Įdomioji liepos mėnesio Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių vertybė mus nukelia visu šimtmečiu atgal – į 1925 m. liepą. Būtent tų metų liepos 14-ąją tuometinis Lietuvos Karo aviacijos vyr. ltn. Antanas Gustaitis (1898–1941) išbandė savo sukurtą lėktuvą ANBO-I.
Lietuvos aviacijos pasiekimas
Apie naująjį Lietuvos aviacijos pasiekimą 1925 m. žurnalo „Kardas“ Nr. 13 buvo rašoma: „Aeroplano liemuo padarytas iš plonų plieninių vamzdelių ir aptrauktas audeklu. Sparnai iš medžio, taip pat aptraukti audeklu. Konstrukcija yra tiek stipri, kad išlaiko ore visas figuras, k.a., mirtie kilpą ir t.t.
Labai charakteringai yra padaryta važiuoklės amortizacija; riedenant žeme arba tupiant ji tiek suminkština aparato trankymą, kad daro patį riedenimą žeme panašiu į automobiliaus važiavimą.
Palyginus šį aparatą su panašiais aeroplanėliais, konstruotais užsieniuose (ypač daug panašių aparatų konstruojama paskutiniu laiku Vokietijoje ir Anglijoje), ši rūšis ypatingai nusisekusi, nes konstruktoriaus čia buvo ne tik į sportišką jo vertę, bet ir į praktišką pritaikomumą. Turint galvoje neperbraugiausią jo kainą, nevienas paabejos, kas verčiau įsigyti: motociklas ar toks aparatėlis.
Čia pravartu pažymėti, kad šio aparatėlio konstruktorius vyr. ltn. Gustaitis nėra baigęs kurio nors specialaus statybos mokslo (tiesa, buvęs Rusijoje Petrapilio Kelių Instituto studentas). Aviacijos srityje yra savo jėgomis ir pasiryžimu išsispecializavęs, betarnaudamas mūsų aviacijoje nuo pat pirmųjų dienų.
Reikia pabrėžti, kad pastatymas buvo surištas su dideliais sunkumais. Mūsų technikos pramonė yra silpna, nes nėra nei įrengtų dirbtuvių, nei aerodinaminių ir kitų laboratorijų, kur būtų galima tiksliai patikrinti konstruktoriaus sumanymo sėkmę.
Tą sumanymą sklandžiai įvykinti apsunkina taip pat žinovų darbininkų stoka. Ypač šios sąlygose yra be galo keblu statyti tokį tikslų įtaisą kaip aeroplaną. Visas vyr. ltn. Gustaičio aparato statymo darbas buvo atliekamas paprasčiausiais įrankiais, nuolat prižiūrint pačiam konstruktoriui.
Aparatas buvo statomas mokinių žinovų rankomis, gaudami tuo būdu praktikos jiems dar naujoje srityje ir vienu šiuo darbu pereidami gerą mokyklą.
Reikia tikėtis, kad vyr. ltn. Gustaitis, taip sėkmingai išbandęs savo jėgas ir idėjas, ir toliau jas tobulins. Linkime jam pasisekimo šiame darbe.“
Lėktuvą įsigijo Karo aviacija ir jis buvo naudojamas treniruojant tikslius tūpimus. Per keletą skraidymo lėktuvas patyrė porą techninių nesklandumų. 1927 m. skrydžio į Rygą metu A. Gustaičiui teko leistis prie Šeduvos, Joniškio ir Jelgavos.
Spalio 19 d., grįžtant, A. Gustaitis tūpė nepatogioje vietoje prie Lielupės prieplaukos ir du tvoros pagaliai pradūrė drobę. Tąsyk lėktuvas buvo garlaiviu nuplukdytas į Jelgavą, o iš ten traukiniu pargabentas į Kauną.
ANBO-I gyvavimas
ANBO-I su pertraukomis skraidė iki 1930 m. Bene paskutinis lėktuvu skraidė ltn. Jonas Mikėnas (1899–1988). 1935 m. suremontuotas lėktuvas atkeliavo į Vytauto Didžiojo karo muziejų.
Lėktuvu ANBO-I A. Gustaitis pradėjo ištisą ANBO giminę, tačiau tik pirmasis ir vienetinis ANBO modelis išgyveno iki mūsų dienų.
Jis yra rodomas Vytauto Didžiojo karo muziejuje ir kaip tik šiandien, prabėgus lygiai šimtui nuo metų, Vytauto Didžiojo karo muziejuje atidaroma istoriniam pirmajam skrydžiui skirta paroda „ANBO I(00)“.
