

Tačiau kartu Ukrainos pusė suvokia, kad per 10–12 dienų karo pabaigos tikėtis naivu, todėl svarbiausias klausimas – ką JAV ir NATO darys, jei po Rusijai duoto termino V. Putinas neparodys jokio noro siekti taikos susitarimo?

NATO ir Europa: palaiko, bet su atsargumu

Europos vadovai – ypač tie, kuriems Rusijos grėsmė yra geografiškai artima – įvertino D. Trampo pareiškimą teigiamai bet atsargiai. Buvusi Estijos premjerė, o dabar ES diplomatijos vadovė Kaja Kallas pabrėžė, kad „pozityvu matyti griežtą JAV poziciją“, bet kartu priminė – „50 dienų buvo per ilgas terminas, kai civilius žudo kasdien“.

Dabar, Rusijai davus apie 10–12 dienų, būtų akivaizdu, kad Vašingtonas jau „įjungė aukštesnę pavarą“. Tačiau europiečiai prisibijo, kad D. Trampas, vėl nesulaukęs teigiamų pokyčių, gali pradėti „ieškoti kompromisų“ Kijevo sąskaita.

Tuo tarpu NATO generalinis sekretorius Markas Riutė (Mark Rutte) remiantis D. Trampo iniciatyvą siūlyti ginkluotę sąjungininkams mainais už paramą Ukrainai. Ši schema – Europos finansuojami JAV ginklai Ukrainai – gali tapti strateginiu modeliu, leidžiančiu spartinti tiekimą ir dalintis našta.

Tačiau jeigu Kremlius ir toliau nepaisys JAV spaudimo, o D. Trampas nesiims  griežto atsako – vienybė gali pradėti irti. Tokios baimės sklando ne tik Briuselyje, bet ir Berlyne bei Paryžiuje, kur į pastarojo meto JAV veiksmus visada žiūrima pro atsargumo prizmę.

Ką iš tikrųjų gali padaryti D. Trampas?

JAV prezidentas pareiškė, kad „jei nėra prasmės laukti, nelaukime“. Tai reiškia, kad Baltieji rūmai rimtai rengiasi naujam sankcijų paketui, kuris apimtų ne tik pačią Rusiją, bet ir su ja prekiaujančias šalis – ypač Kiniją, Indiją ir kitus „neutralumo“ ieškančius veikėjus.

Galimi muitai, finansiniai draudimai, eksporto apribojimai ir, svarbiausia, – papildomos kliūtys Rusijos naftai ir dujoms. Visa tai būtų reikšmingi ekonominio karo žingsniai, kurie galėtų smogti Maskvai gerokai skaudžiau nei iki šiol visos taikytos sankcijos.

Be to, regis Pentagonas ketina atnaujinti įšaldytus karinės pagalbos Ukrainai paketus. Kai kurie šaltiniai jau mini ruošiamą naują šimtų milijonų dolerių vertės siuntą.

Visa tai kartu su „bendra NATO pirkimo programa“, kai Europos šalys perka ginklus iš JAV ir perduoda juos Ukrainai reikštų ne tik spaudimą Rusijai, bet ir reikšmingą strateginę pagalbą Kijevui, kad šis turėtų ką atsakyti ir fronte, ir derybų stalo akivaizdoje.

Fronto linijose – be permainų

Nepaisant griežtėjančios JAV laikysenos, Ukrainoje ir toliau rusų okupantai žudo ir griauna. Rusija toliau aršiai atakuoja Ukrainos miestus – liepos 28-osios naktį surengta viena didžiausių dronų ir raketų atakų per kelis mėnesius.

Ukraina skelbia, kad daugumą smūgių pavyko atremti, tačiau yra ir aukų, ir sužeistųjų. Lenkija Rusijai talžant Ukrainą Lenkija pirmadienio rytą vėl pakėlė savo naikintuvus, o tai  rodo, kaip D. Trampo ultimatumo fone Rusija tik dar labiau rodo jėgą, o ne siekia taikos.

Fronto linijoje – nedideli judesiai Donecko srityje, tačiau Vakarų žvalgyba skeptiška: Rusija nesugebės išnaudoti šio laikotarpio strateginiams pokyčiams. Tai reiškia, kad po 12 dienų frontas išliks toks pats – bet politinis kontekstas jau bus kitas.

Ekspertai: spaudimas yra, bet ar tai veiks?

Apžvalgininkai D. Trampo žingsnį vertina nevienareikšmiškai. Vieni teigia, kad tai – realus spaudimo įrankis, parodantis, jog JAV daugiau nelauks. Kiti mato pavojus: o kas, jei po termino niekas nepasikeis?

Tuomet D. Trampas atsidurs padėtyje, kurioje turės rinktis – arba pripažinti nesėkmę, arba imtis drastiškų veiksmų. Politikos apžvalgininkas Alvydas Medalinskas prieš dvi savaites, liepos 14 d., D. Trampo Rusijai duotą 50 dienų terminą apsigalvoti buvo pavadinęs  „atidėtu leidimu daužyti Ukrainą“, nes 50 dienų buvo tarsi dovana Kremliui.

Klausimas – ar dabartinės 10 ar 12 dienų gali tapti strateginiu lūžiu, ar taip ir liks tik laikina politinių figūra dėlione pasaulio šachmatų lentoje, – lieka atviras.

Laikrodis tiksi, bet ne Ukrainos nenaudai

Donaldas Trampas, paskelbęs apie 10–12 dienų ultimatumą, spauidža ne tik Kremlių, bet ir save patį… Jei tam laikui prabėgus nebus jokių rezultatų, jam teks imtis veiksmų įrodanti, kad tai nebuvo tuščias grasinimas. Ir tik jei jis imsis tų veiksmų – jo žodžiai įgaus svorį, o Ukraina galės tikėtis didesnės paramos ir galimybės apsiginti nuo žiaurių okupantų ordos.

Tačiau jei ir po šio ultimatumo seks tyla, ar tik nauji pažadai, o dar blogiau nuolaidos „mieliems Rusijos žmonėms“  ir tuo pačiu Kremliui, tai pasaulis gali suabejoti D. Trampo sprendimų tvirtumu ir jo paties norų užbaigti šį kruviną karą.

Laikrodis tiksi. Kiekviena diena reiškia naujus žiaurumus, sugriovimus ir mirtis. 

Tai – sunkiausias išbandymas bet kokiai diplomatinei strategijai.