2025 m. birželio 4 d. Lietuvos Respublikos Seimo lankytojų centre (Gedimino pr. 60, Vilnius) nuo 14 val. vyks Etninės kultūros globos tarybos (EKGT) ir Seimo laikinosios Sūduvos krašto bičiulių grupės, vadovaujamos Seimo nario Juozo Oleko, rengiama diskusija „Dėl Sūduvos vardo teisinio susigrąžinimo“.
Renginio tikslas – aptarti galimybes teisiškai įtvirtinti Sūduvos vardą kaip vienintelį oficialų_odešinėtį šio Lietuvos etnografinio regiono pavadinimą.
Sūduvos vardo istorija ir ginčo esmė
EKGT teigia, kad Sūduvos vardas atspindi regiono istorinę ir kultūrinę tapatybę, siekiančią XIII a., kai šis kraštas buvo minimas Mindaugo dokumentuose. Pasak EKGT, XIX a. carinės Rusijos įvestas Suvalkų gubernijos pavadinimas (1867–1915 m.) lėmė Suvalkijos termino atsiradimą, kuris, anot jų, yra svetimos kilmės ir neatitinka regiono istorinės reikšmės.
Suvalkijos (Sūduvos) regioninė etninės kultūros globos taryba, vienijanti apie 30 atstovų iš regiono savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų, jau daugiau nei 20 metų siekia Sūduvos vardo įtvirtinimo. 2022 m. gegužės 10 d. EKGT posėdyje buvo pritarta šiam tikslui, pabrėžiant siekį atsikratyti carinio palikimo.
Tačiau ne visi sutinka su šiuo pasiūlymu. Kai kurie kalbininkai ir istorikai, remdamiesi 1977 m. Istorijos instituto sprendimu, teigia, kad Suvalkijos pavadinimas yra įsitvirtinęs ir plačiai naudojamas, todėl jo keitimas gali sukelti painiavą.
Vis dėlto Sūduvos krašto bendruomenės atstovai pabrėžia, kad po 1990 m. Nepriklausomybės atkūrimo Sūduvos vardas vis dažniau vartojamas kaip pagrindinis, atspindintis vietos gyventojų tapatybės pasirinkimą.
Diskusijos tikslas ir dalyvių įžvalgos
Diskusijoje pranešimus skaitys EKGT pirmininkė doc. dr. Dalia Urbanavičienė, Suvalkijos (Sūduvos) regioninės tarybos atstovas Gintaras Skamaročius, pasisakys Seimo narys Juozas Olekas.
Rengėjai kviečia Seimo narius, regiono savivaldybių atstovus, istorikus, etnologus, kalbininkus ir kitus besidominčius šia tema. Renginys bus transliuojamas internetu, tačiau pasisakyti galės tik tiesiogiai dalyvaujantys.
Pasak EKGT, Sūduvos vardo susigrąžinimas yra ne tik istorinio teisingumo, bet ir kultūrinės savimonės stiprinimo klausimas, o Suvalkijos pavadinimas, kilęs iš lenkiško „Suwalszczyzna“, menkina regiono lietuvišką tapatybę.
Tuo tarpu priešininkai teigia, kad pavadinimo keitimas gali būti sudėtingas dėl ilgametės Suvalkijos termino vartosenos oficialiuose dokumentuose ir kasdienėje kalboje.
Sūduvos reikšmė Lietuvos istorijoje
Sūduva, kaip vienas iš penkių Lietuvos etnografinių regionų, yra svarbi Lietuvos kultūros ir valstybingumo dalis. Istorikų teigimu, 1422 m. Melno taikos sutartimi Sūduva buvo galutinai prijungta prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės. XIX a. šis kraštas tapo knygnešystės ir tautinio atgimimo centru, iš kurio kilo tokios asmenybės kaip Jonas Basanavičius, Vincas Kudirka ir Jonas Jablonskis.
Prof. dr. Eugenijus Jovaiša, remdamasis archeologiniais tyrimais, pabrėžia, kad sūduvių genties istorija siekia priešistorinius laikus, o tai sustiprina argumento dėl vardo istorinės svarbos svorį.
2022 m., paskelbti Sūduvos metais, atkreipė visuomenės dėmesį į šio regiono indėlį į Lietuvos kultūrą – nuo savitų tarmių ir liaudies dainų iki tradicinių amatų ir kraštovaizdžio, apimančio Šešupės slėnius bei Vištyčio kalvas. Šie metai, anot EKGT, parodė stiprų bendruomenės norą puoselėti Sūduvos tapatybę.
***
Norintys dalyvauti diskusijoje kviečiami registruotis iki 2025 m. birželio 3 d. el. paštu etnosuduva@ekgt.lt, nurodant vardą, pavardę, pareigas, atstovaujamą instituciją ir pageidavimą pasisakyti. Daugiau žinių teikiama tel. +370 688 51147.
Ši diskusija, anot jos rengėjų, yra galimybė aptarti Sūduvos vardo reikšmę ir prisidėti prie Lietuvos kultūrinės tapatybės stiprinimo.. Priimant galutinį sprendimą būtina atsižvelgti į įvairias nuomones ir istorinius argumentus.
Gruziją į Sakartvelą pakeitėme nė nemirktelėję. O čia dejuoja, kad, matote, jau prigijęs svetimžodis Suvalkija… sarmata visiška, jokios savigarbos.
Tik Sūduva.
Suvalkijos vardo atsisakymas būtų labai malonus Lenkijai, nes padėtų lietuviams greičiau užmiršti Suvalkus kitapus sienos esančius…
Gal būt Lenkija per savo patikėtinius šį sumanymą ir stumia. Sūduva, aišku, yra seniausias krašto vardas, tik neaišku kokio būtent krašto. Nes tarminiu požiūriu šiaurinė Suvalkija yra kapsai ir zanavykai, susiformavę, gal būt, ir sūduvių pagrindu, bet , man atrodo, dalyvaujant ar net vyraujant skalviams. Nes ši tarmė paplitus visoj buvusioj Skalvoj. O pietinė Sūduva yra pavirtus dzūkais. Ir, jei dzūkai atvyko į Lietuvą penktame amžiuje (iš šiaurinio Juodosios jūros kranto ar pan.), tai nuo to laiko jie turbūt asimiliavo sūduvius. Ką tokiu atveju mes ketinam vadinti Sūduva? Visą Suvalkiją? Šiaurinę Suvalkiją? Šiaurinę Suvalkiją ir pietinę Žemaitiją ? Šias abi ir Prūsų Lietuvą ?
Dzūkai – tai dakai (ir, greičiausiai su trakai), kurie pasiekė mūsų kraštus I-II m.e. amžiuje, kai Dakiją nukariavo romėnai. Pabėgėliai.
Dzūkai iš niekur neatvyko, jų tarmė kilo, senųjų lietuvių aukštaitiškai tarmei maišantis su jotvingių kalba.
Na, yra manančių, kad atvyko. Grikiai, graikizmai, koralų karoliai. O aukštaičiai argi neatvyko ? Ir jotvingiai čia gyveno nuo kada ? Iš kur pas juos visus tiek žirgų? Kurie, lyg tai, prijaukinti stepėse.
Sūduva paminėta dar antikiniais laikais. Ar ne taip istorikai?
Man regis paminėti “sudini”. Panašu į sūduviai, bet ne visai. Bet tikrai ne suvalkiečiai.
Sudinoi.
Šiaip, žvelgiant pro semiotiko ir semantiko prof. Algirdo Juliaus Greimo mokslinės laboratorijos akinius akinius, vardas Suvalkija galėtų būt iškoduotas kaip Suvalkija – su Kalvija – siū Kalvija – čia Kalvija = Kalvija, kas reiškia žemę su kalvomis, piliakalniais, kurie persimeta ir per Lietuvos sieną. Išvada: pavadinimą Suvalkai derėtų palikt taip kaip buvo čia amžiams. Sūduva slepia netolimo nuo Suvalkijos, gi, ežero Dusia – Suda – Sūda teritoriją, kurią, kaip ji buvo anksčiau, taip ir dabar belieka vadint Sūduva. Dėkoju.
Sūduvius dar 150 m. paminėjo Klaudijus Ptolemėjus, o krašto pavadinimas Sūduva (Zudua) pirmąkart paminėtas 1231 m. Danijos karalių Voldemaro II ir Kristupo I įsakymu mokesčių reikalui sudarytuose kaimų ir žemės valdytojų sąrašuose „Liber censuum Daniae“, priskiriant Sūduvos kraštą Lietuvai (kuri tuomet jau buvo sudariusi lietuvių žemių konfederaciją). Sūduvos vardas, keičiantis LDK ir vėlesnių laikų administarciniams suskirstymams, palaipsniui buvo užgožtas, tačiau nepriklausomoje tarpukario Lietuvoje jis vėl dažnai naudotas. Sovietmečiu nutarta jį visiškai išbraukti iš vartosenos naudojant vien Suvalkijos pavadinimą (kilusį iš carinės Rusijos administracinio vieneto Suvalkų gubernijos, gyvavusios 1867-1915 m., pavadinimo). Tačiau šio krašto atstovai jau daugiau kaip 20 metų siekia susigrąžinti pilnateisį Sūduvos vardą savo etnografiniam regionui. Tad yra apie ką pasikalbėti!
Tai ir dabartinė Suvalkų apskritis yra buvusi Sūduvos žemė? Balstogė ( jos dalis vadinama Dojlidy- Dailidės) berods jau Jotuvos žemėje?
Sūduvos žemės (be vakarinės dalies, kuri liko Ordino valdose) ribos buvo įvardytos 1422 m. sudarytoje Melno taikos sutartye. Anot A. Kaminskio, 1422 m. Melno taikos sutartimi nustatyta Sūduvos riba šiaurėje ėjo Nemunu (pradedant maždaug prieš II pasaulinį karą buvusia Lietuvos ir Vokietijos siena iki pat Kauno), rytuose jos ribą taip pat sudarė Nemunas (Kaunas, Alytus, Merkinė, Gardinas), nuo Gardino riba ėjo tiesia linija į pietus iki Svisločiaus aukštupio, pietuose riba vedama Narevu beveik iki jo santakos su Bebru, toliau Luku iki Grajevo, nuo čia vakarinė riba vedama nedideliu lanku iki Galdapės miesto, pro Vištyčio ežerą Širvinta ir Šešupe tiesiai į šiaurę iki pat Nemuno.