Seimas baigė antrąją (pavasario) sesiją, kurioje nuo kovo 10 d. iki birželio 30 d. surengė 50 posėdžių, priėmė 279 teisės aktus, iš jų – beveik 200 įstatymų.
Visapusiška sesija
„Šios kadencijos Seimo nariams tai buvo pirma pilna sesija, kurios darbotvarkė buvo įvairiapusiška: nuo sprendimų, stiprinančių šalies ekonomiką, iki diskusijų apie gyventojų apsaugą nuo išorinių grėsmių, svarstėme žvalgybos veiklos sprendimus, energetikos klausimus, socialinės politikos klausimus, turėjome susitarti dėl mokesčių reformos“, – pažymi Seimo Pirmininkas Saulius Skvernelis.
Seimo vadovo teigimu, šis Seimas buvo atviras, posėdžių salėje galėjo pasisakyti visi norintys. „Išklausėme visas nuomones, įstatymo projektus lydėjo daugybė pataisų ir tai rodo demokratiją. Seimo salėje ir turi vykti diskusijos, turi būti keliami klausimai, mes turime ieškoti geriausio sprendimo, o ne aklai stumti vieną nuomonę“, – tvirtina S. Skvernelis.
Keisis mokesčiai ir pensijų kaupimo tvarka
Seimas pavasario sesijoje patvirtino mokesčių sistemos pertvarką, kuria siekiama prisidėti prie tvarių pajamų šaltinių gynybai finansuoti užtikrinimo.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimais įteisintas naujas 25 proc. GPM tarifas, nustatytas atskiras apmokestinimas ūkininkams, individualios veiklos pajamos įtraukiamos į bendrą progresinį apmokestinimą. Nuo 2027 m. sugražintos papildomos neapmokestinamosios pajamos auginantiems vaikus, kurios per metus sudarys 1044 eurų arba 208,8 eurų (po mokesčių) už vaiką.
Priimtu nauju Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymu skirtingai apmokestinamas gyventojų turimas nekomercinis nekilnojamasis turtas – išskiriant pagrindinį gyvenamąjį būstą ir kitą asmens nekomercinį nekilnojamąjį turtą. Pagrindinis būstas bus apmokestintas nuo 450 tūkst. eurų vertės asmeniui ir nuo 900 tūkst. eurų – dviem bendrasavininkiams. Paskesnis turtas bus apmokestinamas nuo 50 tūkst. eurų vertės.
Saugumo įnašo įstatymu sutarta nuo 2026 m. įteisinti saugumo įnašą ir taip užtikrinti tvarias pajamas gynybai finansuoti. Pagal priimtą įstatymą, 10 proc. saugumo įnašo tarifo mokestį mokės Lietuvoje veikiantys draudikai nuo ne gyvybės draudimo sudarytose, pratęstose, pakeistose sutartyse nurodytos bendros draudimo įmokų sumos. Išimtis bus taikoma transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo fizinių asmenų draudimo įmokoms, kurios nebus apmokestintos.
Seimas priėmė Pelno mokesčio įstatymo pakeitimus, kuriais nutarta nuo 2026 m. didinti pelno mokestį. Pagal priimtus pakeitimus, standartinis ir lengvatinis pelno mokesčio tarifas padidės 1 procentiniu punktu, atitinkamai iki 17 proc. ir iki 7 proc.
Akcizų įstatymo pakeitimais nuspręsta nuo 2026 m. sausio 1 d. akcizais apmokestinti saldintus gėrimus. Akcizais bus apmokestinti nealkoholiniai saldinti gėrimai, turintys pridėtinių cukrų, kurių kiekis 100 ml gėrimo viršija 2,5 g, ar saldiklių.
Nuo 2026 m. sausio 1 d. Lietuvoje bus taikomi 2 lengvatiniai pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifai – 5 ir 12 proc. dydžio. Pagal įstatymo pakeitimus, nuo 9 iki 5 proc. sumažės lengvatinis PVM tarifas knygoms ir neperiodiniams leidiniams, o 9 proc. PVM lengvata apgyvendinimui, keleivių vežimui, meno ir kultūros renginiams padidės iki 12 proc. Seimas nusprendė atsisakyti lengvatinio PVM tarifo taikymo centralizuotam šildymui, karštam vandeniui bei malkoms, tokiu būdu PVM tarifas jiems didės nuo 9 iki 21 proc.
Seimas pritarė antrosios pensijų kaupimo pakopos sistemos pokyčiams. Priimtomis Pensijų kaupimo įstatymo pataisomis sutarta nuo 2026 m. keisti antrosios pensijų kaupimo pakopos sistemą. Seimas atsisakė automatinio įtraukimo, nustatė dvejų metų laikotarpį norintiems pasitraukti iš sistemos, kaupiantiems toliau nustatytos papildomos galimybės, įteisintos lankstesnės galimybės atsiimti sukauptas lėšas.
Prioritetas − šalies saugumo stiprinimui
Pavasario sesijoje Seimas tradiciškai daug dėmesio skyrė nacionalinio saugumo ir krašto gynybos stiprinimui.
Priimtais Valstybės gynybos fondo įstatymo pakeitimais nutarta įtvirtinti naujus Gynybos fondo pajamų šaltinius ir taip užtikrinti itin skubius prioritetinių valstybės gynybinių pajėgumų ir civilinės saugos stiprinimo poreikius. Jį papildys pajamos, gautos iš saugumo įnašo, gyventojų pajamų mokesčio, nekilnojamojo turto mokesčio, padidinto pelno mokesčio, įvestų akcizų nealkoholiniams saldintiems gėrimams.
Pokyčiai kariuomenėje
Seimas nusprendė patikslinti nuolatinę principinę kariuomenės struktūrą ir stiprinti turimus pajėgumus steigiant naujus karinius vienetus ir didinant karinio personalo skaičių.
Seimas denonsavo 1997 m. rugsėjo 18 d. Osle sudarytą Konvenciją dėl priešpėstinių minų naudojimo, kaupimo, gamybos ir perdavimo uždraudimo ir dėl jų sunaikinimo.
Priimtos Lietuvos kariuomenės Rūdninkų karinio poligono įstatymo pataisos leis greičiau atlikti poligono efektyvų naudojimą užtikrinančių inžinerinių statinių ir įrenginių statybas ne poligono teritorijoje sąlygos ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras.
Tęsiantis karinei agresijai prieš Ukrainą vieniems metams, iki 2026 m. gegužės 2 d., pratęstos šiuo metu Rusijos ir Baltarusijos piliečiams taikomos nacionalinės sankcijos.
Transporto lengvatomis naudojasi daugiau žmonių
Seimas pavasario sesijoje priėmė atnaujintą Transporto lengvatų įstatymą, kuris jau nuo balandžio 1-osios leidžia transporto lengvatomis pasinaudoti naujoms gyventojų grupėms – šeimoms, vaikams, mokiniams ir visiems pensinio amžiaus žmonėms.
Tarp naujų lengvatų – 50 proc. lengvata pensinio amžiaus sulaukusiems žmonėms važiuoti tolimojo susisiekimo autobusais ir traukiniais. Sulaukusiems 80 metų toliau galioja dabartinė lengvata − 80 proc. nuolaida.
Pagal naujas nuostatas, įsigyti važiavimo bilietą vykti viešuoju keleiviniu transportu (išskyrus miesto ar priemiestiniu transportu) su 50 proc. nuolaida turi teisę tėvai, įtėviai arba globėjai (rūpintojai), važiuojantys kartu su vaikais savaitgaliais (šeštadieniais ir sekmadieniais) ir valstybinių švenčių dienomis. Vykdami miesto ar priemiestiniu transportu vaikai iki 7 metų, jeigu jie užima atskirą vietą, taip pat 8–18 metų vaikai, studentai gali pasinaudoti 80 proc. nuolaida.
Bus steigiamas Valstybinis kelių fondas
Seimas sutarė nuo kitų metų įkurti Valstybinį kelių fondą. Šis fondas užtikrins stabilų ir tvarų finansavimą valstybinės reikšmės kelių atkūrimui – rekonstrukcijai, kapitaliniam remontui, aplinkkelių tiesimui, ir finansuos kelių infrastruktūros pritaikymą gynybiniams pajėgumams.
Greičio matuokliai
Seimas nustatė greičio matuoklių įrengimo keliuose sąlygas.Greičio matuokliai keliuose privalės būti įrengiami siekiant užtikrinti eismo saugumą, įvertinus kelio ar jo ruožo eismo saugumo padėtį, eismo įvykių, kilusių viršijus nustatytą greitį, aplinkybes, nustatyto greičio viršijimo atvejų mastą, eismo intensyvumą, eismo organizavimą ir kitus eismo saugumo požiūriu svarbius veiksnius ar rizikas.
Nuo 2026 m. sausio 1 d. visi elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai privalės dėvėti dviratininko, riedlentininko ar motociklininko šalmus. Jeigu elektrinė mikrojudumo priemonė yra nuomojama, šalmą privalės suteikti elektrinės mikrojudumo priemonės nuomotojas.
Būtiniausių prekių ir paslaugų kainos bus stebimos sistemiškai
Seimas nuo 2026 m. įvirtino būtiniausių prekių ir paslaugų kainų stebėsenos sistemą. Remdamasis parengta statistiniais duomenimis Vyriausybės strateginės analizės centras (STRATA) analizuos būtiniausių prekių ir paslaugų kainų pokyčių priežastis ir teiks išvadas Vyriausybei dėl kainų stabilumo užtikrinimo.
Priimtomis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisomis sutarta iki rugsėjo 1 d. atidėti darbdaviams įpareigojimą patikrinti teisėto darbo su vaikais kodo galiojimą, išplėtė socialinių paslaugų neapmokestinimo pridėtinės vertės mokesčiu apimtį, įtraukiant socialines paslaugas teikiančius pelno siekiančius juridinius asmenis, taip pat tokias paslaugas teikiančius fizinius asmenis.
Seimas pritarė Lygių galimybių įstatymo pakeitimams, sudarydamas papildomas teisines prielaidas užtikrinti tinkamas sąlygas žmonėms su negalia dalyvauti visuomeniniame gyvenime ir naudotis turimomis teisėmis įvairiose gyvenimo srityse, skatinti paslaugų teikėjų didesnes pastangas ir dialogą su asmenimis su negalia siekiant užtikrinti šiems asmenims galimybę naudotis paslaugomis lygiai su kitais asmenimis.
Seimas įsteigė trečią Seimo kontrolieriaus pareigybę ir pavedė kontrolieriams tirti ir skundus, susijusius su galimais nusižengimais teikiant viešąsias paslaugas smulkiajam ir vidutiniam verslui.
Visuomeniniu tiekimu pažeidžiami vartotojai galės naudotis iki 2030 metų
Seimas leido smulkiesiems ir pažeidžiamiems buitiniams vartotojams iki 2030 metų naudotis visuomeniniu elektros energijos tiekimu. Be to, į nacionalinę teisę perkėlė ES Efektyvumo direktyvą ir įtvirtino pagrindinius energijos vartojimo efektyvumo veiksmus dekarbonizuojant ekonomiką ir vykdant energetinių procesų pertvarką.
Atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios jūrinio vėjo elektrinės projektas yra strategiškai svarbus Lietuvos energetiniam saugumui, nepriklausomybei ir darniai plėtrai, Seimas pavedė Valstybės kontrolei iki 2025 m. gruodžio 31 d. atlikti valstybinį auditą, susijusį su valstybės valdomų įmonių dalyvavimu įgyvendinant vėjo elektrinių Baltijos jūroje projektą „Curonian Nord“.
Seimas nustatė lankstesnius terminus įgyvendinant stambių projektų ir investicijų sutartis tais atvejais, kai dėl nuo investuotojų nepriklausančių objektyvių priežasčių stambus projektas negali būti pradėtas įgyvendinti laiku. Nustatytas penkerių metų terminas galės būti pratęstas dar dviem metams išimtinėmis aplinkybėmis.
Didelės pramonės įmonės, ypač gynybos srities, taip pat smulkesnės gamyklos, užtikrinančios valstybės saugumo ir gynybos poreikius, Lietuvoje galės įsikurti greičiau ir lengviau. Seimas leido joms pradėti statybas be kai kurių leidimų, taip pat nustatė 110 mln. eurų (vietoje 100 mln. eurų) ribą, virš kurios investicijos būtų pripažįstamos didelėmis.
Mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą vykdantiems startuoliams sudarytos lankstesnės galimybės pretenduoti į valstybės skirtą paramą, Valstybės skolos įstatymo pakeitimais nuspręsta keisti sprendimų suteikti valstybės garantiją dėl paskolų tvarką.
Seimas priėmė Lietuvos banko įstatymo pakeitimus, kuriais įgyvendinama DORA direktyva ir didinamas finansų sektoriaus skaitmeninės veiklos atsparumas.
Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymo pataisomis nuspręsta atidėti įmonėms pareigą įtraukti informaciją tvarumo klausimais į vadovybės ataskaitą, taip pat užtikrinti pelno mokesčio informacijos ataskaitos prieinamumą visuomenei.
Kiti klausimai
Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad Lietuva 2027 m. pirmąjį pusmetį pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybai, priimtu nutarimu apibrėžė pagrindinius uždavinius ir atsakomybes, išskyrė prioritetines pirmininkavimo sritis.
Seimas pavedė Valstybės kontrolei iki 2025 m. lapkričio 3 d. atlikti valstybinį auditą, įvertinant viešosios įstaigos Lietuvos nacionalinis radijas ir televizijos 2021–2024 metų veiklą ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu.
Seimas, siekdamas pažymėti Vytauto Didžiojo mirties 600-metį, nusprendė 2030-uosius paskelbti Vytauto Didžiojo metais.
2025 m. Seimo apdovanojimas – Aleksandro Stulginskio žvaigždė – įteikta Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui, Europos Parlamento nariui Vyteniui Povilui Andriukaičiui ir Moldovos mokslų Akademijos nariui Valeriu Matei.
Baigta formuoti Seimo vadovybė – Seimo Pirmininko pavaduotojais išrinkti Raimondas Šukys ir Daiva Žebelienė.
Irena Segalovičienė paskirta valstybės kontroliere, Mantas Martišius – Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininku, Dainius Radzevičius – žurnalistų etikos inspektoriumi.
Seimas pritarė Rūtos Latvelės, Eglės Gruodienės skyrimui Lietuvos apeliacinio teismo teisėjomis, Remigijaus Bridikio skyrimui Valstybės saugumo departamento direktoriumi, patvirtino naują Vyriausiosios rinkimų komisijos sudėtį.
Parengta pagal Seimo kanceliarijos pranešimą
Jau 9 paskutinieji seimai – antikonstituciniai (n_e_l_e_g_i_t_i_m_ū_s neteisėti), kai seimo rinkimų įstatymas nedera su konstitucijos 55 straipsniu, kai sąrašinių negali būti seime.
Daugiau apie tai naudojant nuorodas: Lietuvos aidas 2024.04.24.Antikonstitucininkas prezidentas Gitanas Nausėda vėl kandidatuoja