Keičiantis, šiltėjant klimatui – kinta ir procesai, vykstantys miško ekosistemose, todėl būtina prie jų prisitaikyti bei efektyviai reaguoti, kad miškai šalyje augtų sveiki, ir gražūs. Viena iš didžiausių problemų, sukeltų klimato kaitos – medžių kenkėjų invazijos. Dėl šios priežasties, sanitarinei miško apsaugai Valstybinių miškų urėdijos miškininkai skiria itin daug dėmesio bei resursų. Vykdant miško priežiūros ir apsaugos darbus, per pirmąjį šių metų pusmetį, valstybiniuose miškuose nustatyta 29 proc. mažiau medžių liemenų kenkėjo – žievėgraužio tipografo – židinių nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.
Nors pažeidimų apimtys mažesnės nei pernai, miškininkai išlieka budrūs ir toliau intensyviai žvalgo medynus, taiko kompleksines sanitarinės miško apsaugos priemones. Žievėgraužis tipografas iki šios dienos pažeidė apie 150 000 m³ eglių arba 29 proc. mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį (per 2024 m. tą patį laikotarpį buvo pažeista 210 000 m³ eglių). Miškininkai nedelsdami imasi būtinų sanitarinės miško apsaugos priemonių, kad užkirstų kelią kenkėjų plitimui.
„Šiandien miškininkai susiduria iššūkiais, kuriuos lemia besikeičiantys meteorologiniai elementai – tai reikalauja greitos reakcijos, tikslių sprendimų ir nuoseklaus darbo visus metus. Nors žievėgraužio tipografo židinių šiemet užfiksuota mažiau, situacija dėl sanitarinės medynų būklės išlieka pavojinga. VMU siekia įdiegti ir šiuo metu testuoja technologiškai pažangius nuotolinius metodus, pasitelkiant dirbtinį intelektą, medynų sveikatingumo monitoringui. Tai leistų dar operatyviau nustatyti pažeidimus medynuose, imtis reikiamų sanitarinės apsaugos priemonių, taip mažinant pakenkimų apimtis“– teigia VMU generalinis direktorius Valdas Kaubrė.
Padėjo vėsesnis oras
Pagrindinis gamtinis veiksnys, kuris lėmė mažesnį žievėgraužio tipografo plitimą – lietingas ir vėsesnis periodas šių vabalų skraidymo laikotarpiu.. Nors šie rodikliai rodo gerėjančią sanitarinę situaciją miškuose, miškininkai toliau intensyviai stebi eglynų būklę. Esant palankioms klimato sąlygoms, medžių liemenų kenkėjai ima sparčiai vystytis ir didinti savo populiaciją. Masinio dauginimosi židiniai susidaro atsiradus dideliam kiekiui apsilpusių medžių.
Žievėgraužio tipografo lervos maitinasi spygliuočių medžių karnienos audiniu ir po gyvų medžių žieve formuoja tunelius. Jeigu apnikti pavieniai medžiai, atliekami atrankiniai sanitariniai miško kirtimai, kurių metu iškertami tik kenkėjų apnikti spygliuočiai. Tose teritorijose, kur dėl žievėgraužio tipografo masinio paplitimo židinių eglynai yra pažeisti ištisai, vykdomi plynieji sanitariniai miško kirtimai, užtikrinantys, kad kenkėjas fiziškai bus pašalintas iš miško ir neplis į kitus medynus bei nebus sudaroma galimybė išsivystyti kenkėjo generacijai. Šiuo metu stichinė nelaimė dėl žievėgraužio tipografo pažeidimų paskelbta dvejose – Vilniaus bei Kazlų Rūdos savivaldybėse.
Daugėja kitų pažeidimų
Nors žievėgraužio tipografo plitimo skaičiai rodo padėties gerėjimą, VMU miškininkai fiksuoja ir kitus, kenkėjų pažeidimų duomenis. Šiemet pastebima kur kas daugiau pušinio straubliuko pažeidimų. Pušinio straubliuko – medelių liemenų kenkėjo, pažeidimai šiemet fiksuoti 95 ha pušies želdinių, o vidutinis pažeistų medžių kiekis – 12 proc. Siekiant užkirsti kelią tolesniam šių kenkėjų plitimui pušies želdiniuose taikomos apsaugos priemonės: gaudomųjų duobučių kasimas, medelių apdorojimas insekticidais, feromoninių gaudyklių išdėstymas.
VMU miškininkai nemažina medynų žvalgymo intensyvumo ir toliau aktyviai taiko visas sanitarinės miškų apsaugos priemones – nuo žvalgymo iki kaip įmanoma skubesnio pažeistos medienos išvežimo iš miško. Kaip ir kasmet, miškininkai tvarko audrų padarinius miškuose – vėjavartas, vėjalaužas, kadangi nusilpę, pažeisti medžiai yra kenkėjų traukos objektai, kuriuos, jiems užpuolus, pažeidžiami ir gretimai augantys sveiki medynai. Pravartu paminėti, kad šiais metais škvalas ir vėtros išvartė ir nulaužė apie 34 000 m³ įvairių rūšių medžių, o tai yra 38 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį (per 2024 m. tą patį laikotarpį vėjai pažeidė 21 000 m³ įvairių rūšių medžių).
Sanitarines miško apsaugos priemones VMU miškininkai taiko visoje šalies teritorijoje augančiuose valstybinės reikšmės miškuose. Miškų sanitarinės būklės žvalgymui miškininkai naudoja dronus, konkrečius eglynus stebi ir nuo žemės, stato feromonines gaudykles, skirtas pavojingų medžių liemenų kenkėjų gaudymui ir apskaitai bei feromoninius vilioklius, skirtus vabzdžių entomofagų viliojimui į didesnius kenkėjų židinius.
Miškininkai yra išanalizavę visų medynų taksacinius duomenis, parengę geografinius planus kiekvienai girininkijai, įvertinę ir išskyrę sklypus, kur pažeidimų rizika yra didžiausia. Didžiausia rizika vyrauja medynuose, kuriuose eglės yra vyresnės kaip 40 metų ir jų dalis sklype sudaro daugiau kaip 50 proc. Tokiems sklypams VMU miškininkai skiria žvalgymo prioritetą. Taip pat koncentruojamasi į savalaikį būtinųjų sanitarinių miško kirtimų vykdymą, kadangi aptikus šių kenkėjų židinius, kuomet medynai yra pažeisti masiškai, efektyviausias būdas juos išnaikinti ir apsaugoti aplinkinius medynus – sanitariniai miško kirtimai bei medienos išvežimas iš miško.
Kaip atpažinti žievėgraužio tipografo apniktas egles?
Siekiant išlaikyti sveikus medynus, svarbu laiku atpažinti pažeistas egles. Visų pirma, reikėtų atkreipti dėmesį į bendrą miško vaizdą – jei pastebima vėjo nuverstų eglių, nudžiūvusių eglių viršūnių, tai gali būti pirmieji požymiai, kad miške yra žievėgraužio tipografo židinys. Nors iš pirmo žvilgsnio medis gali atrodyti žalias ir gyvybingas, atidžiau apžiūrėjus žievę galima rasti mažų išgraužtų skylučių, aplink kurias dažnai būna smulkių rusvų pjuvenų.
Šios pjuvenos savo išvaizda gali priminti kavos tirščius ir neretai gali būti pastebimos ir ant žemės aplink eglės kamieną. Dar vienas indikatorius – aplink medį prikritę žali spygliai. Jei eglė apnikta ilgesnį laiką, nuo jos kamieno gali pradėti luptis žievė, o apžiūrėjus jos vidinę pusę galima pastebėti įmantrios formos takus, kurie yra žievėgraužio tipografo ar jo lervų graužimo pėdsakai.
Parengta pagal Valstybinių miškų urėdijos pranešimą
