Šeštadienis, 26 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Etninė kultūra

N. Laurinkienė. Dainų reikšmė tautos dvasingumui

Nijolė Laurinkienė, www.alkas.lt
2025-07-05 08:00:00
1
Nijolė Laurinkienė

Nijolė Laurinkienė | Alkas.lt nuotr.

Tauta, kaip ir žmogus, turi ne tik regimąjį pavidalą, bet ir slėpiningą giliąją esmę – sielą. Tautoje glūdinti siela atspindi jos imanentinį turinį, vidines galias, jų intensyvumą bei pobūdį. Šios vidinės tautos pajėgos mums, ypač dabar, yra nepaprastai reikšmingos. Kaip tik jos kreipia žmogų ir tautą vienokiai ar kitokiai veiklai, saviraiškai, formuoja siekius, tam tikrą būties prasmės suvokimą.

Savo tautos siela, kaip ir asmenine, mes privalome rūpintis nuolat, be atvangos. Juk daugelį kartų patyrėme, kad kiekvienas nuosmukis būdavęs mūsų tautai pražūtingas. Lietuvos istorijoje būta etapų, kai tauta politiškai susiburdavo, sukurdavo savarankišką valstybę, tačiau dvasiniu požiūriu nebūdama pakankamai stipri, netrukus vėl patekdavo į svetimųjų priklausomybę.

Vienas tokių reikšmingų, atmintinų laikotarpių buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės suklestėjimo tarpsnis. Deja, kaip žinome, jis neilgai truko. Filosofo J. Girniaus manymu, tauta anuomet atsidūrė ties pražūtimi kaip tik dėl vidinio, kultūrinio jos silpnumo.

Lietuvos didžioji Kunigaikštystė nebuvo iš vidaus atspari svetimai įtakai. Pasak J. Girniaus, „jos šviesuomenė iš pradžių pasidavė gudų bei rusų, o vėliau lenkų kultūrinei įtakai, jau anksti atskildama nuo liaudies, kuri, neturėdama atramos ryškesnėj kultūroj, visuose savo pakraščiuose tirpo kaimynų naudai. Nesukūrimas pajėgios tautinės kultūros yra pagrindinė priežastis, kodėl, iš pradžių valdę milžiniškus plotus, ilgainiui ne tik praradome nepriklausomybę, bet atsidūrėme ir prieš pačios tautinės gyvybės išblėsimo grėsmę“.

Vadinasi, tautos konsolidavimasis gali būti sėkmingas tik tuo atveju, kai jį skatina ne vien politiniai tikslai, bet ir vidinės – dvasinės pastangos. Naujam gyvenimui turi būti iš anksto pasirengta. Tauta pasirengia laisvei savo viduje. Juk toji laisvė ir tampa dirva prasmingai veiklai, vertingam tautos egzistavimui.

***

Žavėdamasis lietuvių dainų savitu jausmų reiškimo būdu, garsusis vokiečių poetas J. Gėtė (Johann Wolfgang Goethe) jas pavadino „būsenų eilėraščiais“ (Zustandsgedichte). Jo teigimu, liaudies dainininko kūrybinė prigimtis yra tartum iš kito pasaulio. Būsena yra vienas esminių tautos charakterizavimo kriterijų.

Iš pirmo žvilgsnio lietuvių dainų turinys atrodo gana paprastas. Dauguma situacijų, vaizdų – iš valstiečio kasdienybės. Vis dėlto nepasakytum, kad visoje mūsų senojoje poezijoje apdainuojamas realusis pasaulis. Veikėjai, jų tarpusavio santykiai, namai, net ir gamta čia yra gerokai suidealinti.

Kai kurie poetiniai tekstai rodo, kad paprastas kaimo žmogus tam tikromis progomis gebėjo pakilti ir tyliai džiaugtis, gėrėtis tiesiog pačiu savo buvimu. Neretai tai sutapdavo su švente – sielos polėkiui palankia situacija, o kartais tiesiog su glaudaus, subtilaus susilietimo su gamta, jos jutimo visa savo esybe akimirkomis, ypač kai toji gamta atsinaujindavo, pražysdavo.

Dainose atsispindinti lietuvio prigimtis rodo, kad jis negalėjo gyventi vien žemiškais rūpesčiais. Jo siela veržte veržėsi į viltingesnį, aukštesnį lygmenį. Šitoks „polinkis aukštyn“, į idealą, laikomas, pasak P. Gaidamavičiaus, esmine žmogaus prigimties linkme.

Mums būdinga ilgėtis nežinomų tolių, plačių horizontų, prarasto rojaus – kažko didelio, begalinio. Dažnai šis polinkis tampa nenugalima nostalgija, kuri tarpais žmogų nikte apninka ir verčia ieškoti idealinio pasaulio. Toks polėkis aukštyn yra dvasinio pobūdžio ir veržiasi virš gyvenamos tikrovės. Tai – transcendentinis polėkis.

Beje, poetiniame kūrinyje visada kuriama aukštesnė tikrovė, parodomas sielos regimas pasaulis. Tai yra susiję su pačia poezijos esme, paskirtimi. Lietuvių dainose tasai poetinis polėkis, įkvėpimas išsilieja taip laisvai ir lengvai, kad, regis, tai yra kūrėjo natūrali, prigimtinė būsena.

*************************

Ištraukos iš straipsnio „Tautosakos vaidmuo ugdant tautos dvasingumą“, Tautosakos darbai, I(VIII), 1992, p. 17–23.

Parengė Dainius Razauskas.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Dainų šventę užbaigė tūkstantinės eitynės ir Dainų diena (nuotraukos)
  2. Mindaugo vardo reikšmė ir ką reiškia „karalius“
  3. A. Liekis. Lietuvių elito vištakumas Tautos nepriklausomybės šviesoje (III)
  4. A. Liekis. Lietuvių elito vištakumas Tautos nepriklausomybės šviesoje (IV)
  5. O. Voverienė. Tautinė valstybė – brandžios tautos politinis idealas
  6. S. Birgelis. Kieno rankose švietimas, tas valdo tautos likimą (I)
  7. A. Maceina. Tautos tradicija
  8. Atgyja Tautos diena! (nuotraukos)
  9. E. Grakauskas. Tautos sūnus – Vladas Terleckas
  10. L.Kojala. Simonas Daukantas – lietuvių tautos Herodotas
  11. Mokslo konferencijoje – tautos istorija ir jos sklaidos paieškos
  12. Jorės šventėje pagerbti Tautos Didvyriai ir Didieji Dievai (nuotraukos, video)
  13. Lietuvių liaudies dainų metai: kad daina į dangų koptų
  14. G. Žilys: Gyvų tautų globalizuoti neįmanoma (video)
  15. A. Nepokupnas. Lietuva Ukrainoje

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. P.Skutas says:
    3 savaitės ago

    Dvasia yra žodžio skambėjimas. Žmogaus dvasia formuojasi iš jo skambėjimų, girdimų nuo pat kūdikystės. Žodžių skambėsys emociškai yra kalbamojo ir dainuojamojo pobūdžio, taip jų skambėsiu kalbamasi ar susidainuojama tarpusavyje. Tiek kalbėjimasis, tiek dainavimasis yra žmonių dvasinė vienodystė, bendrystė gyvenime. Taigi kalbos ir dainos emocija skambantis lietuvių kalbos žodis formuoja lietuvį, lietuvių tautą bei laiko abiejų gyvastį pasaulyje. Tad, kad išliktume dvasiškai savimi, neatpraskime nuo savo žodžių skambėsio, kad jie netaptų tik bedvasiai surogatai. Deja, viešame kalbėjime tokių požymių randasi.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Pranzcūzija pripažino Palestiną
Užsienyje

Prancūzija pripažins Palestinos valstybę? Izraelis tai vadina „apdovanojimu terorizmui“

2025 07 25
Elektrinis laivas | vvt.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Vilniuje prasideda kelionės elektriniu laivu Nerimi

2025 07 25
Gelbėjimosi ratas
Gamta ir žmogus

Skendimo prevencijos diena: kaip išvengti skaudžių nelaimių?

2025 07 25
Aplinkos apsaugos departamento logotipas | aad.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Iš pareigų traukiasi AAD direktorius

2025 07 25
Sunkvežimiai „Renault D“
Lietuvoje

Lietuvos kariuomenę pasiekė „Renault“ sunkvežimiai

2025 07 25
Elektra
Energetika

II ketvirtį elektros pagaminta 50 proc. daugiau, nei tuo pat metu pernai

2025 07 25
Sraigtasparnis
Lietuvoje

VSAT pristatė naujus orlaivius

2025 07 25
Baltijos jūros krantų stebėsena
Gamta ir ekologija

Paskelbti Baltijos jūros krantų pokyčių stebėsenos rezultatai

2025 07 25

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • +++ apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • Globalistas apie A. Medalinskas. D. Trampo pažadai: viltys, rūkas ir ir leidimas dar 50 dienų daužyti Ukrainą?
  • Kęstutis K. Urba apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • Jonas apie V. Juozapaitis. Valstybinės kalbos niekinimas vidurvasario tyloje

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Tautos valia prieš biurokratinę cenzūrą: referendumo dėl turto neapmokestinimo iniciatoriai kreipėsi į teismą
  • Kaip vėsinti namus be kondicionieriaus? 7 paprasti, bet veiksmingi būdai
  • Prancūzija pripažins Palestinos valstybę? Izraelis tai vadina „apdovanojimu terorizmui“
  • Vilniuje prasideda kelionės elektriniu laivu Nerimi

Kiti Straipsniai

tauta, Zigmas Vaišvila, VRK

Tautos valia prieš biurokratinę cenzūrą: referendumo dėl turto neapmokestinimo iniciatoriai kreipėsi į teismą

2025 07 26
Pranzcūzija pripažino Palestiną

Prancūzija pripažins Palestinos valstybę? Izraelis tai vadina „apdovanojimu terorizmui“

2025 07 25
Gžegožas Poznanskis, Audrius Valotka, Lenkija nurodinėja

L. Kalėdienė. Valotka teisus – laikas perkirsti Lietuvos švietimo Gordijaus mazgą

2025 07 25
Nrtanjahu, karas, Izraelio nusikaltimai, Gaza

Izraelio sąjungininkai atsitraukia: įtarimai dėl karo nusikaltimų Gazoje stiprėja

2025 07 25
Romualdas Grigas

Netekome akademiko Romualdo Grigo – tautos sąžinės ir lietuviškosios minties žadintojo

2025 07 24
Edvardas Zaikovskis

Mirė garsus baltų-slavų praeities tyrėjas, archeologas Edvardas Zaikouskis

2025 07 24
Gintautas Paluckas

Konservatoriai reiškia nepasitikėjimą Ministru Pirmininku

2025 07 24
Vytautas Sinica

Seimo narys V. Sinica prašo panaikinti akreditaciją S. Cichanouskajos atstovybei

2025 07 24
Gintautas Paluckas

Prezidentas pasiūlė G. Paluckui pasitikrinti pasitikėjimą Seime

2025 07 23
Dalia Asanavičiūtė

Siekiama drausti Rusijos pilietybę turintiems asmenims dalyvauti politinių partijų veikloje

2025 07 22

Skaitytojų nuomonės:

  • +++ apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • Globalistas apie A. Medalinskas. D. Trampo pažadai: viltys, rūkas ir ir leidimas dar 50 dienų daužyti Ukrainą?
  • Kęstutis K. Urba apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • Jonas apie V. Juozapaitis. Valstybinės kalbos niekinimas vidurvasario tyloje
  • +++ apie L. Kalėdienė. Valotka teisus – laikas perkirsti Lietuvos švietimo Gordijaus mazgą
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
šiauliai„Saulės žiedas“ 2025.

Tarptautinė folkloro šventė „Saulės žiedas“ Šiauliuose tęsiasi – miestas alsuoja pasaulio folkloro ritmais

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

Furnitūra | fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai