Per pirmąjį 2025 metų pusmetį Lietuvos upės ir ežerai pasipildė daugiau nei 17 milijonų naujų gyventojų – žuvų jauniklių. Vandens telkiniai gausiai praturtinti plėšriomis žuvys: lydekomis, sterkais, vėgėlėmis. Kita dalis išleistų žuvų – nykstančios, saugomos ir retos rūšys: europiniai unguriai, aštriašnipiai eršketai, seliavos ir Vištyčio ežero sykai. Taip pat šalies upės gausiai papildytos lašišomis, šlakiais ir margaisiais upėtakiais. Iki metų pabaigos planuojama išleisti dar apie 300 tūkstančių įvairių rūšių žuvų jauniklių.
Žuvivaisa – viena geriausių priemonių žuvų ištekliams gausinti
Net apie 90 proc. visų į valstybinius Lietuvos vandens telkinius įveisiamų žuvų išleidžia Žuvininkystės tarnyba. Darbai vykdomi pagal Žuvų ir vėžių įveisimo į valstybinius vandens telkinius metinį planą, sudarytą remiantis mokslininkų rekomendacijomis. Daugiau nei 20 skirtingų rūšių žuvų dirbtiniu būdu veisiamos ir paauginamos įstaigos Žuvivaisos departamento skyriuose: Vakarų regiono žuvivaisos skyriuje Rusnėje (Šilutės r.), Pietų regiono žuvivaisos skyriuje Simne (Alytaus r.) ir Laukystoje (Kaišiadorių r.), Rytų regiono žuvivaisos skyriuje Trakų Vokėje (Vilniaus m.) bei Meškerinėje (Švenčionių r.).
Šiuose padaliniuose taikomos modernios žuvivaisos technologijos. Šiuolaikinės uždaros vandens apytakos sistemos leidžia auginti žuvis optimaliausiomis sąlygomis – užtikrinant sveiką augimą, didesnį atsparumą ligoms ir aukštą išgyvenamumą gamtoje. Siekiant geresnių rezultatų bendradarbiaujama su kitų šalių ekspertais ir nuolat tobulinamos darbo praktikos.
Dirbtinis žuvų veisimas šiandien yra neatsiejama retų ir nykstančių žuvų populiacijų atkūrimo ir jų palaikymo priemonė. Jis ne tik padeda išlaikyti biologinę įvairovę, bet ir kompensuoja neigiamą antropogeninį poveikį – taršą, buveinių nykimą, suaktyvėjusią žvejybą.
Kokiomis žuvimis papildyti šalies vandens telkiniai?
2025 m. pirmąjį pusmetį į neišnuomotus Lietuvos vandens telkinius įžuvinta virš 17,1 mln. žuvų jauniklių. Daugiausia įveista plėšriųjų žuvų, kurios sudaro apie 80–85 proc. visų išleistų žuvų. Tarp jų – beveik 8,5 mln. vėgėlių, daugiau kaip 2 mln. lydekų ir panašus kiekis sterkų.
Taip pat į šalies upes išleista lašišų (42,0 tūkst. vnt.), šlakių (144,4 tūkst. vnt.), margųjų upėtakių (179,0 tūkst. vnt.) ir net retųjų aštriašnipių eršketų (1,9 tūkst. vnt.). O ežerai papildyti Vištyčio ežero sykais (320,0 tūkst. vnt.) ir seliavomis (2 200,0 tūkst. vnt.).
Šiemet dar numatoma vandens telkinius papildyti šamais, lydekomis, lynais, sterkais, baltaisiais amūrais, margaisiais plačiakakčiais ir kitais nacionaliniame žuvivaisos plane numatytų žuvų rūšių jaunikliais.
Europinių ungurių išteklių atkūrimas – nuoseklus ir ilgalaikis darbas
Didelis dėmesys skiriamas europinių ungurių išteklių atkūrimui Lietuvoje: šiemet į vandens telkinius išleista daugiau nei 1,2 mln. šios nykstančios rūšies jauniklių. Stiklinės stadijos unguriukai kasmet į Lietuvą – į Žuvivaisos departamento Pietų regiono žuvivaisos skyrių Laukystoje – atgabenami iš Prancūzijos. Čia jie paauginami saugiomis ir kontroliuojamomis sąlygomis, kol įgauna jėgų ir patamsėja, tuomet išleidžiami į daugiau kaip į 150 skirtingų ežerų ir upių.
Nuo 2011 metų į mūsų šalies vandenis jau išleista apie 14 milijonų europinių ungurių, reikšmingai prisidedant prie šios nykstančios rūšies populiacijos atkūrimo Europoje. Ši iniciatyva finansuojama iš Europos fondų bei Lietuvos biudžeto.
Parengta pagal Žuvininkystės tarnybos pranešimą
