Siekiant atkreipti dėmesį į tabako vartojimo žalą ir rūkymo prevencijos svarbą, kasmet gegužės 31 d. minima Pasaulinė diena be tabako. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, dėl tabako vartojimo kasmet miršta per 8 mln. žmonių, iš jų apie 1,3 mln. – dėl pasyvaus rūkymo. Sveikatos žinovai pabrėžia, kad rūkymas yra lėtinė priklausomybė, kuriai įveikti būtinas kompleksinis požiūris: nuo ankstyvos prevencijos iki specializuotos medicininės pagalbos.
Lietuvoje gyventojai rūko daugiau nei vidutinis europietis
PSO ataskaita apie tabako vartojimo paplitimo tendencijas nurodo, kad nuo 2000 iki 2020 m. bendras tabako vartotojų skaičius nuosekliai mažėjo. 2000 m. tabako gaminius vartojo apie 1,37 mlrd. asmenų nuo 15 m. amžiaus, o šiais metais šis skaičius turėtų būti nukritęs iki 1,27 mlrd.
Medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ šeimos gydytojos Kristinos Kiliūtės teigimu, lyginant su pasaulinėmis tendencijomis, Lietuvoje rūkymo paplitime reikšmingų pokyčių nefiksuojama. Nors rūkančiųjų gyventojų dalis mūsų šalyje laikui bėgant šiek tiek mažėja, visgi pokytis išlieka minimalus.
„Lietuvai būdingas išskirtinumas – gerokai didesnis rūkančių vyrų skaičius nei kitose ES šalyse. Mūsų šalyje rūko apie 45 proc. vyrų, kai tuo tarpu ES vidurkis siekia tik 26 proc. Moterų rūkymo rodikliai Lietuvoje kiek žemesni – rūko apie 12 proc. moterų, o bendras ES vidurkis yra šiek tiek aukštesnis ir siekia apie 20 proc. Apibendrinant, galima teigti, kad Lietuvoje gyventojai rūko daugiau nei vidutinis europietis“, – komentuoja K. Kiliūtė.
Naujos kartos tabako gaminių žala – nežinoma
Nors tarptautiniu mastu rūkymo paplitimas palaipsniui mažėja, tačiau naujų tabako gaminių, ypač elektroninių cigarečių, vartojimas išlieka rimtu iššūkiu jaunajai kartai.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento duomenimis, dar 2019 m. fiksuotas elektroninių cigarečių vartojimo pikas tarp moksleivių (15–16 m.). 65 proc. jų teigė, kad bent kartą gyvenime vartojo elektronines cigaretes. 2024 m. ši dalis vis dar sudarė daugiau nei pusę apklaustųjų (51 proc.).
„Elektroninės cigaretės rinkoje pasirodė palyginti neseniai, todėl jų poveikis sveikatai nėra visiškai ištirtas. Tačiau žinoma, kad jose esantis nikotinas, kaip ir įprastose cigaretėse, veikia širdies ir kraujagyslių sistemą – žaloja vidines kraujagyslių sieneles, didina kraujospūdį, cholesterolio kiekį. Be to, papildomi kvapikliai ir skoniai gali dirginti gleivinę, sukelti alergines reakcijas ar kvėpavimo takų sudirginimą. Tad elektroninės cigaretės tikrai nėra laikytinos saugia alternatyva tradiciniam rūkymui“, – pabrėžia šeimos gydytoja.
Rizika ir nerūkantiems
PSO pabrėžia, kad nėra saugaus pasyvaus rūkymo – kasmet dėl to miršta apie 1,3 mln. žmonių, pasyviai rūkantys taip pat patiria širdies ligų, vėžio ir kitų sveikatos sutrikimų. Organizacijos duomenimis, patalpose, kuriose leidžiamas rūkymas, oro užterštumo lygis viršija fiksuojamą intensyvaus eismo zonose, uždaruose garažuose ir net prilygsta miško gaisrų metu susidarančiai taršai.
K. Kiliūtės teigimu, suaugę žmonės, nuolat veikiami tabako dūmų, gali patirti panašius simptomus kaip aktyvūs rūkaliai – lėtinį kosulį, dusulį, kvėpavimo takų infekcijas, alergines reakcijas, gerklės ir akių dirginimą.
„Be to, pasyvus rūkymas ypač pavojingas vaikams ir nėščiosioms. Kūdikiams jis didina staigios kūdikių mirties sindromo riziką, o vaikams, augantiems aplinkoje, kurioje rūkoma, didėja rizika sirgti kvėpavimo takų ligomis – dažnesnės virusinės ar bakterinės kvėpavimo takų infekcijos, pasireiškiančios kosuliu ar sloga, taip pat ženkliai padidėja astmos ar ausų uždegimų rizika. Nėštumo metu pasyvus rūkymas gali lemti priešlaikinį gimdymą ar vaisiaus raidos sutrikimus“, – grėsmes sveikatai vardija šeimos gydytoja.
„Lietuvos draudimo“ specializuotos rizikos draudimo ekspertas Audrius Zinevičius pabrėžia, kad reguliarūs tyrimai turėtų tapti sveikatos priežiūros rutina, o ne tik reakcija į simptomus, mat prastesnę savijautą žmonės dažnai nurašo stresui ar nuovargiui.
„Daugelis ligų prasideda nepastebimai, todėl prevencija tampa svarbiausia investicija į rimtesnių ligų užkardymą. Pastebime, jog vis daugiau pacientų tampa aktualus sveikatos draudimas, kuris suteikia ne tik sparčią prieigą prie specialistų konsultacijų ir diagnostikos, bet ir kitus reikalingus tyrimus, kompleksines prevencines programas“, – teigia A. Zinevičius.
Kaip veiksmingai mesti rūkyti
Šeimos gydytoja K. Kiliūtė pažymi, jog pagalba metantiems rūkyti grindžiama dviem principais. Visų pirma, tai elgesio keitimas, suteikiant psichologines konsultacijas, dalyvavimą savipagalbos grupėse, kognityvinę elgesio terapiją. Kitas principas yra farmakologinis gydymas (pakaitinė nikotino terapija, receptiniai vaistai). Tačiau, pasak gydytojos, vien priklausomybės gydymo nepakanka – svarbi ir profilaktinė sveikatos patikra.
„Net ir nesant aiškiems simptomams, ypač jaunystėje pradėjusiems rūkyti asmenims patariama bent nuo 30 metų amžiaus reguliariai tikrintis sveikatą – plaučių rentgenograma, mažos dozės kompiuterinė tomografija, spirometrija, išsamūs kraujo tyrimai, elektrokardiograma, kraujospūdžio matavimas leidžia anksti aptikti rūkymo sukeltus pakitimus“, – pabrėžia šeimos gydytoja.
Parengta pagal „Lietuvos draudimo“ pranešimą
