Seime svarstyta Sausio 13-ąją paskelbti nedarbo diena

2025 m. gegužės 21 d. įvyko Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdis, kuriame dalyvavo Lietuvos profesinių sąjungų „Solidarumas“ pirmininkės pavaduotojas Ričardas Garuolis ir teisininkas Lukas Čapas.Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis pateikė įstatymų pataisas paskelbti Sausio 13-ąją šventine diena, o Vyriausybė tam pritarusi tuo pačiu metu pasiūlė darbo diena padaryti šiuo metu šventinę lapkričio 2 d., kuri yra antra Vėlinių diena.

Šio komiteto pirmininkas Linas Kukuraitis pirmiausiai pasiūlė balsuoti ar paskelbti Sausio 13-ąją šventine diena, o tam pritarus balsuoti kurią šventinę dieną vietoj jos paversti eiline darbo diena ar ją pridėti prie dabar esančių šventinių dienų.

Seimo nariai siūlė vietoj Sausio 13-osios nedarbo diena padaryti Vėlinių antrą dieną, arba Gegužės 1-ąją.

Garuolis pristatė Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pasiūlymą paskelbti Sausio 13-ąją šventine diena ir pridėti ją prie jau esančių šventinių dienų sąrašo, taip padidinant šventinių dienų skaičių.

Seimo nariams, kurie skundėsi, kad paskelbus Sausio 13-ąją nedarbo diena mokyklose mokytojai negalės kartu su mokiniais uždegti žvakelių žuvusiųjų atminimui, jis atsakė, kad Sausio 13-oji buvo surištų įvykių grandinė, kuri tęsėsi ne vieną dieną.

Sausio 12 d. žmonės rinkosi prie Aukščiausiosios tarybos, kad ją apgintų, o žudynės vyko naktį iš sausio 12 d. į Sausio 13-ąją. Todėl nusistebėjo kodėl mokytojai negalėtų su mokiniais uždegti žvakelių Sausio 13-osios aukoms sausio 12 d. arba sausio 14 d..

Jis atkreipė Seimo narių dėmesį, kad dažnai skleidžiama neteisinga informacija, kad Lietuva turi labai daug šventinių dieną.

Pasak jo, dalis šventinių dienų tokių kaip Motinos ar Tėvo diena visada būna savaitgaliais, o pažiūrėjus kiek Lietuvoje yra šventinių dienų, kurios nesutampa su savaitgaliais, pasirodo, kad tokių dienų Lietuva turi mažiau, nei kaimyninės valstybės. Pavyzdžiui, Lietuva šiemet turės viena diena mažiau poilsio dienų nei Latvijoje, dviem dienom mažiau nei Lenkijoje ir trimis dienomis mažiau nei Estijoje. Skaityti čia.

Be to, didelės šalys dar turi regionines šventines dienas, o Vakarų Europos valstybėse, kolektyvinėse sutartyse yra numatyta daug nedarbo dienų, kurios į šventinių dienų apskaitą nėra įtraukiamos.

Jis atskleidė, kad šių metų gegužės 14 d. Eurostat paskelbė naujausius duomenis apie darbo savaitės trukmę įvairiose Europos valstybėse, kurie rodė, kad 2024 m. Lietuvos darbuotojai buvo tarp ilgiausiai dirbančių Europoje (38,3 val.) tik Graikijoje, Bulgarijoje, Rumunijoje ir Lenkijoje darbuotojai dirbo truputį ilgiau.

Latvijos darbuotojai dirbo tiek pat  ilgai  kaip Lietuvoje, o Estijoje beveik dviem valandom mažiau ( 36.5 val.)  

Europos Sąjungos vidurkis yra 36 val. darbo valandos per savaitę t.y. dirbama daugiau nei dviem valandomis trumpiau nei Lietuvoje. Skaityti čia.

Jis pasiūlė tiems, kurie mano, kad kiekviena poilsio diena neša milijoninius nuostolius, atsižvelgti į tai, kad kai darbuotojai persidirba, jie dažniau suserga, todėl verslas dėl darbuotojų ligų patiria dar didesnius nuostolius.

Atlikus Nacionalinės kolektyvinės sutarties monitoringą paaiškėjo, kad nustačius profesinių sąjungų nariams papildomas penkias sveikatinimo dienas darbuotojų sergamumas per metus žymiai sumažėjo.

Seimo komiteto nariai balsuodami nepritarė paskelbti Sausio 13-ąją šventine diena ir paliko galioti dabartinį šventinių dienų sąrašą.

Dabar dėl šio klausimo bus balsuojama Seime.

Seimo komiteto posėdį žiūrėti čia:

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ žinia