Antradienis, 8 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

E. Matson – apie karalienių vaidmenis ir paslaptingąją Kotrynos Jogailaitės karūną

www.alkas.lt
2025-07-08 08:00:00
1
E. Matson – apie karalienių vaidmenis ir paslaptingąją Kotrynos Jogailaitės karūną | S. Samsonas, LNM nuotr.

E. Matson – apie karalienių vaidmenis ir paslaptingąją Kotrynos Jogailaitės karūną | S. Samsonas, LNM nuotr.

Kodėl vienos XVI amžiaus karalienės buvo tikros valdovės, o kitoms valdžia buvo neprieinama? Ar karūnavimas visada reiškė galią? Meno istorikė, rašytoja Eva Matson (Mattsson) paskaitoje „Karalienės įtaka“ Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) Istorijų namuose kvietė pažvelgti į moterų vaidmenis Europos monarchijose XVI amžiuje.

Eva Matson, lietuviškajai auditorijai pažįstama kaip knygos „Kotryna Jogailaitė. Rožės ir akmens karalienė“ autorė, Vilniuje lankėsi birželio pradžioje, kai Istorijų namuose buvo atidaryta tarptautinė paroda „Karalienė, karalystė ir jausmai“, skirta Barborai Radvilaitei ir Kotrynai Jogailaitei. E. Mattsson buvo viena iš parodos konsultančių.

E. Matson – apie karalienių vaidmenis ir paslaptingąją Kotrynos Jogailaitės karūną | S. Samsonas, LNM nuotr.
E. Matson – apie karalienių vaidmenis ir paslaptingąją Kotrynos Jogailaitės karūną | S. Samsonas, LNM nuotr.

Būti karaliene

Kotryna Jogailaitė, Elžbieta I, Ona Jogailaitė, Kotryna Mediči, Bona Sforca – visos jos buvo karalienės, bet jų galia, padėtis ir įtaka labai skyrėsi.

„Žodis „karalienė“ turi daug reikšmių. Karaliene gali būti vadinama moteris, ištekėjusi už karaliaus, bet lygiai taip pat karaliene vadiname moterį, kuri pati valdo valstybę. Šiose sąvokose slypi didžiuliai skirtumai“, – sakė Eva Matson.

Antai karalienė regentė arba valdovė yra paveldėjusi karūną moteris, turinti realią politinę galią – tokių pavyzdžių XVI amžiuje nedaug. Vienas jų – Anglijos karalienė Elžbieta I.

Tuo tarpu moteris, ištekėjusi už karaliaus ir tapusi karaliene, net ir karūnuota, dažnai priklausė nuo savo vyro valios – ji buvo globojama, ribojama, o jos įtaka tiesiogiai priklausė nuo karaliaus sprendimų.

Dar vienas vardas – karalienė našlė, ji tapdavo princo globėja, patarėja ir galėjo turėti svarią įtaką dinastijai.

E. Matson – apie karalienių vaidmenis ir paslaptingąją Kotrynos Jogailaitės karūną | S. Samsonas, LNM nuotr.
E. Matson – apie karalienių vaidmenis ir paslaptingąją Kotrynos Jogailaitės karūną | S. Samsonas, LNM nuotr.

Moteris ir dinastijos ambicijos

Anot E. Matson, karalienės dažnai buvo diplomatinio žaidimo dalis – santuokos tarp didžiųjų Europos dinastijų buvo strateginiai sąjungų, turto ir galios sandoriai.

„Daugybė princesių ištekėjo už kitų šalių karalių ir princų. Jos paliko savo gimtuosius kraštus, vyko į svetimus rūmus su visa svita ir liko ten visam gyvenimui. Ne iš meilės, o todėl, kad artimas giminaitis sudarė sąjungą“, – pasakoja istorikė.

Viena tokių buvo Kotryna Jogailaitė – Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo duktė. Jos santuoka su Suomijos princu Jonu III Vaza tapo ne tik sąjunga tarp dviejų dinastijų, bet ir subtiliu taikos aljansu prieš Rusiją bei paties Jono kovos su broliu Eriku XIV Vaza dalimi.

Eriko nuopuolį istorikė sieja su santuoka su nekilminga moterimi Karina Mansdoter (Månsdotter), kuri sukėlė didikų pasipriešinimą. Karina Mansdoter buvo kario dukra, karalius ją įsimylėjo, suteikė jai išsilavinimą ir netgi karūnavo taip užsitraukdamas Švedijos diduomenės nemalonę.

„Tad Karina irgi yra karalienės pavyzdys, gana neįprastas XVI amžiuje, tačiau gana mėgstamas pačioje Švedijoje. Juk daugelis norėtų tapti karaliene“, – paskaitos metu šypsojosi E. Matson.

E. Matson – apie karalienių vaidmenis ir paslaptingąją Kotrynos Jogailaitės karūną | S. Samsonas, LNM nuotr.
E. Matson – apie karalienių vaidmenis ir paslaptingąją Kotrynos Jogailaitės karūną | S. Samsonas, LNM nuotr.

Formali ir neformali karalienės galia

Karalienės, net jei neturėdavo formalių politinių svertų, dažnai būdavo neformalios galios centrai – jos darė įtaką rūmų gyvenimui, menui, madai, interjerui ir net virtuvei.

„Bona Sforca atvežė į Lietuvą itališką kultūrą, bet kartu ir suteikė Lenkijos Karalystės bei Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždui nemažai finansų, kurie padėjo karaliui Žygimantui Senajam pasiekti aukso amžių.

O štai Bonos duktė Kotryna Švedijos rūmus ir visuomenę supažindino su šakninėmis daržovėmis, valgymo estetika, architektūra ir puoselėjo katalikiškąją kultūrą protestantiškoje valstybėje: statė bažnyčias ir kvietė pažįstamus italų kilmės architektus kurti Švedijoje“, – paskaitoje dėstė E. Mattsson.

Tokios moterys formavo skonį, papročius ir paliko pėdsaką, kurį tiek Švedijoje, tiek Lietuvoje galima matyti iki šiol.

E. Matson – apie karalienių vaidmenis ir paslaptingąją Kotrynos Jogailaitės karūną | S. Samsonas, LNM nuotr.
E. Matson – apie karalienių vaidmenis ir paslaptingąją Kotrynos Jogailaitės karūną | S. Samsonas, LNM nuotr.

Tarp pareigos ir asmeninio gyvenimo

Nepaisant spindinčių rūmų ir karūnų, karalienės kasdienybė buvo kupina įtampos. „Pagrindinė karalienės užduotis – pagimdyti palikuonių, o ypač – sūnų. Daugeliui karalienių ši užduotis kėlė nerimą, alino jų sveikatą. Jų vaidmuo buvo labai sudėtingas: nuolat reikėjo balansuoti tarp viešumo ir privatumo, savo pačios norų ir pareigos valstybei“, – pabrėžia E. Mattsson.

Gimdymas neretai buvo pavojingas. Kaip primena tyrinėtoja, Švedijos karalius Gustavas Vaza buvo vedęs tris kartus – jo antroji žmona Margareta Lejonhufud (Leijonhufvud) pagimdė dešimt vaikų ir mirė būdama vos 35-erių. Tokios istorijos rodo, kokią kainą karalienės mokėjo už savo išskirtinę padėtį.

Be to, karalienės nuolat buvo stebimos – jų apranga, elgesys, net valgymo įpročiai kūrė dvaro madas ir kultūrą, bet sykiu jas darė pažeidžiamas.

Karalienės gyveno pasaulyje, kuriame jų asmeniniai jausmai – meilė, liūdesys, pyktis, nepasitenkinimas, motinystės nerimas – buvo susipynę su politinėmis intrigomis, dinastijos tęstinumo spaudimu ir nuolatiniu lūkesčiu būti tobula viešumoje.

Būtent ši įtampa tarp privataus ir viešojo gyvenimo suteikia karalienių istorijoms žmogiškumo ir leidžia pažvelgti į jas ne tik kaip į valdovių portretus drobėse, bet ir kaip į moteris, kurios gyveno su savo svajonėmis, baimėmis ir netektimis.

Paslaptingoji Kotrynos karūna

Kotrynos Jogailaitės istorijoje esama ir paslaptingų vingių. E. Matson dalijosi netikėta detale iš savo ekspedicijų Švedijoje: „Pirmą kartą apie Kotrynos karūną išgirdau 2015-aisiais.

Po paskaitos prie manęs priėjo moteris ir pasakė: „Ar žinote, kad mūsų bažnyčioje yra Kotrynos karūna?“. Vėliau, susisiekusi su ta bažnyčia, apžiūrėjau karūną. Ji buvo palikta bažnyčiai 1595 m. – neretai rašoma, kad karūną „atidavė“, bet gal labiau – paslėpė.“

Istorikė svarsto, kad medalionai karūnoje su vyro ir moters atvaizdais tikriausiai vaizduoja karalių Joną III ir Kotryną. Karūną galėjo paslėpti jų duktė Ona Vazaitė, kai Švedijoje kilo pilietinis karas tarp katalikų ir protestantų.

„Turime net Onos laišką broliui Zigmantui Vazai, kuriame ji mini dvi motinos karūnas ir rašo norinti vieną pakeisti, – tad karūną Ona tikrai turėjo. Ona gyveno visai netoli minėtos bažnyčios, vos už trijų kilometrų“, – pasakoja tyrinėtoja.

Šią E. Matson netikėtai aptiktą karūną dabar galima išvysti Istorijų namuose veikiančioje parodoje „Karalienė, karalystė ir jausmai“.

Paroda „Karalienė, karalystė ir jausmai“ LNM Istorijų namuose atidaryta birželio 4 dieną. Paroda bus atvira lankytojams iki 2026 m. sausio 4 dienos. Parodos kuratorės – menininkė, vietokūros žinovė Julija Janus, Lietuvos nacionalinio muziejaus istorikė dr. Milda Kvizikevičiūtė, meno istorikė dr. Vaida Ragėnaitė.

Parodos garso takelį kūrė kompozitorius Matas Samulionis. Parodos architektūrą kūrė architektė Sigita Simona Paplauskaitė, vaizdinį identitetą – Rokas Sutkaitis. Suvenyrų dizaino kūrėjai – kultūros startuolis „Slapta meilė“.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Archeologinės avalynės paroda: istorijos ir apie žmones, ir apie batus
  2. R. Kačkutė apie istoriją ir „Netflix“: „Geriau vikingai su ragais, kurių neturėjo, nei nieko apie juos“
  3. Jaunimas padeda kurti parodą apie Barborą Radvilaitę ir Kotryną Jogailaitę
  4. Dvi karalienės, dvi legendos – tarptautinė paroda apie Barborą Radvilaitę ir Kotryną Jogailaitę
  5. Nacionalinis muziejus kviečia į paskaitą apie Panemunės pilies tyrimus
  6. Kviečia kultūros istorijos vakaras apie dingusį Vilniaus senamiestį
  7. Etnomada, kuri tinka šiandien: apie šiuolaikinę tapatybę su dizainere D. Gudačiauskaite
  8. Rašytojos K. Sabaliauskaitės įžvalgos apie XVIII a. raštiją, asmens savikūrą ir viešąjį įvaizdį
  9. Apie Lietuvos kariuomenei gamintus ginklus su Gediminaičių stulpais
  10. Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia į paskaitą apie XIX–XX a. Vilniaus grindų puošybą
  11. Vilniaus etninės kultūros centre – paskaita apie pasakas ir pasakų pasakotojus
  12. Žurnalas „Būdas“ kviečia į D. Razausko paskaitą apie Vilniaus įkūrimo legendų paslaptis
  13. Atidaryta tarptautinė paroda, skirta Kijevo Rusiai, siekia griauti propagandinį „slavų pasaulio“ įvaizdį
  14. Nepažinta kaimynystė: baltų ir Kijevo Rusios ryšiai tarptautinėje parodoje
  15. R. Beniušis. Rašytoja S. Vaineikienė prabilo uzbekiškai

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Tadas says:
    5 val ago

    Karalienes galia teismui nutyleta , karaliiene issuko nuo atsakomybes metro mato radeja Buratino kuris galimai voge monetu auksa.. jam paminklas ant rumu sienos Vilniuje , vagys myli savus..

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Kaip elgtis apsipirkus maisto prekių parduotuvėje?
Lietuvoje

Prekių ir paslaugų kainos birželį padidėjo 0,3 proc.

2025 07 08
Neįgalieji
Lietuvoje

Prižiūrintiems žmogų su negalia – laikino atokvėpio paslauga

2025 07 08
Parama Ukrainai
Lietuvoje

Valstybinių miškų urėdija Ukrainai perdavė 15 automobilių

2025 07 08
„airBaltic“ lėktuvas
Lietuvoje

Pirmąjį pusmetį oro keleivių skaičius augo beveik dešimtadaliu

2025 07 08
Dovilė Šakalienė
Lietuvoje

Propagandos taikinyje – Prezidentas, ministrė ir Šaulių sąjunga

2025 07 08
Maudyklų vandens kokybė | kretinga.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Vasara ir maudynės: atnaujinti duomenys apie vandens kokybę maudyklose

2025 07 08
Vasaros kelionė po Lietuvą: kviečiame aplankyti Medžių varžytuvių dalyvius | Rengėjų nuotr.
Gamta ir ekologija

Vasaros kelionė po Lietuvą: kviečiame aplankyti Medžių varžytuvių dalyvius

2025 07 08
Lietuvoje pradėtas miško paukščių indekso vertinimas | am.lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Lietuvoje pradėtas miško paukščių indekso vertinimas

2025 07 08

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • REKLAMA nekokia? apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signataro A. Patacko atminimui – 4‑oji diena (V)
  • Vilna apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signataro A. Patacko atminimui – 4‑oji diena (V)
  • Rimgaudas apie Propagandos taikinyje – Prezidentas, ministrė ir Šaulių sąjunga
  • +++ apie Maskvos maskirovka

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Prekių ir paslaugų kainos birželį padidėjo 0,3 proc.
  • Prižiūrintiems žmogų su negalia – laikino atokvėpio paslauga
  • Valstybinių miškų urėdija Ukrainai perdavė 15 automobilių
  • Pirmąjį pusmetį oro keleivių skaičius augo beveik dešimtadaliu

Kiti Straipsniai

Ar pavyks nukakti į Litovelį?

G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signataro A. Patacko atminimui – 4‑oji diena (V)

2025 07 07
XVIII PLB Seias Vilniuje

Vilniuje – XVIII Pasaulio lietuvių bendruomenės Seimas

2025 07 07
Saulės žybsnis ir Žemės magnetinis laukas

Saulės audros: nematoma grėsmė iš dangaus (I)

2025 07 07
Maskirovka

Maskvos maskirovka

2025 07 06
Apdovanojimų įteikimas Prezidentūroje

Valstybės dienos proga Prezidentas įteikė valstybės apdovanojimus

2025 07 06
dr. Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus

2025 07 06
Ligita Valaitytė nori premijos

Profsąjungos sukilo dėl premijos Kalėjimų tarnybos kanclerei Ligitai Valalytei

2025 07 05
šiauliai„Saulės žiedas“ 2025.

Tarptautinė folkloro šventė „Saulės žiedas“ Šiauliuose tęsiasi – miestas alsuoja pasaulio folkloro ritmais

2025 07 05
Nijolė Laurinkienė

N. Laurinkienė. Dainų reikšmė tautos dvasingumui

2025 07 05
G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signtaro A. Patacko atminimui – 3-oji diena (IV)

G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signtaro A. Patacko atminimui – 3-oji diena (IV)

2025 07 04

Skaitytojų nuomonės:

  • REKLAMA nekokia? apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signataro A. Patacko atminimui – 4‑oji diena (V)
  • Vilna apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signataro A. Patacko atminimui – 4‑oji diena (V)
  • Rimgaudas apie Propagandos taikinyje – Prezidentas, ministrė ir Šaulių sąjunga
  • +++ apie Maskvos maskirovka
  • Rimvydas apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Lietuvoje pradėtas miško paukščių indekso vertinimas | am.lrv.lt nuotr.

Lietuvoje pradėtas miško paukščių indekso vertinimas

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai